Kaimynas plauna automobilį savo kieme, o purvinas vanduo bėga per žemę: ar už tai gali grėsti bauda?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai: žmogus išsitraukė kibirą, žarną, automobilio šampūną ir ramiai plauna mašiną savo kieme. Juk ne gatvėje, ne prie ežero, ne daugiabučio aikštelėje – savame sklype. Tačiau būtent čia daug kas ir apsigauna. Automobilio plovimas savo kieme Lietuvoje nėra automatiškai draudžiamas vien dėl paties plovimo fakto, bet gali tapti pažeidimu, jei nešvarios nuotekos, cheminės priemonės, tepalų likučiai ar sunkieji metalai patenka į gruntą, vandens telkinius ar bendro naudojimo teritorijas.

Todėl klausimas „ar policija gali nubausti kaimyną?“ turi ne tokį paprastą atsakymą. Vien tai, kad jums nepatinka matyti plaunamą automobilį, dar nėra pagrindas baudai. Tačiau jei automobilis plaunamas tam neskirtoje vietoje, naudojami plovikliai, o vanduo su purvu bėga į žolę, gatvę, lietaus kanalizaciją ar link vandens telkinio, situacija tampa visai kita.

Ne pats kibiras yra problema, o tai, kur nubėga vanduo

Aplinkos apsaugos departamentas aiškina, kad daugelis klaidingai mano, jog savo kieme automobilį galima plauti be jokių apribojimų. Iš tikrųjų transporto priemonių plovimo tvarką nustato kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės. Jei savivaldybė yra numačiusi draudimą plauti transporto priemones tam neskirtose vietose – pavyzdžiui, gatvėse, daugiabučių kiemuose, aikštelėse ar prie vandens telkinių – pažeidimas gali būti fiksuojamas net tada, kai plaunama vien tik vandeniu.

Svarbiausia čia – ne tai, ar kaimynas naudoja brangų šampūną, ar paprastą žarną. Problema atsiranda tada, kai nuo automobilio nuplaunami nešvarumai patenka ten, kur neturėtų. Ant automobilio kėbulo kaupiasi ne tik dulkės. Ten yra degalų ir tepalų likučių, stabdžių trinkelių dulkių, sunkiųjų metalų, druskų, purvo ir kitų medžiagų, kurios su vandeniu gali patekti į dirvožemį ar gruntinius vandenis. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net plaunant vien vandeniu į aplinką gali patekti teršalų, todėl individualiame kieme būtina užtikrinti, jog susidariusios nuotekos neužterš grunto ir gruntinio vandens.

Tai ir yra riba, kurią svarbu suprasti. Jei žmogus automobilį plauna specialiai tam pritaikytoje vietoje, kur nuotekos surenkamos ir tvarkomos, viena situacija. Jei jis tiesiog leidžia purvinam vandeniui bėgti per kiemą, į žolę, į griovį ar link lietaus nuotekų šulinio – jau visai kita.

Ar gali bausti policija?

Pats tiksliausias atsakymas: dažniausiai tai ne vien policijos klausimas. Už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus paprastai atsakingi savivaldybių viešosios tvarkos specialistai, o kai kalbama apie taršą, chemines plovimo priemones ir žalą aplinkai – įsitraukia aplinkos apsaugos pareigūnai.

Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinis pažeidimas – nuo 140 iki 600 eurų. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat nurodo, kad už plovimą tam neskirtoje vietoje viešosios tvarkos specialistai gali skirti įspėjimą arba baudą, o jei naudojamos cheminės priemonės ir kyla aplinkos taršos klausimas, situaciją vertina aplinkosaugininkai.

Tai reiškia, kad paskambinus policijai vien dėl to, jog „kaimynas plauna automobilį ir man tai nepatinka“, nebūtinai kas nors bus nubaustas. Tačiau jei yra aiškūs taršos požymiai, vanduo su plovikliais teka į aplinką, automobilis plaunamas draudžiamoje vietoje arba tai kartojasi nuolat, skundas gali turėti pagrindą.

