Pasitikrinkite piniginę: už šią 2 eurų monetą kolekcionieriai jau pasiruošę mokėti dešimtis kartų daugiau
Prie centrinio banko nusidriekusi eilė dėl 2 eurų monetos skamba kaip keistas vaizdas tik tol, kol paaiškėja viena detalė: kai kurie žmonės tokius leidimus perka ne atsitiktinai, o tikėdamiesi vėliau juos parduoti keliasdešimt kartų brangiau. Būtent taip nutiko Estijoje, kur nauja proginė 2 eurų moneta su vaikų literatūros personažu Sipsiku sukėlė tokį susidomėjimą, kad pirkėjams teko riboti kiekius.
Rugpjūčio 4-ąją prie Estijos banko vėl susidarė ilga žmonių eilė. Šį kartą žmonės laukė ne dėl naujų banko paslaugų ar finansinių problemų, o dėl monetos, kurios nominali vertė siekia vos 2 eurus. Tačiau kolekcininkų pasaulyje tokia suma kartais reiškia labai mažai. Jei moneta reta, supakuota specialioje kortelėje ir susijusi su žmonėms artimu simboliu, jos vertė antrinėje rinkoje gali šoktelėti taip, kad paprastas pirkinys tampa mažu laimikiu.
Kodėl dėl 2 eurų monetos žmonės stojo į eilę
Naujoji Estijos proginė moneta skirta Sipsikui – vienam žinomiausių ir mylimiausių estų vaikų knygų personažų. Tai ne šiaip dekoratyvinis suvenyras, o oficiali 2 eurų moneta, kuri turi mokėjimo priemonės statusą visoje euro zonoje. Teoriškai ja galima atsiskaityti parduotuvėje kaip bet kuria kita 2 eurų moneta.
Tačiau kolekcionieriams svarbiausia ne tai, kad ja galima sumokėti už kavą ar bandelę. Vertę kelia ribotas leidimas, pakuotė, būklė ir emocinis ryšys su personažu. Sipsikas Estijoje daugeliui siejasi su vaikyste, todėl moneta iš karto tapo ne tik numizmatiniu objektu, bet ir nostalgišku prisiminimu.
Bendras šių monetų tiražas siekia vieną milijoną vienetų. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo labai mažai. Tačiau svarbiausia detalė slypi kitur: specialiose suvenyrinėse kortelėse supakuota tik 17 tūkst. monetų. Būtent šios kortelės ir sukėlė didžiausią ažiotažą.
Pirmoji pusė – 8500 tokių rinkinių – buvo pradėta pardavinėti dar birželio pradžioje. Jie buvo išgraibstyti labai greitai. Kad daugiau žmonių turėtų galimybę įsigyti monetą, bankas vėliau pasiūlė likusius 8500 vienetų. Tačiau susidomėjimas buvo toks didelis, kad teko įvesti ribojimą: vienas žmogus vienu kartu galėjo nusipirkti ne daugiau kaip dvi korteles.

Kiek ji gali kainuoti antrinėje rinkoje
Nominali monetos vertė yra 2 eurai, tačiau kolekcionierių rinkoje tokie skaičiai dažnai tampa tik pradžia. Socialiniuose tinkluose ir diskusijose žmonės jau aptarinėja, kiek už šį leidimą būtų pasiruošę mokėti. Minima, kad gerai išsilaikiusi moneta specialioje kortelėje antrinėje rinkoje gali būti vertinama maždaug 100–200 eurų.
Tai nereiškia, kad kiekviena tokia moneta automatiškai verta 200 eurų. Didžiausią kainą paprastai pasiekia nepriekaištingos būklės egzemplioriai su originalia pakuote, kuri nepažeista, nesubraižyta ir nebuvo naudota. Paprasta iš apyvartos gauta 2 eurų moneta su tuo pačiu dizainu gali būti gerokai mažiau vertinga.
