Lietuva ruošia kelius automobiliams be vairuotojų: pokyčiai prasidės ne nuo robotų, o nuo „Via Baltica“ ir 5G

Autonominis transportas Lietuvoje ilgai skambėjo kaip ateities tema: kažkur toli, laboratorijose, didžiųjų technologijų bendrovių bandymuose. Tačiau dabar ši ateitis pamažu artėja prie Baltijos šalių kelių. Lietuva, Latvija ir Estija Taline pasirašė memorandumą dėl autonominio transporto plėtros, o tai reiškia, kad regionas nori ne tik stebėti, kaip savivaldės transporto priemonės testuojamos kitur, bet ir pats tapti jų bandymų vieta.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas biurokratinis susitarimas. Tačiau vairuotojams, vežėjams ir savivaldybėms jis svarbus dėl labai paprastos priežasties: autonominis transportas neveiks vien dėl to, kad automobilis moka pats važiuoti. Jam reikia tinkamų kelių, ryšio, duomenų, aiškių taisyklių ir tarpusavyje suderintų valstybių sprendimų.

Būtent todėl didžiausias dėmesys krypsta į dvi Lietuvos transporto arterijas – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Viena jungia kelių transportą su Lenkija ir Šiaurės Europa, kita turėtų tapti modernia geležinkelio jungtimi su Vakarais.

Autonominis transportas neatsiras per naktį

Nereikėtų įsivaizduoti, kad po memorandumo pasirašymo Lietuvos keliuose staiga ims masiškai važinėti sunkvežimiai be vairuotojų. Artimiausias etapas bus kur kas žemiškesnis: bandymai, duomenų rinkimas, teisinės taisyklės ir infrastruktūros ruošimas.

Baltijos šalys siekia sukurti bendrą bandomąją aplinką, kurioje autonominės transporto priemonės galėtų būti testuojamos ne tik vienos šalies teritorijoje, bet ir kertant sienas. Tai ypač svarbu logistikai. Kroviniai juk nejuda tik nuo vieno miesto iki kito – jie važiuoja per Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, uostus ir pasienio punktus.

Jeigu savivaldis sunkvežimis ateityje turės važiuoti iš Talino į Kauną ar iš Klaipėdos link Lenkijos, jis negalės „suprasti“ tik vienos valstybės taisyklių. Jam reikės veikti visame koridoriuje. Dėl to bendras Baltijos šalių požiūris tampa ne prabanga, o būtinybe.

Kodėl svarbiausia ne pats automobilis, o kelias

Autonominis transportas priklauso nuo aplinkos. Jam reikia aiškių kelio ženklų, kokybiško ženklinimo, stabilaus ryšio, tikslių žemėlapių ir galimybės realiu laiku gauti informaciją apie kliūtis, avarijas, eismo ribojimus ar oro sąlygas.

Todėl kalbant apie savivaldes transporto priemones neišvengiamai kalbama ir apie kelių modernizavimą. „Via Baltica“ šiuo atveju tampa vienu svarbiausių maršrutų, nes tai pagrindinė jungtis tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos.

Jau baigta rekonstruoti maždaug 40 km atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Tai ne tik patogesnis ir saugesnis kelias vairuotojams šiandien, bet ir dalis platesnio pasirengimo ateities transportui. Toliau dėmesys kryps į ruožą nuo Kauno link Latvijos sienos, kurio modernizavimas planuojamas vėlesniame etape.

Autonominiam transportui itin svarbus ir nepertraukiamas 5G ryšys. Be jo kalbos apie realiu laiku besikeičiančius duomenis, perspėjimus apie pavojus ir transporto priemonių tarpusavio komunikaciją liktų labiau teorija nei praktika.

„Rail Baltica“ svarbi ne tik traukiniams

Nors autonominis transportas dažniausiai siejamas su automobiliais ar sunkvežimiais, šioje istorijoje svarbi ir „Rail Baltica“. Lietuvoje intensyvėja darbai 114 km ruože nuo Kauno link Panevėžio. Tai viena svarbiausių atkarpų, turinti sujungti šalį su europiniu geležinkelių tinklu.

