Automobilių salonuose prasideda naujas etapas, kuris daliai vairuotojų skambės kaip saugumo proveržis, o kitiems — kaip dar vienas žingsnis į pasaulį, kuriame net automobilis ima sekti, kur žiūrite. Nuo 2026 m. liepos 7 d. visuose naujai registruojamuose Europos Sąjungos automobiliuose turi būti įrengta pažangi vairuotojo išsiblaškymo įspėjimo sistema, vadinama ADDW. Tai reiškia, kad naujas automobilis privalės pastebėti, kai vairuotojas per ilgai nukreipia žvilgsnį nuo kelio, ir apie tai perspėti. Šis reikalavimas kyla iš ES bendrojo transporto priemonių saugos reglamento, o ADDW sistemos detalūs techniniai reikalavimai nustatyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/2590.
Skamba nemaloniai? Daugeliui taip ir bus. Nes kalbama ne apie dar vieną lemputę prietaisų skydelyje, o apie sistemą, kuri stebės vairuotojo dėmesį. Praktikoje tai dažniausiai reiškia kamerą salone, nukreiptą į vairuotoją, arba kitą jutiklių sistemą, galinčią suprasti, ar žmogus žiūri į kelią, ar jau per ilgai nukrypo į telefoną, ekraną, keleivį, vaiką ant galinės sėdynės ar tiesiog į šoną.
Iki šiol daugelis vairuotojų buvo įpratę, kad automobilis įspėja apie greitį, juostą, kliūtį priekyje ar per arti priartėjusį automobilį. Dabar dėmesys krypsta į patį žmogų už vairo. Ne tik į tai, ką daro automobilis, bet ir į tai, ką daro vairuotojo akys.
Nuo šiol automobilis žinos, kada nebežiūrite į kelią
Pagal ES apibrėžimą pažangi vairuotojo išsiblaškymo įspėjimo sistema yra skirta padėti vairuotojui išlaikyti dėmesį eismo situacijai ir perspėti, kai jis yra išsiblaškęs. Kitaip tariant, automobilis turi ne šiaip važiuoti, o stebėti, ar pats vairuotojas dar dalyvauja vairavime.
Techniniai reikalavimai numato, kad sistema turi veikti automatiškai ir stebėti vairuotojo dėmesį pagal nustatytus kriterijus. Plačiai aprašoma, kad tokios sistemos paprastai vertina vairuotojo žvilgsnio kryptį, galvos padėtį ir dėmesio nukrypimą nuo vadinamųjų svarbių matymo zonų. Sistemos privalomumas naujiems transporto priemonių tipams numatytas nuo 2024 m. liepos 7 d., o visoms naujoms atitinkamų kategorijų transporto priemonėms — nuo 2026 m. liepos 7 d.
Svarbiausia vairuotojui yra tai, kad nuo šiol naujas automobilis ne tik leis muziką, rodys navigaciją ir šildys sėdynę. Jis taip pat gali įspėti, jei žvilgsnis per ilgai užsilaikė ne ten, kur turi būti — ne ant kelio.
Ir būtent čia prasideda diskusija. Vieni sakys: pagaliau, nes telefonai prie vairo tapo kasdienybe. Kiti sakys: palaukite, ar mano automobilis dabar mane filmuos? Ar duomenys bus saugomi? Ar galima išjungti? Ar tai netaps dar vienu erzinančiu pypsėjimu, kurį vairuotojai bandys apeiti?
Kodėl ši sistema atsiranda būtent dabar
Europos keliuose per daug avarijų įvyksta ne dėl to, kad automobilis techniškai nesugeba stabdyti, o dėl to, kad žmogus per vėlai pamato pavojų. Telefonas, žinutė, navigacijos ekranas, maisto pakuotė, pokalbis su keleiviu, vaikas gale, akimirkai nukritęs daiktas — užtenka kelių sekundžių. Važiuojant 90 km/val. greičiu automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus. Per keturias sekundes tai jau visas futbolo aikštės trečdalis.
Todėl ES pastaraisiais metais į automobilius privalomai įveda vis daugiau saugos sistemų. Bendrasis saugos reglamentas (ES) 2019/2144 apima ne tik vairuotojo dėmesio sistemas, bet ir kitas pažangias technologijas: išmanų greičio palaikymo asistentą, avarinio stabdymo sistemas, eismo juostos palaikymo pagalbą, įspėjimus apie vairuotojo nuovargį ir kitas priemones. Europos Komisijos vertinimu, šis saugos paketas iki 2038 m. gali padėti išgelbėti daugiau nei 25 tūkst. gyvybių ir išvengti bent 140 tūkst. sunkių sužalojimų.
