Skaičiai nustebino: didelė dalis nuomininkų kas mėnesį sumoka daugiau

Nuosavas būstas dažnai siejamas su dideliu finansiniu įsipareigojimu, o nuoma – su lankstesniu ir bent iš pirmo žvilgsnio pigesniu gyvenimo būdu. Tačiau nauja Lietuvos gyventojų apklausa rodo visai kitą vaizdą. Daugiau nei 300 eurų per mėnesį būstui išleidžia net 72 proc. nuomininkų, o tarp būsto paskolą mokančių gyventojų tokių yra 58 proc. Kai kuriose amžiaus grupėse skirtumas dar ryškesnis.

NT bendrovės „Realco“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa taip pat parodė, kad Lietuvoje nuosavas būstas išlieka labai svarbus. Apie 60 proc. apklaustųjų nurodė turintys nuosavą būstą be paskolos, dar maždaug 20 proc. gyvena savo būste, už kurį vis dar moka paskolą. Būstą nuomojasi apie 9 proc. respondentų, o 6 proc. gyvena kartu su artimaisiais.

Taigi beveik keturi iš penkių apklaustųjų turi nuosavą būstą. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas atkreipia dėmesį, kad tai gana aukštas rodiklis ir Europos kontekste. „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais nuosavame būste gyveno apie 87 proc. Lietuvos gyventojų, kai Vokietijoje tokių buvo apie 47 proc., Austrijoje – 54 proc., o Danijoje – 58 proc.

Pasak NT eksperto, tokį skirtumą galima sieti ir su Lietuvos istorija. Didelė dalis vyresnių žmonių turi nuosavą būstą, o dalis šio turto ilgainiui perduodama vaikams ar anūkams. Prie galimybės įsigyti būstą prisideda ir valstybės parama bei artimųjų pagalba.

Nuomininkai dažniau peržengia 300 eurų ribą

Didžiausias skirtumas tarp nuomininkų ir paskolas mokančių žmonių pasimato žvelgiant į mažesnes mėnesio išlaidas. Iki 300 eurų per mėnesį už būstą moka 42 proc. paskolos turėtojų, tačiau tik 28 proc. nuomininkų.

301–500 eurų intervale situacija apsiverčia. Tokią būsto paskolos įmoką moka 31 proc. paskolą turinčių respondentų, o tarp nuomininkų tokią sumą kas mėnesį išleidžia net 46 proc. gyventojų. Kitaip tariant, beveik kas antras apklaustas nuomininkas patenka būtent į šį išlaidų intervalą.

Kai mėnesio suma pakyla dar aukščiau, skirtumas beveik išnyksta. 501–700 eurų paskolos įmoką moka 16 proc. respondentų, turinčių būsto kreditą, o tokio dydžio nuomą – 18 proc. nuomininkų. Daugiau nei 700 eurų per mėnesį paskolai skiria 12 proc. apklaustųjų, o nuomai – 8 proc.

Bendra tendencija gana aiški: daugiau nei 300 eurų būstui kas mėnesį sumoka beveik trys ketvirtadaliai nuomininkų, o tarp paskolos turėtojų tokių yra kiek daugiau nei pusė. Tuo pat metu daugiau nei 500 eurų išleidžiančių žmonių dalis abiejose grupėse beveik vienoda – 26 proc. nuomininkų ir 28 proc. paskolos turėtojų.

Tai reiškia, kad populiarus įsivaizdavimas, jog nuoma automatiškai reiškia mažesnį mėnesinį finansinį įsipareigojimą, ne visada atitinka realybę.

M. Chmieliauskas pastebi, kad daugiau būstui galintys skirti žmonės dažnai renkasi nuosavą nekilnojamąjį turtą ir kartu turi didesnių lūkesčių jo plotui, vietai ar kokybei. Todėl aukščiausiame išlaidų intervale paskolos turėtojų dalis ir tampa didesnė. Tačiau yra ir psichologinis skirtumas: net mokant didesnę įmoką, žmogus pinigus skiria turtui, kuris ilgainiui tampa jo nuosavybe.

