„Bolt“ vairuotojų protestas: dvi dienas ragino nejungti programėlės – „už tokius tarifus važiuoti nebeapsimoka“

Rugpjūčio 17–18 dienomis Lietuvos „Bolt“ vairuotojų bendruomenėje nuvilnijo protesto akcija – dalis pavežėjų ragino kolegas dviem dienoms išjungti programėlę, nepriimti užsakymų ir taip parodyti nepasitenkinimą, jų teigimu, per mažais kelionių tarifais. Vairuotojai kalba labai paprastai: kuras, automobilio remontas, draudimas ir mokesčiai kainuoja vis daugiau, o kai kurių kelionių kaina esą nebeatperka nei sugaišto laiko, nei automobilio eksploatacijos.

„2 dienas nedirbame ir nepriimame „Bolt“ užsakymų. Nejungiame „Bolt“ programėlės ir nekeliame užsakymų. Kuo mūsų bus daugiau, tuo stipresnis bus mūsų balsas“, – taip vairuotojai buvo kviečiami jungtis prie protesto socialiniame tinkle veikiančioje „Bolt Vairuotojai“ bendruomenėje.

Diskusija greitai įsiplieskė. Vieni vairuotojai rašė, kad rugpjūčio 17–18 dienomis tikrai nedirbs, kai kurie žadėjo protestą pratęsti ir rugpjūčio 19-ąją. Kiti tvirtino jau kurį laiką apskritai atsisakantys „Bolt“ užsakymų, jei programėlė nepasiūlo jiems priimtinos kainos. Tačiau vienybės nebuvo – dalis vairuotojų protestą kritikavo ir teigė, kad dabartiniai tarifai juos tenkina.

Kiek tiksliai vairuotojų rugpjūčio 17–18 dienomis iš tikrųjų išjungė „Bolt“ programėlę, patikimų viešų duomenų nėra, todėl šios akcijos masto nereikėtų painioti su oficialiai organizuotu visuotiniu streiku. Tačiau pats vairuotojų ginčas atskleidžia gerokai didesnę problemą, kuri platforminio darbo sektoriuje kaupiasi jau ne pirmus metus. Lietuvoje platformų vairuotojai ir kurjeriai dėl atlygio bei darbo sąlygų protestavo ir anksčiau.

„12 kilometrų – 6 eurai“: vairuotojai skaičiuoja ne kelionės kainą, o tai, kas lieka kišenėje

Keleivis programėlėje mato vieną skaičių – kiek kainuos nuvažiuoti nuo taško A iki taško B. Vairuotojo skaičiavimas visai kitoks. Iš gaunamos sumos reikia padengti degalus arba elektros energiją, automobilio nusidėvėjimą, padangas, techninę priežiūrą, remontą, draudimą bei mokesčius. Dar reikia įvertinti laiką važiuojant iki keleivio ir laiką, kai užsakymų apskritai nėra.

Būtent todėl vairuotojų diskusijose skamba nepasitenkinimas kelionėmis, už kurias, jų vertinimu, sumokama pernelyg mažai. Vienas grupės dalyvis kaip pavyzdį minėjo situaciją, kai už maždaug 12 kilometrų kelionę siūloma apie 6 eurus. Kiti rašė, kad apskritai nebevažiuoja, kol programėlėje nepasirodo gerokai didesnis kainos koeficientas.

Problema ta, kad vairuotojo pajamos nėra tas pats, kas jo uždarbis. Jei per vakarą programėlėje matoma 100 eurų suma, tai dar nereiškia, kad tiek žmogus uždirbo. Realiam rezultatui reikia atimti visas darbo sąnaudas, o automobilis tokioje veikloje gali per metus nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų.

Būtent šią mintį protesto iniciatoriai ir bandė iškelti į pirmą planą. Jų teigimu, tai nėra kova prieš keleivius ir ne noras dirbtinai pabranginti kiekvieną kelionę. Vairuotojai siekia, kad tarifas geriau atspindėtų realią jų darbo kainą.

Vairuotojai susiskaldė: „prisijungiu“ prieš „dirbau ir dirbsiu“

Tačiau perskaičius vairuotojų diskusiją tampa akivaizdu, kodėl tokį protestą surengti sudėtinga. Vieni rašė trumpai – „pritariu“, „prisijungiu“, „17–18 nedirbame“. Buvo ir siūlančių akciją tęsti ilgiau, o vienas vairuotojas ragino protesto dienomis rinktis kitą pavežėjimo platformą.

