Greitai už maistą mokėsime tiek kiek norvegai: brangs ne prabangos prekės, o tai, ką perkame kasdien

Maisto kainos pasaulyje vėl kyla, ir blogiausia žinia pirkėjams yra ta, kad šis brangimas gali tik stiprėti. Tai ne vien parduotuvių antkainiai ar laikinas kainų šuolis. Už jo stovi kur kas didesnės priežastys: karščio bangos, sausros, prastesni derliai, karai, logistikos sutrikimai ir brangstančios žaliavos.

Pirkėjai tokį spaudimą dažniausiai pajunta ne iš karto. Iš pradžių brangsta grūdai, cukrus, augalinis aliejus, trąšos, pašarai, transportas. Tik vėliau tai persikelia į lentynas: duoną, miltus, kruopas, makaronus, saldumynus, aliejų, mėsos gaminius, pieno produktus ir daržoves.

Todėl kalbos apie brangstantį maistą nėra abstrakti pasaulio rinkų problema. Tai tiesiogiai paliečia žmogų, kuris ateina į parduotuvę su įprastu sąrašu, o prie kasos vėl pamato didesnę sumą nei prieš mėnesį.

Karščiai kerta per grūdus, cukrų ir daržoves

Šios vasaros karščio bangos ir sausros smarkiai paveikė Europos pasėlius. Ūkininkams ypač nerimą kelia cukriniai runkeliai, nuo kurių priklauso dalis cukraus gamybos. Jei derlius prastesnis, žaliavos mažiau, o kainos spaudimas iš karto didėja.

Panaši situacija matoma ir grūdų rinkoje. Kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos – tai ne tik atskiros prekės. Iš jų gaminama daugybė kasdienių produktų, todėl grūdų brangimas vėliau gali atsispindėti labai plačiai. Brangsta ne tik miltai ar duona, bet ir pašarai, o tai galiausiai gali paveikti mėsos bei pieno sektorius.

Daržovių augintojai taip pat susiduria su nuostoliais. Sausra, karštis ir gaisrai kai kuriose Europos vietose naikina salotų, morkų, porų, česnakų, svogūnų ir kitų daržovių derlių. Pirkėjui tai reiškia paprastą dalyką: kuo mažiau kokybiškos produkcijos pasiekia rinką, tuo didesnė tikimybė, kad kainos kils.

Karai ir logistika maistą daro dar brangesnį

Klimatas nėra vienintelė problema. Maisto rinką stipriai veikia ir geopolitiniai konfliktai. Juodosios jūros regione kylanti įtampa apsunkina grūdų eksportą, o uostų infrastruktūros pažeidimai gali sutrikdyti tiekimo grandines. Kai grūdai negali judėti įprastais maršrutais, jų pristatymas tampa brangesnis ir rizikingesnis.

Artimųjų Rytų įtampa taip pat nėra nuo maisto kainų nutolusi tema. Per strategiškai svarbius maršrutus gabenama didelė dalis pasaulio trąšų. Jei trąšos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės, ūkininkų išlaidos auga. O kai auga ūkininkų išlaidos, anksčiau ar vėliau tą pajunta ir pirkėjai.

Tai yra grandinė, kurioje kiekvienas sutrikimas turi kainą. Brangesnės trąšos reiškia brangesnį derlių. Brangesnis derlius reiškia brangesnes žaliavas. Brangesnės žaliavos reiškia didesnes kainas parduotuvėse.

Kodėl gali brangti net paprasti produktai

Labiausiai neramina tai, kad spaudimas kyla ne vienai prekių grupei, o kelioms iš karto. Cukrus brangsta dėl prastesnių derliaus prognozių ir didesnio cukranendrių naudojimo degalams. Augalinis aliejus brangsta dėl naftos kainų ir biodyzelino paklausos. Grūdai brangsta dėl karščių ir sausros.

Tai reiškia, kad brangimo banga gali paliesti labai daug kasdienių prekių. Cukrus naudojamas ne tik saldumynams, bet ir daugybei perdirbtų produktų. Aliejus reikalingas kepiniams, padažams, pusgaminiams, konservams. Grūdai yra duonos, miltų, makaronų, kruopų ir pašarų pagrindas.

Todėl net jei žmogus neperka prabangos prekių, maisto kainų kilimo jis vis tiek neišvengia. Brangsta būtent tai, kas sudaro kasdienį krepšelį.

Mėsa ir pienas kol kas juda nevienodai

Gyvulininkystės ir pieno sektoriuose padėtis nėra tokia vienoda. Kai kurios mėsos kainos trumpam sumažėjo, tačiau tai nebūtinai reiškia ilgalaikį atpigimą. Karščiai lėtina gyvulių svorio augimą, o pašarų ir kitų išlaidų brangimas gali vėl spausti kainas aukštyn.

Pieno produktų grupėje taip pat matyti skirtingos kryptys. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, sviesto ar pieno miltelių, kainos gali mažėti, tačiau sūris brangsta. Pirkėjams tai reiškia, kad bendras vaizdas lentynose gali būti painus: vienas produktas akcijoje, kitas – jau pastebimai brangesnis.

Tokiais laikais prekybos centrai dažnai aktyviau naudoja akcijas, bet jos ne visada reiškia realų bendrą atpigimą. Žmogus gali nusipirkti pigesnį sviestą, bet daugiau sumokėti už duoną, daržoves ar aliejų.

Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams

Lietuvoje žmonės jau seniai jautriai reaguoja į maisto kainas. Daugeliui šeimų maisto krepšelis yra viena didžiausių mėnesio išlaidų, todėl net kelių eurų skirtumas kas savaitę per mėnesį tampa rimta suma.

Jei pasaulinės žaliavų kainos toliau kils, spaudimas Lietuvos lentynoms neišvengiamai didės. Importuojami produktai brangs dėl tarptautinių kainų, o vietos gamintojai taip pat susidurs su didesnėmis sąnaudomis: energija, pašarais, trąšomis, transportu, pakuotėmis.

Pirkėjams tai reiškia, kad teks dar atidžiau planuoti apsipirkimą. Vis dažniau žmonės lygins kainas tarp parduotuvių, rinksis akcijas, pirks didesnes pakuotes, dažniau atsisakys impulsyvių pirkinių ir grįš prie paprastesnio maisto gaminimo namuose.

Maisto brangimas dar nesibaigė

Didžiausia problema ta, kad maisto kainų kilimas dažnai veikia su vėlavimu. Tai, kas šiandien vyksta laukuose, uostuose ar žaliavų biržose, parduotuvėse pilnai pasimato tik po kelių savaičių ar mėnesių. Todėl net jei dabar kai kurie produktai dar neatrodo smarkiai pabrangę, spaudimas jau kaupiasi.

Karščio bangos, prasti derliai, konfliktai ir logistikos sutrikimai sudaro pavojingą mišinį. Jis pirmiausia smogia gamintojams ir perdirbėjams, bet galiausiai sąskaita pasiekia paprastą pirkėją.

Todėl artimiausiu metu maisto kainos gali tapti dar viena tema, dėl kurios žmonės prie kasų vis dažniau sustos ir patikrins čekį. Ne todėl, kad nusipirko daugiau, o todėl, kad tas pats krepšelis vėl kainuos brangiau.