Pelno mokestį pakėlė, bet pinigų gali pritrūkti: kodėl Lietuva pati užsikėlė kartelę per aukštai

Lietuvoje pelno mokestis nuo 2026 metų sausio 1-osios dar kartą padidėjo – standartinis tarifas pakilo nuo 16 iki 17 proc. Atrodytų, matematika paprasta: įmonės moka daugiau, vadinasi, valstybės biudžetas taip pat turėtų gauti gerokai daugiau. Tačiau metų viduryje pradėjo ryškėti visai kita problema. 2026 metų biudžete iš pelno mokesčio suplanuota surinkti 2,24 mlrd. eurų, tačiau ekonomistai jau abejoja, ar šią sumą pavyks pasiekti. Per pirmąjį pusmetį surinkta apie 1,12 mlrd. eurų – tik 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pats faktas, kad per pusmetį surinkta pusė metinio plano, iš pirmo žvilgsnio neatrodo grėsmingai. Pelno mokesčio pajamos nėra tolygiai išdėstytos per visus metus, todėl vien dalyti metinę sumą iš dviejų būtų klaidinga. Vis dėlto problema slypi kitur: 2026 metų planas yra beveik ketvirtadaliu didesnis už 2025 metais faktiškai surinktą sumą, nors pirmojo pusmečio augimas kol kas siekia tik 5,1 proc. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad šiemet realiai gali būti surinkta apie 1,9–2 mlrd. eurų, taigi iki biudžete įrašyto skaičiaus gali pritrūkti kelių šimtų milijonų.

Mokestis padidėjo, bet įmonių pelnas nuo to nepadidėja

Čia ir slypi pagrindinė klaida, kurią lengva padaryti kalbant apie pelno mokestį. Valstybė gali padidinti tarifą nuo 16 iki 17 proc., tačiau ji negali įstatymu padidinti pačių įmonių pelno. Jei įmonių apmokestinamasis pelnas auga lėčiau, jos investuoja, pasinaudoja lengvatomis arba turi sukauptų nuostolių, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai atneša tiek papildomų pajamų, kiek buvo įrašyta į biudžetą.

Finansų ministerija jau dabar nurodo kelias priežastis, kodėl pelno mokesčio surinkimas nėra toks spartus. Birželį, kai suėjo metinio pelno mokesčio už 2025 metus mokėjimo terminas, įplaukos buvo beveik tokios pačios kaip prieš metus. Ministerija tai sieja su sulėtėjusiu 2025 metų apmokestinamojo pelno augimu, didesne ankstesniais laikotarpiais avansu sumokėta mokesčio dalimi, aktyvesniu investicijų lengvatos naudojimu bei 2025 metais išaugusiu mokestinių nuostolių perėmimu tarp grupės įmonių prieš 2026 metais įsigaliojusius apribojimus.

Beje, perspėjimų buvo dar prieš prasidedant šiems metams. Lietuvos bankas 2025 metų lapkritį, vertindamas 2026 metų biudžeto projektą, tiesiai nurodė riziką, kad pelno mokesčio pajamų gali būti surinkta maždaug 140 mln. eurų mažiau, nei planuojama. Tiesa, Lietuvos bankas kartu pabrėžė, kad šį trūkumą gali kompensuoti geresnis kitų mokesčių surinkimas.

Dar vienas signalas buvo matomas jau 2025 metais. Tuomet pelno mokesčio tarifas taip pat buvo padidintas vienu procentiniu punktu, tačiau valstybė vis tiek nesurinko to, ką buvo numačiusi. Pelno mokesčio įplaukos siekė apie 1,81 mlrd. eurų ir buvo 3,8 proc. mažesnės už planą. Finansų ministerija tąkart aiškino, kad rezultatus pablogino silpnesni nei tikėtasi įmonių 2024 metų finansiniai rezultatai, ypač transporto, saugojimo ir prekybos sektoriuose.

Ar buvo teisinga nuo 2026 metų vėl didinti pelno mokestį?

Vienareikšmio atsakymo čia nėra. Valstybės požiūriu sprendimas turi logikos. Lietuvai reikia daug daugiau ir stabilesnių pajamų gynybai, o vien skolintis vis didesnėms išlaidoms ilgą laiką nėra tvarus sprendimas. 2025 metais priimtas mokesčių paketas buvo tiesiogiai siejamas su didesniu gynybos finansavimu, o Finansų ministerija skaičiavo, kad pelno mokesčio tarifo didinimas kartu su nuostolių atskaitymo pakeitimais 2026 metais gynybai turėtų duoti apie 47,3 mln. eurų papildomų pajamų, o 2027 metais – 134,5 mln. eurų.

Svarbu ir tai, kad kartu su didesniu tarifu verslui buvo pasiūlyta investicijas skatinančių priemonių. Nuo 2026 metų įmonės tam tikro ilgalaikio turto – pavyzdžiui, įrenginių, kompiuterinės technikos ar programinės įrangos – įsigijimo kainą gali tam tikrais atvejais iš karto priskirti leidžiamiems atskaitymams, užuot laukusios daugelį metų, kol turtas bus nudėvėtas. Smulkioms naujoms įmonėms taip pat prailgintas laikotarpis, kuriuo gali būti taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. Kitaip tariant, buvo mėginama ne vien paimti daugiau, bet ir palikti paskatų investuoti.

Tačiau abejotina buvo ne tiek pati 17 proc. tarifo idėja, kiek labai optimistiškas pajamų planas. 2025 metais faktiškai surinkus apie 1,81 mlrd. eurų, 2026 metų kartelė pakelta iki 2,24 mlrd. eurų. Tai reiškia daugiau kaip 430 mln. eurų papildomų pajamų per vienus metus, nors vienas papildomas pelno mokesčio procentinis punktas pats savaime tokio šuolio sukurti negali. Tam reikėjo tikėtis ir labai gero įmonių pelningumo, ir didesnės apmokestinamosios bazės, ir palankių kitų veiksnių.

Matematika antroje metų pusėje tampa dar griežtesnė. Kad būtų pasiektas 2,24 mlrd. eurų planas, po pirmojo pusmečio valstybei dar reikia surinkti apie 1,12 mlrd. eurų. Pagal pirmojo pusmečio ir visų 2025 metų duomenis tai reikštų, kad antroje šių metų pusėje pelno mokesčio įplaukos turėtų būti maždaug perpus didesnės nei analogiška 2025 metų antrojo pusmečio suma. Tai jau būtų labai ryškus šuolis, todėl ekonomistų abejonės dėl plano nėra vien pesimizmas – jos remiasi paprasta aritmetika.

Problema gali būti ne 17 procentų, o nuolatinis taisyklių keitimas

Verslui vienas papildomas procentinis punktas savaime nebūtinai yra kritinis. Daug svarbesnis klausimas – kaip dažnai keičiama visa mokestinė aplinka ir ar įmonės gali bent keleriems metams į priekį prognozuoti savo išlaidas. Pelno mokestis Lietuvoje kilo dvejus metus iš eilės: nuo 15 iki 16 proc. 2025 metais ir nuo 16 iki 17 proc. 2026 metais. Tuo pat metu keitėsi nuostolių atskaitymo taisyklės, lengvatos ir kiti mokesčiai.

Tokioje aplinkoje įmonė gali reaguoti ne vien sumokėdama didesnį mokestį. Ji gali atidėti investiciją, aktyviau naudotis teisėtomis mokesčių lengvatomis, persvarstyti grupės struktūrą arba dalį naujų projektų nukreipti kitur. Tai nereiškia, kad kiekvienas mokesčio padidinimas automatiškai mažina biudžeto pajamas, tačiau primena svarbią taisyklę: mokesčio tarifas ir realiai surenkamos pajamos nėra tas pats dalykas.

Todėl vertinant 2026 metų reformą galima sakyti taip: papildomų ir stabilių pajamų paieška, ypač dėl smarkiai augančių gynybos poreikių, buvo pagrįsta. Tačiau sprendimas vienu metu kelti tarifą ir biudžete tikėtis labai spartaus pelno mokesčio pajamų šuolio buvo rizikingas. Juolab kad Lietuvos bankas apie galimą 140 mln. eurų neatitikimą perspėjo dar prieš patvirtinant biudžetą.

Gyventojui visa ši diskusija gali atrodyti tolima – juk pelno mokestį moka įmonės, ne darbuotojas prie kasos. Tačiau jei biudžete pritrūksta šimtų milijonų, klausimas galiausiai tampa labai praktiškas: trūkumą reikia kompensuoti didesnėmis kitų mokesčių pajamomis, mažesnėmis išlaidomis arba papildomu skolinimusi. Kol kas bendras valstybės biudžeto pajamų surinkimas nėra prastas – per pirmąjį pusmetį gauta 50,3 proc. visų metų plano, o PVM ir GPM pajamos augo sparčiai. Todėl kalbėti apie biudžeto skylę dar per anksti.

Tačiau pelno mokesčio istorija jau dabar siunčia gana aiškią žinutę. Pakėlus mokestį valstybės pajamos nebūtinai padidėja tiek, kiek parašyta biudžeto lentelėje. Jei norima tvariai finansuoti gynybą ir kitas valstybės išlaidas, svarbu ne tik nustatyti didesnį tarifą, bet ir realistiškai vertinti įmonių pelningumą, investicijų ciklą bei pačios ekonomikos galimybes. Šiuo požiūriu didžiausia 2026 metų problema gali būti ne pats 17 proc. pelno mokestis, o per didelis tikėjimas, kad vien mokesčio tarifo padidinimas automatiškai atneš šimtus milijonų papildomų eurų.