Tai nėra vien technologinis kaprizas. Tai bandymas uždaryti vieną didžiausių šiuolaikinio vairavimo spragų: automobiliai tampa saugesni, stabdžiai geresni, pagalbinės sistemos greitesnės, bet žmogus už vairo vis tiek gali kelias sekundes žiūrėti ne ten. O kartais būtent tiek ir pakanka nelaimei.

Kada automobilis pradės jus perspėti
Pagal techninius reikalavimus ADDW sistema turi įsijungti automatiškai, kai automobilis viršija nustatytą greičio ribą. Viešai aprašomuose reikalavimuose nurodoma, kad sistema pradeda veikti nuo 20 km/val. greičio, o įspėjimo ribos priklauso nuo važiavimo greičio: važiuojant 20–50 km/val., sistema turi reaguoti, jei vairuotojo žvilgsnis per ilgai nukrypsta nuo kelio, o važiuojant greičiau nei 50 km/val. toleruojamas laikas trumpėja.
Būtent čia daug vairuotojų pajus realų pokytį. Mieste, kur greitis mažesnis, sistema gali leisti šiek tiek ilgesnį žvilgsnio nukrypimą. Tačiau užmiestyje ar greitkelyje kelios sekundės jau tampa pavojingos. Jeigu žiūrite į telefono ekraną, bandote pataisyti navigaciją ar per ilgai ieškote mygtuko multimedijoje, automobilis gali priminti, kad akys turi grįžti į kelią.
Įspėjimas turi būti aiškus vairuotojui. Techniniuose aprašymuose minimas vaizdinis signalas kartu su garsiniu arba haptiniu perspėjimu, pavyzdžiui, vibracija vaire ar sėdynėje. Kitaip tariant, sistema neturi tyliai „pagalvoti“, kad esate išsiblaškęs — ji turi jus pažadinti.
Ir taip, daliai vairuotojų tai nepatiks. Ypač tiems, kurie jau dabar pyksta ant juostos palaikymo, greičio įspėjimų ar automatinio stabdymo. Bet automobilio logika bus paprasta: jei važiuoji, žiūrėk į kelią.
Ar tai reiškia, kad automobilis jus filmuos?
Čia reikia kalbėti labai aiškiai. ADDW sistemos dažnai remiasi salono kamera arba jutikliais, kurie stebi vairuotojo veidą, akis ir galvos padėtį. Tokia kamera paprastai montuojama prie vairo kolonėlės, prietaisų skydelyje ar kitoje vietoje, iš kurios matomas vairuotojo veidas. Ji gali būti infraraudonųjų spindulių, kad veiktų ir prietemoje ar vairuotojui dėvint akinius nuo saulės.
Tačiau tai nereiškia, kad automobilis būtinai įrašinės jūsų keliones kaip vaizdo dienoraštį. Tokių sistemų tikslas yra realiu laiku įvertinti dėmesio būseną ir įspėti vairuotoją, o ne kaupti pramoginius įrašus. Vis dėlto pirkėjams verta labai konkrečiai klausti pardavėjų, kaip konkrečiame modelyje tvarkomi duomenys: ar vaizdas įrašomas, ar apdorojamas tik automobilyje, ar perduodamas gamintojui, ar galima keisti nustatymus, kas matoma privatumo politikoje.
Tai ypač svarbu tiems, kurie jautriai žiūri į privatumą. Naujas automobilis jau seniai nebėra tik mechaninis daiktas su keturiais ratais. Jis renka daug duomenų apie važiavimą, greitį, maršrutus, stabdymą, sistemas, klaidas ir kartais vairuotojo elgesį. ADDW dar labiau priartina šią temą prie žmogaus kūno: prie akių, veido ir dėmesio.
Todėl prieš perkant naują automobilį verta ne tik pasiteirauti apie variklį, bateriją ar bagažinės tūrį. Reikėtų paklausti ir apie tai, kokios kameros yra salone, ką jos daro ir kaip tvarkomi jų duomenys.
Ką tai reiškia Lietuvoje
Nors pateiktame pavyzdyje kalbama apie Norvegiją, pati taisyklė kyla iš Europos Sąjungos transporto priemonių saugos reglamentavimo. Lietuvoje, kaip ES valstybėje, naujiems automobiliams taikomi tie patys europiniai tipo patvirtinimo ir saugos reikalavimai. Tai reiškia, kad naujai registruojami automobiliai, patenkantys į šias kategorijas, turės atitikti ADDW ir kitus GSR2 saugos paketo reikalavimus.
Praktiškai vairuotojui tai reikš, kad pirkdamas naują automobilį salone po 2026 m. liepos 7 d. jis turėtų tikėtis tokios sistemos jau bazinėje saugos įrangoje. Tai nebebus prabangos paketo priedas ar papildomas pasirinkimas, kurį galima užsisakyti tik brangesnėje komplektacijoje. Tai taps privalomos saugos dalimi.