Jauniems žmonėms vaizdas visai kitoks

Dar ryškesni skirtumai matomi gyventojus suskirsčius pagal amžių. Iki 25 metų žmonės dažniausiai nurodė būstą nuomojantys – taip gyvena kas ketvirtas šios amžiaus grupės respondentas. Vis dėlto kitų gyvenimo formų dalys labai panašios: 23 proc. jaunų žmonių jau turi nuosavą būstą be paskolos, 21 proc. – būstą su paskola, o 22 proc. vis dar gyvena su artimaisiais.

Toks gana didelis nuosavą būstą turinčių jaunų žmonių skaičius, M. Chmieliausko teigimu, gali būti susijęs su šeimos pagalba. Vieniems artimieji padeda sukaupti pradinį įnašą, kiti gauna ar paveldi nekilnojamąjį turtą.

26–35 metų grupėje nuosavas būstas jau tampa aiškesne norma. 33 proc. apklaustųjų šiame amžiuje turi būstą su paskola, o 32 proc. – nuosavą būstą be kredito. Didėjant amžiui paskolos neturinčių būsto savininkų dalis sparčiai auga: tarp 36–45 metų gyventojų tokių yra 48 proc., 46–55 metų grupėje – jau 71 proc., o tarp vyriausių apklaustųjų nuosavą būstą be paskolos turi daugiau kaip 88 proc.

Tačiau būtent tarp jaunimo matyti ir vienas įdomiausių finansinių skirtumų. 18–25 metų grupėje daugiau nei 300 eurų per mėnesį būstui moka net 86 proc. nuomininkų, o tarp paskolos turėtojų – 61 proc. 26–35 metų grupėje skirtumas mažesnis, tačiau išlieka: daugiau nei 300 eurų išleidžia 75 proc. nuomininkų ir 65 proc. paskolą mokančių gyventojų.

Tai gali būti itin svarbu žmonėms, kurie svarsto, ar dar kelerius metus nuomotis, ar bandyti pirkti savo būstą. Vien mėnesinės įmokos dydis, kaip rodo apklausa, ne visada yra pagrindinė kliūtis.

Buto nuoma

Didžiausia problema dažnai ne įmoka, o pradinis įnašas

Kai už nuomą žmogus jau moka 400, 500 ar 600 eurų per mėnesį, panašaus dydžio paskolos įmoka gali nebeatrodyti tokia gąsdinanti. Tačiau norint gauti būsto kreditą pirmiausia reikia atitikti banko reikalavimus, turėti pakankamas ir tvarias pajamas bei sukaupti pradinį įnašą.

Būtent pastarasis daugeliui jaunų žmonių tampa sunkiausia kliūtimi. Nuomojantis didelė mėnesio pajamų dalis gali būti skiriama būstui, todėl tuo pačiu metu kaupti keliasdešimt tūkstančių eurų pradiniam įnašui nėra paprasta. Susidaro paradoksali situacija: žmogus kas mėnesį gali mokėti sumą, artimą būsimos paskolos įmokai, tačiau neturi kapitalo, reikalingo pačiai paskolai gauti.

„Realco“ atstovas atkreipia dėmesį, kad situaciją gali palengvinti artimųjų pagalba, taip pat būsto kreditavimo taisyklių pokyčiai. Nuo 2026 metų rugpjūčio pirmąjį būstą atitinkamomis sąlygomis perkantiems žmonėms minimalus pradinis įnašas mažėja iki 10 proc., todėl daliai jaunų gyventojų nuosavo būsto įsigijimas gali tapti pasiekiamas anksčiau.

Vis dėlto vien palyginti nuomos ir paskolos įmokų neužtenka. Nuosavo būsto savininkui tenka papildomos išlaidos remontui, draudimui, turto priežiūrai, o ilgalaikė paskola reiškia daug metų trunkantį įsipareigojimą. Nuomininkas savo ruožtu turi daugiau laisvės keisti gyvenamąją vietą ir neprisiima visų būsto priežiūros kaštų.

Tačiau apklausos rezultatai parodo vieną dalyką gana aiškiai: nuoma nebūtinai yra pigesnis pasirinkimas vien todėl, kad žmogus neturi paskolos. Daliai Lietuvos gyventojų mėnesio suma už svetimą būstą jau dabar prilygsta arba net viršija tai, ką kiti moka bankui už savo.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą „Realco“ užsakymu atliko 2026 metų liepos 18–28 dienomis. Tyrime dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų.