Kava, kuri gali smogti širdžiai: mokslininkai įvardijo ruošimo būdą, su kuriuo verta būti atsargesniems

Daugeliui kava yra ne tik gėrimas, o rytinis ritualas. Vieni ją pliko puodelyje, kiti renkasi prancūzišką spaudą, treti neįsivaizduoja dienos be turkiškos kavos ar įprastos filtruotos kavos. Tačiau naujas didelės apimties tyrimas primena svarbų dalyką: širdžiai gali būti svarbu ne tik tai, kiek kavos išgeriate, bet ir kaip ji paruošta.

Mokslininkai nustatė, kad mažiausiai palankūs rezultatai buvo siejami su nefiltruota kava. Tai tokia kava, kai malta kava ilgiau kontaktuoja su karštu vandeniu, o gėrimas vėliau vartojamas be popierinio filtro. Tokiai kavai gali būti priskiriama turkiška kava, kava iš prancūziško preso ir panašūs paruošimo būdai.

Kodėl nefiltruota kava gali būti prastesnis pasirinkimas

Tyrimo esmė paprasta: nefiltruotoje kavoje lieka daugiau medžiagų, kurios gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje. O padidėjęs cholesterolio kiekis yra vienas iš veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Pagal tyrimo duomenis, šių medžiagų koncentracija nefiltruotoje kavoje gali būti maždaug 30 kartų didesnė nei filtruotoje. Būtent todėl kavos ruošimo būdas čia tampa svarbus. Jei žmogus kasdien geria daug stiprios nefiltruotos kavos, organizmas gauna visai kitokį medžiagų kiekį nei tada, kai kava perleidžiama per popierinį filtrą.

Tai nereiškia, kad vienas puodelis turkiškos kavos ar prancūziško preso kavos automatiškai pakenks širdžiai. Tyrimas kalba apie dideles žmonių grupes ir ilgalaikius įpročius, o ne apie vieną atsitiktinį puodelį. Tačiau jei žmogus jau turi padidėjusį cholesterolį, širdies ligų rizikos veiksnių ar kasdien išgeria daug kavos, toks skirtumas tampa vertas dėmesio.

Kuo filtruota kava skiriasi nuo nefiltruotos

Filtruota kava ruošiama taip, kad karštas vanduo pereitų per maltas kavos pupeles ir filtrą. Popierinis filtras sulaiko dalį aktyviųjų kavos medžiagų, kurios nefiltruotoje kavoje lieka puodelyje.

Būtent todėl palankiausi rezultatai tyrime buvo pastebėti tarp žmonių, kurie dažniausiai rinkosi filtruotą kavą. Saikingas tokios kavos vartojimas buvo siejamas su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su kai kuriomis kitomis grupėmis.

Tyrime dalyvavo daugiau nei pusė milijono 20–79 metų vyrų ir moterų. Stebėjimai vyko nuo 1985 iki 2003 metų, o rezultatai buvo vertinami atsižvelgiant į rūkymą, fizinį aktyvumą, kūno svorį, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Tai svarbu, nes kavos poveikis niekada neegzistuoja atskirai nuo bendro žmogaus gyvenimo būdo.

Apie 59 procentai tyrimo dalyvių daugiausia gėrė filtruotą kavą, 20 procentų rinkosi nefiltruotą, 9 procentai kaitaliojo abu būdus, o 12 procentų kavos visai negėrė. Būtent palyginus šias grupes ir išryškėjo skirtumas tarp paruošimo būdų.

Ar reikia atsisakyti mėgstamos kavos

Ne. Tyrimo rezultatai nereiškia, kad visi turi išmesti prancūzišką presą ar niekada nebegerti turkiškos kavos. Svarbiausia – suprasti, kur yra rizika. Jei nefiltruota kava geriama retai, tai nebūtinai yra didelė problema. Tačiau jei toks puodelis yra kasdienis įprotis, ypač ne vienas per dieną, verta pagalvoti apie pakeitimą.

Paprasčiausias sprendimas – dažniau rinktis filtruotą kavą. Ji leidžia išlaikyti kavos ritualą, bet sumažina tam tikrų cholesterolį veikiančių medžiagų kiekį gėrime. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems gydytojas jau yra minėjęs padidėjusį cholesterolį, kraujospūdį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kava nėra vienintelis veiksnys. Mityba, judėjimas, rūkymas, kūno svoris, miegas ir stresas širdžiai dažnai turi dar didesnę reikšmę. Todėl kavos ruošimo būdas turėtų būti vertinamas kaip viena detalė platesniame sveikatos paveiksle.

Kam verta būti atsargesniems

Labiau dėmesį į kavos ruošimo būdą turėtų atkreipti žmonės, kurie jau žino turintys padidėjusį cholesterolio kiekį, serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba turi didesnę jų riziką. Tokiais atvejais net nedideli kasdieniai įpročiai ilgainiui gali turėti reikšmės.

Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad ryšiai skyrėsi pagal amžių ir lytį. Pavyzdžiui, tarp vyresnių nei 60 metų vyrų kavos vartojimas neturėjo tokio paties ryšio su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaip kai kuriose kitose grupėse. Tai dar kartą rodo, kad kavos poveikis nėra vienodas visiems.

Svarbiausia išvada paprasta: pavojingiausia širdžiai gali būti ne pati kava, o nuolatinis nefiltruotos kavos vartojimas didesniais kiekiais. Jei norite sumažinti galimą riziką, rinkitės filtruotą kavą, nepadauginkite puodelių ir stebėkite savo cholesterolio rodiklius.

Vienas puodelis kavos neturėtų tapti panikos priežastimi. Tačiau kasdienis įprotis, kartojamas metų metus, jau gali turėti reikšmės. Todėl kartais sveikesnis pasirinkimas prasideda ne nuo klausimo, ar gerti kavą, o nuo daug paprastesnio: kaip ją ruošiate.