Naudotiems automobiliams ši taisyklė automatiškai nepritaikoma atgaline data. Jeigu žmogus jau turi automobilį be tokios sistemos, jam nereikės jos montuoti papildomai vien dėl naujo ES reikalavimo. Naudotų automobilių rinka dėl to neišnyks, o senesni automobiliai ir toliau galės būti perkami bei parduodami pagal galiojančias taisykles.
Tačiau naujų automobilių pirkėjams pasirinkimas mažės: jei automobilis naujai registruojamas po nustatytos datos, jis turės atitikti naujus reikalavimus. Kitaip tariant, „noriu naujo, bet be šitos akių stebėjimo sistemos“ gali tapti vis sunkiau įgyvendinamu pageidavimu.
Pirkėjams lieka labai trumpas langas
Jeigu žmogus kategoriškai nenori automobilio su ADDW sistema, teoriškai jis gali dairytis į modelius, kurie registruojami iki reikalavimo įsigaliojimo datos, arba rinktis naudotą automobilį. Tačiau čia svarbiausia ne pagaminimo data, o registravimo ir tipo patvirtinimo situacija. Automobiliai salonuose, sandėliuose ir tranzite gali turėti skirtingą statusą, todėl pirkėjui būtina klausti konkrečiai.
Pardavėjui verta užduoti tiesų klausimą: ar šis konkretus automobilis turi ADDW sistemą, ar ji privaloma pagal jo registracijos datą, ar ją galima konfigūruoti, ar ji įsijungia automatiškai, kaip ji perspėja vairuotoją ir ar vairuotojas gali ją išjungti. Atsakymai gali skirtis pagal markę ir modelį.
Taip pat reikėtų paprašyti parodyti sistemos veikimą. Ne pasitenkinti fraze „čia viskas dėl saugumo“, o konkrečiai pamatyti, kur yra kamera, kokie pranešimai rodomi, ar garsinis signalas erzinantis, ar sistema reaguoja į akinius, kepurę, vairuotojo ūgį, sėdėseną ir pan.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug važinėja mieste, dirba taksi, pavežėjimo, kurjerių ar komercinio transporto srityje. Jeigu sistema nuolat pypsės dėl kiekvieno žvilgsnio į šoninį veidrodėlį ar navigaciją, vairuotojas greitai pradės jos nekęsti. Todėl gamintojų kalibravimas čia bus labai svarbus.
Ar sistema gali klysti?
Taip, kaip ir bet kuri pagalbinė sistema. Ji gali klaidingai suprasti vairuotojo judesį, ypač jei žmogus dėvi akinius, kepurę, turi neįprastą sėdėjimo padėtį, dažnai žiūri į veidrodėlius ar vairuoja sudėtingomis sąlygomis. Gamintojai privalės pasiekti nustatytus techninius reikalavimus, bet realus patogumas priklausys nuo konkretaus automobilio.
Vairuotojai jau turi patirties su kitomis privalomomis saugos sistemomis. Vienuose automobiliuose juostos palaikymas veikia švelniai ir protingai, kituose atrodo, kad automobilis ginčijasi su vairuotoju. Vieni greičio įspėjimai naudingi, kiti erzina dėl neteisingai nuskaitytų ženklų. Panašiai gali būti ir su dėmesio stebėjimu.
Todėl svarbiausias patarimas paprastas: prieš pirkdami automobilį, išbandykite jį realiomis sąlygomis. Ne tik apvažiuokite aplink saloną, o važiuokite mieste, užmiestyje, su navigacija, su akiniais nuo saulės, su įprasta vairavimo poza. Pažiūrėkite, kaip sistema elgiasi, ar ji padeda, ar blaško.
Saugos sistema, kuri pati tampa nuolatiniu dirgikliu, nėra gera patirtis. Tačiau gerai sukalibruota sistema gali vieną dieną pažadinti būtent tada, kai žmogus jau per ilgai žiūri ne į kelią.
Telefonas prie vairo taps dar labiau matomas
Didžiausias smūgis bus tiems, kurie vis dar mano, kad „tik trumpam pažiūrėsiu“. Žinutė švysteli ekrane, navigacija rodo kitą posūkį, reikia perjungti dainą, pažiūrėti, kas skambina. Tokie veiksmai atrodo nekalti, nes trunka kelias sekundes. Tačiau būtent kelios sekundės kelyje yra pavojingiausios.
ADDW sistema vairuotojui primins tai, ką visi žino, bet dažnai ignoruoja: vairuojant akys turi būti kelyje. Ne telefone, ne multimedijos ekrane, ne pokalbyje su keleiviu, ne ant nukritusio daikto. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko turite klaidai.
