Karštis smogia Europai per kišenę: ekonomistai skaičiuoja milijardinius nuostolius ir įspėja dėl brangstančio maisto

Europa šią vasarą susiduria ne tik su alinančiu karščiu. Ekonomistai įspėja, kad karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai jau virsta milžiniška finansine sąskaita, kuri gali siekti šimtus milijardų eurų. Labiausiai kenčia elektros gamyba, upių transportas, žemės ūkis, turizmas ir sveikatos apsauga.

Svarbiausia žinia paprasta: ekstremalus karštis nebėra vien orų problema – jis tiesiogiai veikia kainas, darbo našumą, valstybių biudžetus ir žmonių sveikatą. Kai tuo pačiu metu džiūsta upės, stoja laivyba, prastėja derlius, ribojama elektrinių veikla ir daugėja su karščiu susijusių mirčių, ekonominis smūgis tampa daug stipresnis nei po vieno atskiro reiškinio.

Kodėl ši vasara ekonomistams kelia tokį nerimą

„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad 2026 m. liepą buvo užfiksuota aukščiausia viso mėnesio jūros paviršiaus temperatūra visuose ekstrapoliariniuose vandenynuose. Vakarų Europoje birželio–liepos laikotarpis taip pat buvo išskirtinai karštas – vidutinė temperatūra buvo 2,79 laipsnio Celsijaus aukštesnė už įprastą atskaitos lygį.

Tokie skaičiai skamba abstrakčiai, kol jų nepamatai kasdienybėje. Upių vanduo nusenka, laivai nebegali vežti įprastų krovinių, laukai išdžiūsta, elektros sistemos patiria papildomą spaudimą, o miškų gaisrai naikina teritorijas, kuriose dar visai neseniai vyko normalus gyvenimas.

Manheimo universiteto ekonomistas Sehrishas Usmanas pabrėžė, kad 2026-ieji ypač neramina dėl kelių vienu metu vykstančių ekstremalių reiškinių. Karščio bangos, sausros ir gaisrai dažnai užklumpa tuos pačius regionus, todėl vienas smūgis sustiprina kitą. Tai reiškia, kad žala nebėra linijinė – ji kaupiasi ir plečiasi.

Upių nusekimas smogia tiekimui ir pramonei

Viena skaudžiausių problemų – žemas vandens lygis Reino ir Dunojaus upėse. Šios upės Europai svarbios ne tik kaip gamtos objektai ar turistiniai maršrutai. Jos yra transporto arterijos, kuriomis juda žaliavos, kuras, pramonės prekės ir kiti kroviniai.

Kai vanduo nusenka, laivai turi mažinti krovinių kiekį arba visai riboti reisus. Tai reiškia brangesnę logistiką, vėluojančias tiekimo grandines ir spaudimą pramonei. ING skaičiuoja, kad vien dėl Reino upės tiekimo sutrikimų Vokietijos BVP šiemet gali sumažėti 0,3 procentinio punkto.

Tokie nuostoliai nėra tik eilutė ekonomistų lentelėse. Jie gali reikšti brangesnę gamybą, lėtesnį eksportą, mažesnes įmonių pajamas ir didesnį spaudimą darbuotojams. Kai sutrinka svarbi transporto grandis, pasekmės pasklinda daug plačiau nei vien pakrantės regionuose.

Elektros gamyba ir žemės ūkis taip pat patiria spaudimą

Karščio bangos ir sausros veikia ir energetiką. Pranešama, kad daugiau nei pusė tuzino atominių elektrinių Europoje sustabdė arba apribojo gamybą. Tai dar vienas ženklas, kad karštis gali trikdyti ne tik žmonių savijautą, bet ir infrastruktūrą, nuo kurios priklauso visa ekonomika.

Žemės ūkyje padėtis taip pat sudėtinga. Tokios kultūros kaip kukurūzai ir saulėgrąžos patyrė maždaug 6–7 proc. derliaus sumažėjimą. Iš pirmo žvilgsnio keli procentai gali neatrodyti dramatiškai, bet dideliuose ūkiuose ir visos Europos mastu tai virsta dideliais pinigais.

Mažesnis derlius reiškia didesnę įtampą maisto rinkose. Jei derlių mažina sausra, o energija ir transportas brangsta dėl tų pačių ekstremalių orų, spaudimas kainoms gali sustiprėti keliais kanalais vienu metu. Būtent dėl to karščio bangos galiausiai gali būti jaučiamos ne tik laukuose, bet ir parduotuvėje prie kasos.