Kiti į idėją reagavo visiškai priešingai. Vienas vairuotojas tvirtino, kad jam dabartiniai tarifai geri ir jis dirbs toliau. Kitas abejojo, ar dviejų dienų atsijungimas iš viso turės kokį nors poveikį, nes užsakymus tiesiog paims tie vairuotojai, kurie streike nedalyvaus.

Ir čia atsiskleidžia pagrindinis platforminio darbo protestų paradoksas. Kuo daugiau vairuotojų atsijungia, tuo patrauklesnės darbo sąlygos trumpam gali tapti tiems, kurie lieka prisijungę. Sumažėjus automobilių pasiūlai ir išaugus paklausai tam tikrose vietose, gali atsirasti didesni kainos koeficientai. Tuomet vairuotojui, kuris ketino streikuoti, atsiranda labai konkretus finansinis motyvas programėlę vėl įjungti.

Todėl vien socialinio tinklo įrašo ir kelių dešimčių palaikančių komentarų neužtenka, kad būtų galima kalbėti apie visų „Bolt“ vairuotojų poziciją. Tačiau tai nereiškia, kad pats nepasitenkinimas nereikšmingas.

Lengviau išsikviesite Bolt

Ginčas ne vien apie eurą už kilometrą

Diskusijoje išryškėjo ir platesni klausimai. Kai kurie vairuotojai piktinosi ne tik tarifais, bet ir tuo, kad dirbdami per platformą patys turi rūpintis individualia veikla, mokesčiais bei automobilio išlaikymu. Kiti kėlė keleivių skundų ir vairuotojų apsaugos problemą.

Dar kita grupė diskusijos dalyvių laikėsi visiškai priešingos pozicijos: pavežėjimo platforma, jų nuomone, nėra klasikinė darbovietė, todėl jei vairuotojui siūlomos sąlygos nepatinka, jis gali tiesiog nepriimti užsakymų arba rinktis kitą veiklą.

Toks ginčas Lietuvoje nėra naujas. Dar 2022 metais „Bolt“ vairuotojai ruošė protestus dėl komisinių ir uždarbio, o 2026 metais Vilniuje platformų kurjeriai bei vairuotojai vėl viešai kėlė atlygio, skaidrumo ir socialinių garantijų klausimus.

Tai rodo, kad klausimas niekur nedingo. Platformos keleiviui sukūrė labai paprastą paslaugą – keli paspaudimai telefone ir automobilis atvažiuoja prie durų. Tačiau už to paprastumo stovi žmogus, kuriam reikia apskaičiuoti, ar siūloma kelionė apskritai apsimoka.

Ar dviejų dienų protestas ką nors pakeis?

Būtent tai dabar ir yra didžiausias klausimas. Iš viešų duomenų kol kas negalima patikimai nustatyti, kiek vairuotojų realiai dalyvavo rugpjūčio 17–18 dienų akcijoje ir ar keleiviai dėl jos susidūrė su pastebimai ilgesniu laukimu ar didesnėmis kainomis.

Tačiau vairuotojų grupėje kilusi reakcija parodė vieną dalyką: daliai žmonių dabartinė pavežėjimo ekonomika jau pasiekė ribą, kai jie pradeda skaičiuoti ne tai, kiek gali uždirbti daugiau, o ar apskritai verta važiuoti.

Vienas vairuotojas rašė jau kelis mėnesius nuo „Bolt“ susilaikantis, kiti tvirtino už mažus tarifus nebepriimantys užsakymų, o dar kiti tikino galintys iš šios veiklos uždirbti visiškai padoriai. Vadinasi, net tarp pačių vairuotojų nėra vieno atsakymo, kiek iš tikrųjų verta viena kelionė.

Tačiau protesto iniciatorių žinutė buvo aiški: jeigu vairuotojai nori didesnių tarifų, vien skųstis tarpusavyje neužtenka – platforma pokytį pajus tik tada, jei pakankamai didelė jų dalis vienu metu atsisakys važiuoti.

Ar rugpjūčio protestas taps tik trumpa banga socialiniuose tinkluose, ar pradžia didesniam vairuotojų spaudimui „Bolt“, kol kas neaišku. Bet diskusija po jo tikrai nenutilo – o tai rodo, kad klausimas, kiek turi kainuoti kelionė, kad ji būtų priimtina keleiviui ir kartu apsimokėtų vairuotojui, artimiausiu metu niekur nedings.