Geležinkelis, keliai ir skaitmeninės sistemos ateityje veiks vis labiau kaip viena transporto grandinė. Krovinys gali atkeliauti traukiniu, būti perkrautas į sunkvežimį, toliau judėti automagistrale, o visą šį procesą turės valdyti duomenys, logistika ir realaus laiko informacija.

Todėl „Rail Baltica“ nėra atskira tema nuo autonominio transporto. Tai tos pačios modernizacijos dalis. Kuo geriau Lietuva bus prijungta prie Europos transporto tinklo, tuo svarbesnė ji taps ir naujų technologijų bandymams.

Ką paprastas vairuotojas gali pastebėti pirmiausia

Daugeliui vairuotojų autonominis transportas kol kas atrodo labai tolimas, bet pirmieji pokyčiai keliuose gali būti visai praktiški. Tai gali būti geresnis kelio ženklinimas, daugiau ryšio infrastruktūros, išmanūs eismo valdymo sprendimai, modernizuojamos magistralės, nauji davikliai, informacinės sistemos.

Kitaip tariant, pokytis prasidės ne nuo to, kad šalia jūsų kelyje važiuos sunkvežimis be vairuotojo. Pirmiausia keisis pats kelias. Jis turės tapti „skaitomesnis“ ne tik žmogui, bet ir technologijoms.

Tai svarbu ir saugumui. Jeigu ateityje keliuose bus testuojamos savivaldės transporto priemonės, žmonėms reikės aiškių taisyklių: kur jos gali judėti, kas atsakingas už incidentus, kaip jos reaguoja į kelio darbus, kaip atpažįsta dviratininkus, pėsčiuosius, avarines situacijas.

Be tokio pasiruošimo technologija gali kelti daugiau klausimų nei naudos.

Kodėl Baltijos šalims tai svarbu ekonomiškai

Autonominis transportas yra ne tik patogumo klausimas. Tai ir konkurencijos klausimas. Jeigu Baltijos regionas sugebės sukurti patikimą bandomąją aplinką, jis gali tapti patrauklesnis technologijų bendrovėms, transporto įmonėms ir investuotojams.

Logistikos sektoriui tai ypač aktualu. Krovinių gabenimas per Baltijos šalis yra svarbi ekonomikos dalis, o bet koks efektyvesnis, saugesnis ir greitesnis transporto koridorius didina regiono vertę. Jei autonominiai sprendimai ateityje padėtų mažinti prastovas, geriau planuoti maršrutus ar saugiau vežti krovinius, tai būtų tiesioginė nauda verslui.

Tačiau tam reikės pinigų. Todėl Lietuva jau dabar žiūri į būsimą 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžeto laikotarpį. Ypač svarbus bus ir 2027 m. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – tai proga garsiau kelti Baltijos šalių transporto jungčių, karinio mobilumo ir infrastruktūros finansavimo klausimus.

Ateitis keliuose bus mažiau matoma, nei atrodo

Kalbant apie autonominį transportą dažnai įsivaizduojami futuristiniai automobiliai, kuriuose žmogus tik sėdi ir žiūri pro langą. Tačiau realybėje didžiausias darbas vyks mažiau matomose vietose: teisės aktuose, duomenų sistemose, ryšio tinkluose, kelių projektuose ir institucijų susitarimuose.

Lietuvai tai reiškia pasirinkimą: laukti, kol technologijos ateis iš kitur, arba dalyvauti jas kuriant ir testuojant. Pasirašytas Baltijos šalių memorandumas rodo, kad pasirinktas antras kelias.

Vairuotojams artimiausiu metu svarbiausia suprasti, kad pokyčiai bus laipsniški. Pirmiausia – geresnė infrastruktūra, išmanesni keliai, patikimesnis ryšys ir daugiau bandymų. Tik vėliau – realūs autonominiai sprendimai kasdieniame eisme.

Todėl klausimas jau nebe tas, ar autonominis transportas ateis į Lietuvos kelius. Klausimas kitas: ar keliai, ryšys ir taisyklės bus pasiruošę tada, kai ši technologija taps kasdienybe.