Automobilių pirkėjai nebenori blizgučių: už šias funkcijas jie realiai sutinka mokėti papildomai

Naujo automobilio pirkimas dažnai prasideda nuo gražių pažadų: didesnis ekranas, įspūdingas salono apšvietimas, gestų valdymas, pusiau futuristinės sistemos ir dar keli priedai, kurie reklamoje atrodo labai solidžiai. Tačiau kai ateina metas skaičiuoti pinigus, pirkėjai greitai atsijoja, kas yra tik gražus žaisliukas, o kas iš tikrųjų palengvina kasdienį vairavimą.

Tai labai gerai parodė „AutoPacific“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 tūkst. respondentų JAV. Dauguma jų jau turėjo naujus automobilius ir planavo per artimiausius metus ar dvejus vėl pirkti transporto priemonę. Kitaip tariant, tai ne šiaip smalsuoliai, o žmonės, kurie realiai žino, ką reiškia gyventi su nauju automobiliu kasdien.

Rezultatai gana aiškūs: pirkėjai labiausiai vertina ne įmantriausias technologijas, o praktiškas funkcijas. Tokias, kurios šildo, saugo, padeda parkuotis, leidžia patogiau naudotis telefonu ir mažina stresą kelyje.

Šildomos sėdynės – funkcija, už kurią žmonės moka be didelių ginčų

Pirmoje vietoje atsidūrė šildomos sėdynės. Jas kaip pageidaujamą papildomą įrangą nurodė 66 proc. apklaustųjų. Ir tai visai nestebina.

Lietuvoje ši funkcija tikriausiai taip pat būtų labai aukštai. Kai pusę metų rytai šalti, automobilis aprasojęs, o sėdynė po nakties atrodo kaip ledo plokštė, šildymas tampa ne prabanga, o normaliu komfortu. Ypač tiems, kurie važinėja trumpais atstumais: kol salonas dar tik pradeda šilti, sėdynė jau gelbsti.

Antra vieta atiteko aklosios zonos stebėjimui. Šią funkciją pasirinko 60 proc. respondentų. Tai vienas tų priedų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkmena, bet mieste, greitkelyje ar persirikiuojant intensyviame eisme gali būti labai naudingi. Veidrodėlyje užsidegęs perspėjimas dažnai pastebimas greičiau nei automobilis, pasislėpęs šone.

Trečioje vietoje – priekiniai ir galiniai parkavimo jutikliai, kuriuos pasirinko 55 proc. apklaustųjų. Tai dar viena labai žemiška funkcija. Ne blizgutis, ne demonstracija kaimynams, o kasdienis pagalbininkas ankštose aikštelėse, prie prekybos centrų, daugiabučių kiemuose ar garažuose.

Pirkėjai renkasi saugumą ir patogumą, o ne futuristinius triukus

Toliau sąraše – visų varančiųjų ratų sistema, kurią nurodė 54 proc. respondentų. Ji aktuali ne visiems, bet tiems, kurie gyvena užmiestyje, važinėja prastesniais keliais, dažnai susiduria su sniegu, purvu ar slidžia danga, toks pasirinkimas atrodo logiškas.

Tiek pat – 54 proc. – respondentų norėtų įspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos. Ši sistema ypač naudinga ilgesnėse kelionėse, kai vairuotojas pavargsta arba trumpam praranda dėmesį. Ji nėra vairuotojo pakaitalas, bet gali tapti papildomu saugumo sluoksniu.

„Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ taip pat pateko į populiariausių priedų sąrašą – juos pasirinko 53 proc. apklaustųjų. Ir tai labai aiškus ženklas automobilių gamintojams: žmonės nebenori vargti su nepatogiomis gamyklinėmis multimedijos sistemomis. Jie nori matyti savo telefono žemėlapius, muziką, skambučius ir programėles automobilio ekrane.

Į dešimtuką taip pat pateko elektrinis priekinės keleivio sėdynės reguliavimas, LED akcentai, ventiliuojamos arba vėsinamos sėdynės ir vairuotojo sėdynės atmintis. Šios funkcijos jau labiau susijusios su komfortu, bet jos vis tiek yra praktiškos. Jeigu automobiliu naudojasi keli žmonės, sėdynės atmintis greitai tampa labai patogi. Jei vasarą automobilis ilgai stovi saulėje, ventiliuojamos sėdynės taip pat nebeatrodo kaip bereikalinga prabanga.

Praktiškos funkcijos automobiliuose

Ko pirkėjai nenori: gražu reklamoje, bet ne piniginėje

Įdomiausia tyrimo dalis – ne tik tai, už ką žmonės nori mokėti, bet ir tai, kas jų beveik nedomina. Čia automobilių gamintojams turėtų būti nejauku.

Projekcinis ekranas sulaukė tik 14 proc. palaikymo. Nors gamintojai mėgsta jį pristatyti kaip modernų ir patogų sprendimą, daug pirkėjų, panašu, nelaiko jo būtinu. Taip, greitis ir navigacijos informacija ant stiklo atrodo gražiai, bet kai reikia už tai mokėti papildomai, entuziazmas sumažėja.

