Audra užklupo kelyje? Automobilis gali apsaugoti nuo žaibo, tačiau vairuotojai dažnai padaro vieną klaidą

Vasaros pabaigoje Lietuvoje stiprios liūtys, perkūnija ir staigūs vėjo gūsiai gali užklupti vos per keliolika minučių. Jei tuo metu esate automobilyje, pirmas instinktas dažniausiai būna važiuoti toliau arba sustoti ir pralaukti audrą. Automobilio salonas iš tiesų paprastai yra saugesnė vieta nei atvira erdvė, tačiau tai nereiškia, kad viduje galima visiškai pamiršti žaibo keliamą pavojų. Dar daugiau atsargumo reikia elektromobilių ir įkraunamų hibridų savininkams – artėjant perkūnijai specialistai pataria jų nelaikyti prijungtų prie elektros tinklo.

Įsitikinimas, kad automobilis nuo žaibo apsaugo tarsi Faradėjaus narvas, turi fizikinį pagrindą. Kai žaibas pataiko į metalinį automobilio kėbulą, elektros išlydis daugiausia sklinda išoriniu jo paviršiumi, o ne per keleivių saloną. Būtent todėl būti uždarame automobilyje per perkūniją paprastai yra saugiau nei stovėti lauke, po medžiu ar atviroje vietoje. Tačiau šiuolaikiniai automobiliai konstrukciškai gerokai skiriasi nuo senesnių modelių – juose daugiau plastiko, kompozitinių medžiagų ir didelių stiklinių paviršių, todėl specialistai ragina automobilio nelaikyti absoliučiai saugia kapsule.

Audros metu geriau likti automobilyje, tačiau langus reikia uždaryti

Jei perkūnija užklumpa važiuojant, pats automobilis dažniausiai yra geresnis prieglobstis nei kelkraštis ar atvira aikštelė. Svarbu uždaryti langus ir duris bei be reikalo nelipti lauk, kol aktyviausia perkūnijos dalis nepraėjo. Švedijos meteorologijos ir saugos specialistai taip pat rekomenduoja vengti bereikalingo kontakto su automobilio dalimis, kurios gali būti tiesiogiai susijusios su metaline kėbulo konstrukcija.

Praktiškai svarbiausia išlikti ramiai ir nesielgti taip, tarsi automobilis dėl žaibo būtų visiškai nepažeidžiamas. Žaibo smūgis gali sugadinti automobilio elektroniką, elektros sistemas, padangas ar kitas dalis, o labai stipraus išlydžio metu galimi ir mechaniniai pažeidimai. Todėl jei yra galimybė saugiai sustoti tinkamoje vietoje ir pralaukti stipriausią audros dalį, tai gali būti protingesnis sprendimas nei bandyti kuo greičiau iš jos išvažiuoti.

Svarbi ir pati sustojimo vieta. Automobilio nereikėtų statyti po dideliu pavieniu medžiu vien todėl, kad jis suteikia šiokią tokią užuovėją. Per stiprų vėją lūžtanti šaka ar nuvirtęs medis automobilį gali apgadinti kur kas realiau nei pats žaibas. Taip pat verta vengti žemų vietų, viadukų ar gatvių atkarpų, kuriose per smarkias liūtis greitai kaupiasi vanduo.

Lietuvoje tai ypač aktualu per vasaros audras, kai per trumpą laiką gali iškristi didelis kritulių kiekis. Jei priekyje matote vandeniu apsemtą kelio ruožą ir negalite įvertinti jo gylio, geriau nebandyti važiuoti pirmyn. Net ir palyginti negilus vanduo gali paslėpti duobę ar nuplautą kelio kraštą, o gilesnėje vietoje automobilis gali prarasti sukibimą arba vanduo gali patekti į jam jautrias sistemas.

Didelis greitis per stiprią perkūniją – dar viena bereikalinga rizika

Audra pati savaime smarkiai pablogina vairavimo sąlygas. Liūtis sumažina matomumą, ant kelio atsiranda daugiau vandens, o stiprūs šoniniai vėjo gūsiai gali netikėtai pakeisti automobilio judėjimo kryptį. Todėl bandymas „pabėgti nuo audros“ dideliu greičiu yra viena prasčiausių reakcijų.

Specialistai įspėja ir apie retą, tačiau įmanomą situaciją, kai žaibo smūgis į automobilį gali paveikti jo ratus ar padangas. Išlydis gali persimesti tarp metalinių automobilio dalių ir žemės, o didelė energija teoriškai gali pažeisti padangą. Jeigu toks gedimas įvyktų važiuojant dideliu greičiu, pasekmės būtų gerokai pavojingesnės nei automobiliui judant lėtai arba stovint.

