Žolinė šiemet – šeštadienį: kam priklauso trumpesnė darbo diena ir kiek turi mokėti dirbantiems per šventę
Šiemet Žolinė, minima rugpjūčio 15-ąją, išpuola šeštadienį. Daliai žmonių tai tiesiog reiškia įprastą vasaros savaitgalį, tačiau dirbantiems pagal grafikus, pamainomis ar tiems, kuriems penktadienį numatyta darbo diena, verta žinoti kelias svarbias taisykles.
Svarbiausia žinia paprasta: jeigu Žolinė sutampa su savaitgaliu, papildomas laisvadienis pirmadienį automatiškai nepriklauso. Tačiau penktadienį, rugpjūčio 14-ąją, daugeliui darbuotojų darbo diena turi būti viena valanda trumpesnė. O tiems, kurie dirbs pačią Žolinę, turi būti mokamas padidintas atlygis.
Ar dėl Žolinės pirmadienį bus papildomas laisvadienis?
Ne. Jei darbuotojui šeštadienis ir taip yra poilsio diena, Žolinė į kitą darbo dieną neperkeliama. Tai reiškia, kad pirmadienis po Žolinės nėra papildoma laisva diena vien todėl, kad šventė sutapo su šeštadieniu.
Kitaip tariant, biurų, įstaigų ar kitų darboviečių darbuotojai, dirbantys įprastu grafiku nuo pirmadienio iki penktadienio, šiemet dėl Žolinės papildomo ilgojo savaitgalio neturės. Jie ilsėsis šeštadienį ir sekmadienį kaip įprastai.
Tačiau tiems, kuriems rugpjūčio 15-oji pagal grafiką yra darbo diena, situacija jau kitokia – už darbą švenčių dieną turi būti mokama daugiau. Be to verta žinoti, kaip dirbs parduotuvės rugpjūčio 15 d.
Penktadienį darbo diena daugeliui trumpės viena valanda
Rugpjūčio 14-oji yra diena prieš šventę, todėl daugeliui darbuotojų darbo laikas turi būti sutrumpintas viena valanda. VDI primena, kad prieššventinės dienos trumpinimas taikomas nepriklausomai nuo darbo laiko režimo ar grafiko, jei darbuotojui nėra nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma.
Tai reiškia, kad trumpesnė darbo diena priklauso ne tik tiems, kurie dirba visą etatą biure. Ji taikoma ir dirbantiems ne visą darbo laiką, pamainomis, nuotoliniu būdu, budint ar pagal suminę darbo laiko apskaitą, jei teisės aktai jiems nėra nustatę specialios sutrumpintos darbo laiko normos.
| Kaip dirbate rugpjūčio 14 d.? | Kiek turėtų trumpėti darbo laikas? | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Įprasta 8 val. darbo diena | 1 valanda | Vietoje 8 val. dirbama 7 val. |
| 6 val. darbo diena | 1 valanda | Vietoje 6 val. dirbama 5 val. |
| 4 val. darbo diena | 1 valanda | Vietoje 4 val. dirbama 3 val. |
| Nuotolinis darbas | 1 valanda | Taisyklė ta pati kaip dirbant biure |
| Pamaininis darbas | 1 valanda | Jei pamaina numatyta prieššventinę dieną |
| Suminė darbo laiko apskaita | 1 valanda | Trumpinama tos dienos ar pamainos trukmė |
| Jei rugpjūčio 14 d. pagal grafiką nedirbate | Netrumpinama ir neperkeliama | Trumpesnė diena į rugpjūčio 13 d. neperkeliama |
Svarbi detalė: jei žmogus penktadienį pagal grafiką apskritai nedirba, ta viena valanda niekur „nenukeliauja“. Ji nepridedama prie kitos darbo dienos ir nesukuria papildomo laisvo laiko.
Kam prieššventinė valanda gali nepriklausyti
Yra darbuotojų grupės, kurioms jau ir taip taikoma sutrumpinta darbo laiko norma. Tokiems darbuotojams prieššventinė diena papildomai viena valanda netrumpinama.
Prie tokių darbuotojų gali būti priskiriami tam tikri sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, dėstytojai, farmacininkai ir kiti darbuotojai, kuriems sutrumpintas darbo laikas nustatytas atskiru teisiniu reguliavimu.
Paprastai tariant, jei žmogus dirba trumpiau ne todėl, kad turi pusę etato, o todėl, kad jo profesijai pagal teisės aktus taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, prieššventinės dienos trumpinimo taisyklė jam gali būti netaikoma.
| Situacija | Ar trumpinama viena valanda? |
|---|---|
| Dirbate 0,5 etato, bet jums netaikoma speciali sutrumpinta norma | Taip |
| Dirbate iš namų | Taip |
| Dirbate pamainomis | Taip |
| Budite pagal grafiką | Taip |
| Dirbate pagal suminę darbo laiko apskaitą | Taip |
| Pagal grafiką rugpjūčio 14 d. nedirbate | Ne |
| Jums pagal teisės aktus nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma | Papildomai netrumpinama |
Jei penktadienį vis tiek tenka dirbti visą dieną
Kartais darbdavys negali sutrumpinti darbo laiko dėl nepertraukiamos veiklos, klientų aptarnavimo, gamybos, sveikatos priežiūros, transporto ar kitų darbo organizavimo priežasčių. Tačiau tai nereiškia, kad prieššventinės valandos galima tiesiog nepaisyti.
Jeigu rugpjūčio 14 d. darbuotojas turėjo dirbti viena valanda trumpiau, bet faktiškai dirbo visą įprastą laiką, ta papildoma valanda laikoma viršvalandiniu darbu. Tokiu atveju ji turi būti tinkamai apskaitoma ir apmokama kaip viršvalandžiai.
Paprastai viršvalandžiams reikia darbuotojo sutikimo, išskyrus Darbo kodekse numatytus išimtinius atvejus, pavyzdžiui, kai būtina užkirsti kelią avarijai, pavojui, nelaimei, skubiai pašalinti jų pasekmes arba užbaigti darbą, kurio nutraukimas sukeltų rimtų padarinių.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.