Ausys užgula kylant liftu ar važiuojant kalvotu keliu: padeda paprastas kvėpavimo ritmas

Liftas pajuda aukštyn, durys dar nė nespėjo atsiverti, o vienoje ausyje jau atsiranda tas keistas spaudimas. Garsai prislopsta lyg kas būtų uždėjęs pagalvę ant ausies, norisi ryti seiles, žiovauti ar net stipriau papurtyti galvą. Panašiai nutinka ir važiuojant kalvotu keliu, ypač kai automobilis greitai leidžiasi nuo aukštesnės vietos.

Daugeliui tai tik trumpas, erzinantis nepatogumas. Tačiau kai ausis „neatsidaro“ iškart, žmogus ima nerimauti: gal prasideda uždegimas, gal kažkas užstrigo, gal taip ir liks? Dažniausiai tokį pojūtį sukelia ne liga, o staigus aplinkos slėgio pokytis ir tai, kad ausis nespėja prie jo prisitaikyti.

Tokiu momentu dažnai padeda visai paprastas dalykas – ramus kvėpavimo ritmas kartu su rijimu. Jis neatrodo įspūdingai, bet būtent skubėjimas, įsitempimas ir bandymas per jėgą „pramušti“ ausį kartais tik sustiprina nemalonų pojūtį.

Ausį užgula ne vien lėktuve

Apie užgultas ausis dažniausiai prisimenama skrendant, tačiau slėgio skirtumą kai kurie žmonės jaučia ir lifte, važiuodami į kalną, leisdamiesi staigesne nuokalne ar keliaudami serpantinais. Kuo jautresnės ausys arba kuo greitesnis aukščio pokytis, tuo ryškesnis gali būti spaudimo jausmas. Vienam tai trunka kelias sekundes, kitam – ilgiau, ypač jei tuo metu užgulta nosis.

Vidurinėje ausyje esantis oras turi išlikti panašaus slėgio kaip ir oras aplink mus. Už šį susilyginimą atsakingas siauras kanalas, jungiantis vidurinę ausį ir ryklę. Ryjant, žiovaujant ar judinant žandikaulį jis trumpam atsiveria, todėl ausyje esantis slėgis gali susibalansuoti.

Kai šis procesas vėluoja, atsiranda spaudimas, spragtelėjimas, prislopęs girdėjimas ar lengvas diskomfortas. Žmogui atrodo, kad ausyje yra vandens, nors iš tiesų problema dažnai slypi ne išorinėje ausyje, o už būgnelio susidariusiame slėgio skirtume. Todėl krapštyti ausį pirštu ar vatos pagaliuku čia nepadės.

Ramus įkvėpimas, rijimas ir neskubėjimas

Pajutus, kad ausys pradeda užgulti, verta ne sulaikyti kvėpavimą, o kelis kartus sąmoningai kvėpuoti lėčiau. Ramiai įkvėpkite pro nosį, neskubėdami iškvėpkite ir tuo metu kelis kartus nurykite seiles. Jei seilių mažai, gali padėti nedidelis gurkšnis vandens – svarbus pats rijimo judesys.

Paprastas ritmas galėtų atrodyti taip: lėtas įkvėpimas, ilgesnis iškvėpimas, rijimas, trumpa pauzė ir vėl tas pats. Žiovulys ar keli sąmoningi žandikaulio judesiai taip pat gali palengvinti būklę. Tikslas nėra staigiai sukelti stiprų spragtelėjimą, o duoti ausiai laiko natūraliai susilyginti su pasikeitusiu slėgiu.

Kai kurie žmonės instinktyviai užspaudžia nosį ir labai stipriai pučia orą. Toks veiksmas gali būti nemalonus, o daromas per jėgą – ir nereikalingas. Jei norisi šį būdą bandyti, jis turi būti labai švelnus, be skausmo ir be didelio spaudimo. Daugeliu lengvų atvejų pakanka vandens, rijimo, žiovulio ir ramaus kvėpavimo.

Ausys užgula kylant liftu ar važiuojant kalvotu keliu: padeda paprastas kvėpavimo ritmasNuotrauka: Unsplash / Tuva Mathilde Løland

Kodėl vienam užtenka žiovulio, o kitam ausis laikosi užgulta

Skirtumą dažnai lemia nosies ir gerklės būklė. Peršalimas, alerginė sloga, sudirgę ančiai ar tiesiog stipriai užgulta nosis gali apsunkinti oro judėjimą tuo kanalu, kuris padeda ausiai reguliuoti slėgį. Tuomet net trumpa kelionė kalvotu keliu gali būti juntama kur kas stipriau nei įprastai.

Vaikams tai gali būti dar kebliau, nes jie ne visada supranta, ką reiškia „nuryk seiles“ ar „pajudink žandikaulį“. Mažyliui kelionėje gali padėti vandens buteliukas, žindymas ar kitas saugus gėrimo ir rijimo būdas, tinkamas jo amžiui. Tėvams verta stebėti ne tik verksmą, bet ir tai, ar vaikas netrina ausies, netampa neįprastai irzlus.

Suaugusiesiems diskomfortą neretai sustiprina ir įtampa. Kai žmogus ima tikrinti, ar jau „atsikimšo“, sulaiko kvėpavimą, įtempia kaklą ir žandikaulį, nemalonus pojūtis tampa dar labiau pastebimas. Ramus ritmas veikia ne kaip stebuklingas triukas, o kaip būdas padėti kūnui atlikti tai, ką jis paprastai padaro pats.

Kada geriau nebelaukti, kol praeis savaime

Jeigu ausų užgulimas praeina netrukus po lifto, kelio nusileidimo ar kelionės, paprastai pakanka švelnių priemonių. Prieš numatomą aukščio pokytį verta turėti vandens, nekentėti sukandus dantis ir sąmoningai dažniau ryti. Jei žmogus sloguoja, kelionę ar skrydį verta planuoti atsargiau, nes būtent tuo metu slėgio reguliavimas gali būti sunkesnis.

Vis dėlto užgulusi ausis ne visada susijusi vien su slėgiu. Jei atsiranda stiprus ar didėjantis skausmas, galvos svaigimas, išskyros iš ausies, staigus ryškus klausos pablogėjimas, aukšta temperatūra arba pojūtis laikosi ilgai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač neverta laukti, jei simptomai prasidėjo po traumos, nardymo ar stipraus peršalimo ir nepagerėja.

Žmogus dažnai pyksta ne dėl paties spragtelėjimo ausyje, o dėl jausmo, kad kūnas staiga nustojo paklusti paprastoje situacijoje – lifte, automobilyje ar pakeliui namo. Tačiau dažniausiai ausiai nereikia kovos. Jai reikia kelių ramių įkvėpimų, rijimo judesio ir truputį laiko susitaikyti su tuo, kad pasaulis aplink ką tik pakilo arba nusileido.