Lietuvoje ši tema ypač aktuali, nes telefonas prie vairo vis dar yra kasdienis vaizdas. Sankryžose žmonės rašo žinutes, užmiestyje tikrina navigaciją, spūstyse slenka socialinius tinklus. Dalis vairuotojų jaučiasi kontroliuojantys situaciją, kol vieną dieną priešais staiga stabdo automobilis arba į kelią išeina pėsčiasis.
Nauja sistema šio įpročio visiškai nepanaikins, bet padarys jį mažiau patogų. Automobilis pradės kištis ten, kur anksčiau tylėjo.
Privatumo klausimas niekur nedings
Kad ir kaip stipriai būtų kalbama apie saugumą, vairuotojų privatumo klausimas išliks. Žmonės pagrįstai klaus: jei automobilyje yra kamera, ar ji tik analizuoja, ar ir įrašo? Ar duomenys lieka automobilyje? Ar gamintojas gali juos gauti? Ar jie gali būti panaudoti ginčuose su draudimu, po avarijos ar servise?
ES techniniai reikalavimai pirmiausia apibrėžia sistemos veikimą ir tipo patvirtinimą, bet reali duomenų tvarkymo praktika priklausys nuo gamintojo, modelio, programinės įrangos ir privatumo nustatymų. Todėl automobilių pirkėjai turės pradėti skaityti ne tik komplektacijos lapus, bet ir duomenų apsaugos informaciją.
Tai nėra paranoja. Šiuolaikinis automobilis jau yra kompiuteris ant ratų. Kuo daugiau kamerų, jutiklių ir prijungtų paslaugų, tuo svarbiau žinoti, kas vyksta su informacija. Ypač kai kalbama apie kamerą, nukreiptą į vairuotoją.
Pirkėjams verta reikalauti aiškių atsakymų lietuviškai: ar sistema saugo vaizdo įrašus, kiek laiko, kur, kas turi prieigą, ar galima atsisakyti papildomo duomenų dalijimosi, ar privatumo nustatymai atskirti nuo pačios privalomos saugos funkcijos.
Ką vairuotojai turėtų padaryti jau dabar
Jeigu artimiausiu metu perkate naują automobilį, nepasirašykite sutarties vien pažiūrėję į kainą, spalvą ir lizingo įmoką. Paklauskite apie ADDW. Paprašykite parodyti, kur yra salono kamera ar jutikliai. Išsiaiškinkite, ar sistema veikia nuolat, ar galima reguliuoti įspėjimus, kokie signalai naudojami ir kaip ji elgiasi realiame važiavime.
Jeigu užsakėte automobilį dar iki liepos 7-osios, bet registracija numatyta po šios datos, būtinai pasitikrinkite, kokie reikalavimai bus taikomi konkrečiai transporto priemonei. Nereikėtų remtis vien žodžiu „užsakiau anksčiau“. Automobilių registravimo ir tipo patvirtinimo taisyklės gali būti svarbesnės už užsakymo datą.
Jeigu vairuojate senesnį automobilį, nieko papildomai montuoti nereikės. Tačiau verta suprasti, kad naujų automobilių rinka keičiasi, ir per kelerius metus tokios sistemos taps visiškai įprastos. Kaip kažkada žmonės priprato prie ABS, ESP, juostos palaikymo ar automatinio avarinio stabdymo, taip teks priprasti ir prie dėmesio stebėjimo.
Jeigu daug važinėjate, jau dabar verta keisti įpročius. Telefonas turi būti laikiklyje, navigacija nustatyta prieš pradedant važiuoti, žinutės — ne vairavimo metu, o ekranų meniu — kuo mažiau naudojamas kelyje. Naujos sistemos tik padarys akivaizdu tai, ką saugūs vairuotojai žino seniai.
Naujas automobilis taps ne tik transporto priemone, bet ir stebėtoju
Nuo liepos 7-osios naujų automobilių saugumas Europoje įžengia į jautrią teritoriją. Viena vertus, sistema gali išgelbėti gyvybes, nes išsiblaškymas prie vairo yra reali ir pavojinga problema. Kita vertus, vairuotojai turės susitaikyti, kad automobilis vis labiau stebės ne tik kelią, bet ir juos pačius.
Tai nėra smulkmena. Tai pokytis, kuris palies visus naujų automobilių pirkėjus. Automobilis ne tik padės stabdyti, laikytis juostos ar įspės apie greitį. Jis pradės vertinti, ar jūs pats dar esate pakankamai susikaupęs.
Ir nors kai kam tai skambės kaip įkyri kontrolė, viena tiesa lieka nepatogi: kelių sekundžių žvilgsnis į šalį kartais kainuoja daugiau nei bet kuri saugos sistema. Nuo šiol nauji automobiliai apie tas kelias sekundes tylėti nebeturės teisės.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.