Vis dėlto pati situacija aiški: žmonės tokių leidimų ieško ne be reikalo. Kas spėjo nusipirkti monetą už pradinę kainą, dabar gali laikyti rankose daiktą, kuris kolekcionieriui vertas kur kas daugiau nei jo nominalas. Būtent dėl to proginių 2 eurų monetų rinka pastaraisiais metais vis labiau kaista.
Kodėl tokios monetos tampa vertingesnės už sidabrą ir auksą
Įdomu tai, kad Estijos banko atstovai pastebi pasikeitusį žmonių elgesį. Anksčiau didžiausias dėmesys tekdavo kolekcinėms monetoms iš aukso ar sidabro. Jos atrodė prestižiškesnės, brangesnės ir solidesnės. Tačiau dabar vis daugiau žmonių renkasi paprastesnes 2 eurų progines monetas.
Priežastis paprasta: jos prieinamesnės, suprantamesnės ir turi aiškų kasdienį ryšį. Tokia moneta nėra tik vitrinos objektas. Ji atrodo kaip įprastas pinigas, bet kartu gali turėti istoriją, simbolį ir ribotą leidimą. Be to, euro zonos proginės 2 eurų monetos yra oficialios mokėjimo priemonės, todėl jos turi papildomą patrauklumą.
Tauriųjų metalų monetos dažnai kainuoja brangiai ir gali būti naudojamos kaip mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje. Dėl mažėjančio susidomėjimo tokiais leidimais centriniai bankai kai kur pradeda mažinti jų gamybą. Tuo metu proginės 2 eurų monetos, ypač su stipriu emociniu ar nacionaliniu simboliu, pritraukia vis daugiau žmonių.

Kodėl lietuviams taip pat verta žiūrėti į piniginę
Sipsiko moneta išleista Estijoje, tačiau euro zonos monetos keliauja per kasas, pinigines, bankomatus ir parduotuves. Tai reiškia, kad dalis šio tiražo ilgainiui gali atsidurti ir kitose šalyse. Tikimybė rasti specialią kortelę piniginėje, žinoma, lygi nuliui – tokios pakuotės patenka pas pirkėjus ir kolekcionierius. Tačiau pati moneta iš apyvartos teoriškai gali nukeliauti toliau.
Todėl verta įprasti kartais pažvelgti į 2 eurų monetas atidžiau. Euro zonoje nuolat leidžiamos proginės monetos, skirtos istoriniams įvykiams, kultūrai, regionams, žmonėms ar simboliams. Dalis jų lieka paprastos apyvartinės monetos, bet kai kurios kolekcionierių akyse tampa geidžiamais radiniais.
Estijoje tokios serijos nėra naujiena. Anksčiau 2 eurų monetose jau buvo vaizduojami nacionaliniai simboliai, tarp jų vilkas, rugiagėlė, kregždė ir estų knygai skirti motyvai. Bankas jau patvirtino ir kitą specialų leidimą, skirtą gynybos pajėgų veteranams.
Artimiausiu metu numatoma ir daugiau kolekcionieriams įdomių leidimų. Rugsėjį turėtų pasirodyti nacionaliniams partizanams skirta moneta, kurios tiražas bus ribotas – 2500 egzempliorių. Kitais metais planuojamos 2 eurų monetos, skirtos Hijumaa rajonui ir estų liaudies pasakotojos Annos Vabarnos 150-osioms gimimo metinėms.
Ši istorija primena paprastą dalyką: kartais piniginėje gulinti 2 eurų moneta gali būti ne tik smulkūs pinigai. Vienais atvejais ji liks tik atsiskaitymo priemonė, kitais – taps daiktu, dėl kurio žmonės stoja į eilę prie banko ir antrinėje rinkoje siūlo dešimtis ar net šimtus eurų. Todėl prieš išleidžiant neįprastą monetą verta bent trumpam ją apžiūrėti. Galbūt rankoje laikote daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.