Dar mažiau žmonių sudomino elektroninis variklio garso stiprintuvas – 13 proc. Tai funkcija, kuri daugeliui vairuotojų gali atrodyti net dirbtinė. Jeigu automobilis skamba vienaip, kam per garsiakalbius vaidinti, kad jis skamba kitaip?

Galimybė pirkti daiktus per automobilio informacijos ir pramogų sistemą sudomino tik 12 proc. respondentų. Ir čia pirkėjus galima suprasti. Automobilis pirmiausia turi važiuoti, būti patogus ir saugus. Ne kiekvienas nori, kad jo ekranas virstų dar viena prekybos platforma.

Biometrinės funkcijos ir gestų valdymas surinko po 9 proc. Tai rodo, kad pirkėjai nėra taip sužavėti futuristiniais sprendimais, kaip kartais atrodo automobilių reklamose. Gestais reguliuoti garsą ar meniu gali atrodyti įspūdingai salone, bet kasdienybėje daugeliui paprastesnis mygtukas ar ratukas yra patogesnis.

Konsjeržo paslaugos sudomino tik 7 proc. apklaustųjų. Tiek pat dėmesio sulaukė visiškai autonominis vairavimas nelaikant vairo rankų. Tai ypač įdomu, nes apie autonominį vairavimą kalbama labai daug, bet pirkėjų noras už tai mokėti papildomai vis dar atrodo labai ribotas.

Kodėl autonominis vairavimas taip žemai?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: juk autonominis vairavimas pristatomas kaip ateitis. Tačiau pirkėjai, panašu, dar nėra pasiruošę už tai plačiai mokėti.

Viena priežastis – pasitikėjimas. Vairuotojas gali norėti pagalbinių sistemų, bet ne visada nori visiškai paleisti kontrolę. Kita priežastis – neaiški praktinė nauda. Jeigu sistema veikia tik tam tikromis sąlygomis, tam tikruose keliuose ir vis tiek reikalauja vairuotojo dėmesio, žmogus gali klausti: už ką tada moku?

Trečia priežastis – kaina. Tokios technologijos dažnai būna brangios, o pirkėjas už tą pačią sumą mieliau renkasi aiškiai apčiuopiamus dalykus: geresnes sėdynes, saugumo sistemas, parkavimo pagalbą, visų varančiųjų ratų sistemą ar geresnį apšvietimą.

Kitaip tariant, žmonės nėra prieš technologijas. Jie tiesiog nori, kad technologija spręstų realią problemą, o ne tik gražiai skambėtų brošiūroje.

Ką tai sako apie Lietuvos pirkėjus

Nors apklausa atlikta JAV, rezultatai labai lengvai pritaikomi ir Lietuvos rinkai. Mūsų vairuotojai taip pat dažniausiai vertina ne tai, kas madingiausia, o tai, kas realiai praverčia.

Šildomos sėdynės, parkavimo jutikliai, aklosios zonos stebėjimas, „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“, geras apšvietimas, sėdynių atmintis – tai funkcijos, kurias žmogus naudoja nuolat. Jos netampa nereikalingos po pirmos savaitės. Jos tiesiog tyliai palengvina gyvenimą.

Tuo metu gestų valdymas, dirbtinis variklio garsas ar pirkimai per automobilio ekraną daugeliui atrodo kaip priedai, kuriuos gražu parodyti pristatyme, bet nebūtina turėti savo automobilyje.

Lietuvoje dar svarbesnis būtų ir praktiškumo klausimas. Automobilis daugeliui nėra žaislas savaitgaliui. Tai kasdienis daiktas darbui, šeimai, vaikų vežimui, kelionėms, sodybai, prekybos centrui ir žieminiams rytams. Todėl pirkėjai pirmiausia klausia ne „ar atrodo moderniai“, o „ar man tai padės kiekvieną dieną“.

Gamintojams – aiški žinutė

Automobilių gamintojai mėgsta demonstruoti ateitį: ekranus per visą saloną, valdymą gestais, balsu, prenumeratas, skaitmeninius asistentus ir sistemas, kurios žada vairuoti beveik pačios. Tačiau pirkėjų atsakymai rodo, kad žmonės vis dar labai žemiški.

Jie nori šiltos sėdynės šaltą rytą. Jie nori matyti, kas yra aklojoje zonoje. Jie nori neįvažiuoti į stulpelį parkuodamiesi. Jie nori telefono žemėlapio automobilio ekrane. Jie nori, kad keleivio sėdynė reguliuotųsi patogiai, o vairuotojo pozicija būtų išsaugota.

Tai nėra technologiškai įspūdingiausi dalykai. Bet būtent jie dažniausiai lemia, ar automobilis kasdien erzins, ar džiugins.

Didžiausia išvada paprasta: pirkėjai nori mokėti už funkcijas, kurios duoda aiškią naudą. Už visa kita jie balsuoja pinigine. Ir ta piniginė sako labai tiesiai – mažiau triukų, daugiau realaus patogumo.