Tačiau net ir be tiesioginio žaibo smūgio per liūtį slypi paprastesnis pavojus – akvaplanavimas. Kai tarp padangos ir asfalto susidaro vandens sluoksnis, ratai trumpam gali prarasti tiesioginį kontaktą su kelio danga. Kuo didesnis greitis ir kuo labiau nusidėvėjusios padangos, tuo tokia rizika didesnė. Todėl prasidėjus stipriam lietui greitį verta sumažinti dar prieš pajuntant, kad automobilis pradeda elgtis neįprastai.

Audros metu reikėtų palikti ir didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Ant šlapios dangos stabdymo kelias ilgėja, o stipri liūtis gali taip pabloginti matomumą, kad priekyje sustojusį automobilį vairuotojas pastebės gerokai vėliau nei įprastomis sąlygomis. Jei valytuvai nebespėja nuvalyti stiklo ir kelio praktiškai nebematote, saugiau ieškoti tinkamos vietos sustoti, o ne aklai sekti priekyje važiuojančio automobilio žibintus.

Elektromobilių savininkams per perkūniją galioja dar viena taisyklė

Atskira tema – elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų įkrovimas. Jei artėja stipri perkūnija, specialistai rekomenduoja automobilio nekrauti ir, jei tai galima padaryti saugiai dar iki prasidedant audrai, atjungti įkrovimo laidą nuo automobilio ir elektros tinklo.

Pavojus šiuo atveju nebūtinai susijęs su tiesioginiu žaibo smūgiu į patį automobilį. Žaibui trenkus netoliese, elektros tinkle gali atsirasti didelis įtampos šuolis, galintis pasiekti prie tinklo prijungtus įrenginius. Nors modernios įkrovimo stotelės turi įvairias apsaugos sistemas, tai nereiškia absoliučios apsaugos nuo kiekvieno galimo viršįtampio.

Ypač atsargiai vertinamas įkrovimas iš paprasto 230 voltų buitinio lizdo, jei elektros instaliacijoje nėra tinkamai įrengtos apsaugos nuo viršįtampių. Pažeidimų atveju nukentėti gali ne tik įkrovimo įranga, bet ir automobilio elektronika, kurios remontas gali būti itin brangus.

Svarbi ir draudimo bei garantijos pusė. Žaibo ar kitų stichinių reiškinių padaryti pažeidimai nebūtinai patenka į įprastą gamintojo garantiją, todėl automobilio savininkui gali tekti aiškintis, ar tokią žalą dengia jo draudimas. Dėl to artėjant stipriai perkūnijai paprasčiausias sprendimas – atidėti įkrovimą iki tol, kol audra pasitrauks.

Jeigu perkūnija jau prasidėjo, nereikėtų bėgti į lauką vien tam, kad paskutinę minutę ištrauktumėte įkrovimo laidą. Tokį veiksmą saugiau atlikti iš anksto, dar prieš audrai pasiekiant jūsų vietovę. Jei lauke jau intensyviai žaibuoja, pirmiausia svarbus žmogaus, o ne automobilio saugumas.

Didžiausia klaida – manyti, kad automobilyje nieko blogo nutikti negali

Perkūnijos metu automobilis išlieka viena saugesnių vietų, jei netoliese nėra pastato, kuriame būtų galima saugiai pralaukti audrą. Tačiau „saugesnis“ nereiškia „visiškai saugus“. Žaibas gali sugadinti elektroniką, stiprus vėjas gali nulaužti medžių šakas, kruša – apgadinti kėbulą ir stiklus, o liūtis – per kelias minutes užlieti žemesnes gatvių vietas.

Todėl audrai užklupus kelyje svarbiausia ne paniškai ieškoti vietos, kur žaibas tikrai niekada netrenks, o sumažinti visas rizikas vienu metu. Sulėtinti greitį, uždaryti langus, nevažiuoti per nežinomo gylio vandenį, nestoti po dideliais medžiais ir, jei sąlygos tampa per sunkios, saugiai sustoti tinkamoje vietoje.

Elektromobilių ir įkraunamų hibridų savininkams prie šio sąrašo prisideda dar vienas punktas: jei prognozuojama stipri perkūnija, automobilio įkrovimą geriau baigti arba atidėti dar prieš prasidedant žaibavimui. Kelios valandos be įkrovimo kainuos gerokai mažiau nei žaibo sukelto viršįtampio pažeista automobilio elektronika.

Vasaros audros Lietuvoje gali būti labai lokalios – vienoje miesto dalyje tik palyti, o už keliolikos kilometrų tuo pat metu siausti stipri perkūnija su kruša ir smarkiais vėjo gūsiais. Todėl artėjant tamsiam perkūnijos debesiui geriausias vairuotojo sprendimas yra ne įrodyti, kad jo automobilis nebijo audros, o suteikti gamtai tas keliolika minučių ir nerizikuoti nei automobiliu, nei savo saugumu.