Savo kiemas nėra visiška laisvė daryti bet ką

Daug žmonių įsitikinę, kad nuosavas kiemas reiškia absoliučią laisvę. Tačiau aplinkosaugos taisyklės veikia kitaip. Nuosavybė nesuteikia teisės teršti grunto, gruntinio vandens ar kaimyninės teritorijos. Jei plovimo vanduo su chemija nuteka už sklypo ribų, į griovį, gatvę ar bendrą teritoriją, tai jau nebėra tik privataus kiemo reikalas.

Dar jautresnė situacija – daugiabučių kiemai. Tokios teritorijos nėra asmeninė plovykla. Jose automobilio plovimas gali pažeisti ne tik švaros taisykles, bet ir kaimynų interesus: paliekamos balos, purvas, cheminiai likučiai, užimama bendra erdvė, bloginama sanitarinė aplinka. Būtent todėl daugelyje miestų tokios vietos nėra laikomos tinkamomis automobiliams plauti.

Prie vandens telkinių situacija dar griežtesnė. Jei žmogus plauna automobilį prie ežero, upės ar tvenkinio, purvinas vanduo gali labai greitai patekti į vandens ekosistemą. Tokiais atvejais „tik nuskalavau“ pasiteisinimas gali nepadėti.

Ką daryti, jei kaimynas taip elgiasi nuolat

Pirmas žingsnis neturėtų būti riksmas per tvorą. Jei santykiai dar nesugadinti, kartais užtenka ramaus pokalbio. Gal žmogus iš tiesų nežino, kad nuo automobilio nuplaunami teršalai gali patekti į gruntą, o savivaldybės taisyklės gali riboti plovimą tam nepritaikytose vietose.

Jei pokalbis neveikia arba situacija akivaizdžiai teršia aplinką, reikėtų fiksuoti faktus. Aplinkos apsaugos departamentas pataria pastebėjus pažeidimą nufotografuoti ar nufilmuoti patį pažeidimą ir pažeidėjus, kad būtų matyti, kas vyksta, kur vyksta ir kokios aplinkybės. Svarbu, kad nuotraukoje ar vaizdo įraše matytųsi ne vien šlapias automobilis po fakto, o pats plovimas, vandens tekėjimas, naudojamos priemonės, vieta ir galimas nuotekų kelias.

Apie aplinkosauginius pažeidimus galima pranešti telefonu 112. Aplinkos ministerija nurodo, kad 112 gauta informacija apie aplinkos apsaugos kompetencijai priskiriamus pažeidimus perduodama Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai, o budintys pareigūnai sprendžia dėl reagavimo.

Kada skundas gali būti nepagrįstas

Yra ir kita pusė. Jei kaimynas automobilį plauna labai retai, nenaudoja agresyvių priemonių, nuotekos nepatenka į aplinką, nėra bendros teritorijos pažeidimo, o savivaldybės taisyklės konkrečioje situacijoje nėra pažeidžiamos, vien emocinis nepasitenkinimas baudos neužtikrins.

Teisėje svarbu ne „man nemalonu žiūrėti“, o konkretus pažeidimas. Reikia žinoti, kur plaunama, kuo plaunama, kur nuteka vanduo, ar tai draudžia savivaldybės taisyklės, ar naudojamos cheminės priemonės, ar yra reali taršos rizika. Be šių aplinkybių skundas gali baigtis tik patikrinimu arba paaiškinimu.

Todėl geriausias atsakymas toks: taip, už automobilio plovimą kieme gali grėsti atsakomybė, bet ne visada ir ne vien dėl to, kad kaimynui tai nepatinka. Bauda įmanoma tada, kai pažeidžiamos savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės arba kyla aplinkos taršos klausimas.

Automobilis po plovimo gali blizgėti, bet purvinas vanduo niekur nedingsta. Jis arba surenkamas tinkamai, arba nuteka į žemę, griovį, gatvę ir galiausiai tampa visų problema. Būtent todėl kaimyno kiemas šiuo atveju nėra tik kaimyno reikalas.