Pietų Europai smūgis gali būti skaudžiausias

Pietų Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų. Čia karštis smogia iš kelių pusių: mažina žemės ūkio derlių, didina gaisrų riziką, kelia sveikatos pavojų gyventojams ir gali atbaidyti dalį turistų.

ING ekonomistas Carstenas Brzeskis taikliai klausė, ar kas nors įsivaizduoja turistus, žygiuojančius per Pietų Italiją ar Ispaniją 45 laipsnių karštyje. Šis klausimas nėra vien retorinis. Turizmas daugeliui pietinių šalių yra itin svarbus pajamų šaltinis, o ekstremalus karštis gali keisti žmonių kelionių įpročius.

Jei turistai vengia karščiausių regionų, trumpina keliones arba renkasi kitus sezonus, pajamos mažėja viešbučiams, restoranams, transportui ir vietos verslams. Tuo pat metu šalys turi daugiau išlaidų sveikatos apsaugai, gaisrų gesinimui, vandens tiekimui ir infrastruktūros apsaugai.

Karštis gali kelti ir maisto kainas

Barselonos superkompiuterių centro tyrėjo Maximiliano Kotzo tyrimas parodė, kad 2022 m. ekstremalus karštis padidino euro zonos infliaciją 0,34 procentinio punkto dėl išaugusių maisto kainų. Labiausiai nukentėjo pietinės šalys.

Tai svarbi detalė, nes maisto kainos žmonėms yra viena jautriausių infliacijos dalių. Kai brangsta energija ar būstas, spaudimas jaučiamas stipriai, tačiau kai brangsta kasdieniai produktai, tai greitai paliečia beveik kiekvieną šeimą.

Euro zonos ekonomikai šiemet prognozuojamas tik apie 1 proc. augimas, todėl tokie nuostoliai tampa rimta kliūtimi ir taip silpnam atsigavimui. Kitaip tariant, ekstremalūs orai ne tik sukelia žalą atskiruose sektoriuose, bet ir stabdo platesnį ekonomikos judėjimą.

Valstybėms gresia mažesnės pajamos ir didesnės skolos

„Allianz“ skaičiuoja, kad vien dviejų savaičių birželio karščio banga Europos BVP sumažino 0,3 procentinio punkto. Tačiau, pasak „Allianz“ ekonomisto Hazemo Krichene, bendra šių metų sąskaita bus gerokai didesnė, nes šis skaičius neapima gaisrų, sausrų, potvynių ar galimo El Ninjo poveikio.

Dar viena problema – biudžetai. Prarasta produkcija gali sumažinti metines mokesčių pajamas 1,8 proc. Prancūzijoje ir 1,3 proc. Italijoje bei Ispanijoje. Valstybėms tai pavojingas derinys: pajamos mažėja, o išlaidos auga.

Šalys jau dabar turi didelius skolos lygius ir tuo pačiu turi finansuoti gynybą, energetikos pertvarką, klimato prisitaikymą bei socialines išlaidas. Jei ekstremalūs orai kasmet reikalaus vis daugiau pinigų, gali didėti spaudimas skolintis. C. Brzeskis įspėja, kad tai ilgainiui gali priversti Europos Centrinį Banką vėl aktyviau kištis į obligacijų rinkas, jei jose kiltų išpardavimas.

Ką tai reiškia paprastiems žmonėms

Ekonomistų skaičiai gali atrodyti tolimi, bet jų pasekmės labai žemiškos. Karščio bangos gali reikšti brangesnį maistą, didesnes draudimo įmokas, daugiau viešųjų išlaidų, silpnesnį ekonomikos augimą ir sunkesnes sąlygas dirbantiems lauke ar prastai vėsinamose patalpose.

Vien Vokietijoje užregistruota daugiau kaip 10 tūkst. su karščiu susijusių mirčių. Tai primena, kad ekonominė žala nėra vien pinigų klausimas. Karštis tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, ypač vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, lėtinėmis ligomis sergančiųjų ir tų, kurie neturi galimybių apsisaugoti nuo ekstremalios temperatūros.

Todėl kalbant apie karščio bangas nebeužtenka sakyti, kad „vasara tiesiog karšta“. Šios bangos jau keičia žemyno ekonomiką. Jos trikdo transportą, mažina derlių, spaudžia energetiką, kelia kainas ir verčia valstybes perskaičiuoti biudžetus.

Europa šią vasarą gauna brangų priminimą: klimato ekstremumai nebėra ateities prognozė. Jie jau dabar kainuoja milijardus, o sąskaita galiausiai pasiekia ne tik vyriausybes ar verslą, bet ir kiekvieną žmogų – per kainas, sveikatą, mokesčius ir kasdienį saugumą.