JAV šešias dienas aiškinosi „sudužusio NSO“ istoriją Brazilijoje: pabaiga buvo visai ne tokia, kokios laukė ufologai

Brazilijoje 1963-aisiais pasklidusi istorija skambėjo taip, lyg būtų paimta iš seno fantastinio filmo: iš dangaus nukrito metalinis rutulys, žemėje liko gilus krateris, o viduje esą rastas paslaptingas piloto kūnas su sunkiu kostiumu ir keistais ženklais. Tokios detalės buvo pakankamos, kad istorija iš vietinio radijo pranešimo greitai virstų tarptautiniu galvosūkiu. JAV pareigūnai šią istoriją tikrino net kelias dienas, tačiau galutinis atsakymas buvo daug žemiškesnis nei kalbos apie nežemišką laivą.

Dabar deklasifikuotuose JAV dokumentuose minima, kaip amerikiečių diplomatai ir valstybės institucijos reagavo į pranešimus apie galimą neatpažintą objektą Brazilijoje. Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip dar vienas „NSO incidentas“, kuriame trūksta tik slaptos bazės ir paslaptingai dingusių liudininkų. Tačiau tyrimo medžiaga rodo visai ką kita: didžiulį triukšmą sukėlė istorija, kurios vietoje niekas negalėjo patvirtinti.

Viskas prasidėjo nuo radijo pranešimo

Istorijos pradžia siekia 1963 m. lapkričio 8 dieną. Tą dieną Rio de Žaneire portugalų kalba transliuojamas „Radio Tupi“ paskelbė pranešimą, kuris akimirksniu patraukė dėmesį. Buvo teigiama, kad Bahijos valstijoje, Kondės savivaldybės centre, iš dangaus nukrito didelis metalinis rutulys. Esą smūgio vietoje liko maždaug 4 metrų gylio krateris, o pats objektas turėjo stiklo langus.

Dar labiau istoriją kaitino kita detalė. Radijo pranešime skelbta, kad objekto viduje rastas žmogaus kūnas. Jis neva vilkėjo sunkų kostiumą, padengtą paslaptingais simboliais. Tokia žinia tuo metu negalėjo likti nepastebėta, ypač Šaltojo karo atmosferoje, kai bet koks iš dangaus nukritęs objektas galėjo reikšti ir karinę technologiją, ir žvalgybinį įrenginį, ir propagandinį triuką.

JAV ambasada Rio de Žaneire sureagavo rimtai. Diplomatai ėmė aiškintis, kas iš tiesų nutiko, ir siuntė užklausas į Valstybės departamentą, JAV Gynybos departamentą bei NASA. Pareigūnams reikėjo suprasti, ar Brazilijoje tikrai nukrito kažkas neįprasto, ar tai galėjo būti zondas, meteorologinis balionas, eksperimentinis aparatas ar tiesiog išpūsta vietinė istorija.

Istorija atrodė per ryški, kad ją būtų galima ignoruoti

Tokie pranešimai šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje nebuvo vertinami vien kaip keistenybės. Tai buvo laikas, kai pasaulis gyveno kosmoso lenktynių ritmu, o JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi dėl technologinio pranašumo. Todėl neaiškus objektas, nukritęs kitoje valstybėje, galėjo kelti ne tik smalsumą, bet ir labai praktiškų klausimų.

Jeigu pranešimas būtų pasitvirtinęs, amerikiečiams būtų tekę suprasti, kieno tai objektas, kokia jo paskirtis ir ar jis susijęs su karinėmis technologijomis. Tokiose situacijose „NSO“ dar nebūtinai reiškė ateivius. Dažnai tai tiesiog buvo neatpažintas objektas, kurio kilmę reikėjo kuo greičiau nustatyti.

Būtent todėl JAV pareigūnai neapsiribojo numojimu ranka. Pradėtas patikrinimas, o diplomatai rinko informaciją vietoje. Istorija turėjo visas sudedamąsias dalis, kurios galėjo uždegti vaizduotę: metalinis rutulys, stikliniai langai, paslaptingas kostiumas, krateris ir tariamai rastas kūnas. Tačiau kuo daugiau buvo tikrinama, tuo labiau ši įspūdinga versija byrėjo.

Paskelbta medžiaga apie incidentąNuotrauka: Ekrano kopija: „Daily Mail“

Šešios dienos tyrimo ir jokio „sudužusio laivo“

Amerikiečių diplomatai kelias dienas aiškinosi, ar Kondėje iš tikrųjų kas nors nukrito. Tyrimas truko šešias dienas, tačiau surinkti duomenys istorijos apie sudužusį aparatą ir jo viduje rastą įgulą nepatvirtino. Priešingai – jie ją iš esmės sugriovė.

JAV konsulas Salvadore Haroldas Midkiffas pranešė, kad pasakojimas buvo sugalvotas Rio de Žaneire. Žurnalistai ir tyrėjai, nuvykę į Kondę, nerado liudininkų, kurie būtų matę objektą krentantį iš dangaus. Nebuvo ir patikimų įrodymų apie metalinį rutulį, stiklo langus ar paslaptingą pilotą.

Brazilijos Aeronautikos ministerija taip pat oficialiai paneigė, kad regione būtų užfiksuotas koks nors neįprastas įvykis ar nukritęs nežinomas aparatas. Kitaip tariant, institucijos nerado nieko, kas patvirtintų sensacingą radijo pranešimą. Nebuvo nei tikro sudužusio objekto, nei nežinomos įgulos, nei įrodymų, kad Kondėje tą dieną įvyko kažkas panašaus į avariją iš kosmoso.

Vienintelis realus šios istorijos pėdsakas buvo vietinio žurnalisto pranešimas, perduotas iš Kondės senu Morzės kodo įrenginiu. Tačiau to neužteko, kad būtų patvirtinta pati sensacija. Pranešimas liko pranešimu, o ne įrodymu.

Kodėl ši istorija vis dar domina?

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti: jeigu istorija buvo paneigta, vadinasi, ją galima pamiršti. Tačiau būtent tokie atvejai ir parodo, kaip gimsta legendos apie NSO. Užtenka vieno skambaus pranešimo, kelių stiprių detalių ir oficialių institucijų susidomėjimo – ir net paneigta istorija po daugelio metų vėl atrodo kaip „paslaptinga byla“.

Šiuo atveju svarbiausia ne tai, kad JAV dokumentai patvirtintų kokį nors nežemišką kontaktą. Jie to nepatvirtina. Priešingai, medžiaga rodo, kaip JAV institucijos Šaltojo karo metais reagavo į gandus, kurie galėjo būti susiję su neatpažintais objektais, kosmoso technologijomis ar kariniais bandymais.

Tokios istorijos lengvai įgauna antrą gyvenimą, nes žmones traukia paslaptis. Metalinis rutulys iš dangaus skamba daug stipriau nei paaiškinimas, kad vietoje nerasta nei objekto, nei liudininkų. „Nežinomas pilotas su simboliais ant kostiumo“ atrodo kaip užuomina į didžiulį sąmokslą, nors tyrimo rezultatai rodė visai priešingą vaizdą.

Tiesa pasirodė paprasta, bet ne mažiau įdomi

Brazilijos incidentas rodo, kad kartais pati tikroji istorija slypi ne „ateivių laive“, o tame, kaip greitai gandas gali tapti tarptautiniu reikalu. Vienas radijo pranešimas privertė JAV ambasadą kreiptis į aukščiausias institucijas, įskaitant Gynybos departamentą ir NASA. Kelias dienas buvo tikrinama versija, kuri skambėjo sensacingai, bet galiausiai neturėjo tvirto pagrindo.

Tai nėra įrodymas, kad Brazilijoje 1963 metais nukrito nežemiškas aparatas. Tai greičiau įrodymas, kad Šaltojo karo laikais net keisčiausi pranešimai buvo vertinami atsargiai, nes už jų galėjo slypėti ne fantazija, o realūs kariniai ar technologiniai klausimai.

Taigi „mįslingas NSO“ Brazilijoje virto visai kitokia istorija: ne apie ateivius, o apie gandą, kuris buvo pakankamai garsus, kad priverstų valstybės institucijas jį tikrinti. Ir būtent čia slypi tikrasis šios bylos keistumas – ne danguje, o žmonių reakcijoje į tai, ką jie labai norėjo laikyti paslaptimi.