Dyzelinas Lietuvoje gali šokti iki 2,30 EUR, o benzinas iki 2,10 EUR: vairuotojams grįžta kainos, kurių daugelis tikėjosi nebepamatyti

Dar visai neseniai daugiau kaip 2 eurai už litrą dyzelino daugeliui atrodė kaip blogas prisiminimas, tačiau Lietuvos degalinėse ši riba vėl tampa realybe. Po atsinaujinusios įtampos Hormuzo sąsiaurio regione brangsta nafta, o jos kainų šuolis jau persiduoda degalams. Ypač skaudžiai tai jaučia dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau ramūs negali būti ir benzino pirkėjai. Jei naftos rinkoje padėtis dar blogėtų, Lietuvoje dyzelino kaina kai kuriais scenarijais galėtų artėti net prie 2,30 euro už litrą, o benzino – prie 2,10 euro. Tai nėra garantuota kaina, tačiau dabartinė kryptis vairuotojams tikrai nėra maloni.

Tokios sumos prie degalinės švieslentės atrodo kaip keliolikos centų pokytis, tačiau šeimos biudžete skirtumas greitai išauga. Jei automobilio bakas talpina 50 litrų, dyzelinui pabrangus nuo 1,70 iki 2,30 euro, vienas pilnas bakas kainuotų jau 30 eurų daugiau. Žmogui, kuris baką pripildo du kartus per mėnesį, tai reikštų apie 60 papildomų eurų. Per metus – jau keli šimtai. O tai tik automobilis: brangesnis kuras ilgainiui persikelia ir į prekių pristatymo, transporto, paslaugų bei dalies maisto produktų kainas.

Viskas prasideda toli nuo Lietuvos, bet sąskaitą gauname degalinėje

Dabartinio nerimo centre – Hormuzo sąsiauris, viena svarbiausių pasaulio naftos transportavimo arterijų. Kai šiame regione didėja geopolitinė įtampa, naftos rinka į tai reaguoja labai greitai, nes investuotojai ir prekybininkai pradeda vertinti galimus tiekimo sutrikimus. Net jei realiai naftos tiekimas dar nėra smarkiai sumažėjęs, vien didesnė rizika gali kelti kainą.

Lietuva pati žalios naftos kainos nenustato. Todėl tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų, po tam tikro laiko tampa matoma mūsų degalinių švieslentėse. Naftos brangimas nėra vienintelė galutinės kainos dalis – prie jos prisideda perdirbimo kaštai, transportavimas, prekybininkų maržos, akcizai ir pridėtinės vertės mokestis. Tačiau kai žaliava tarptautinėse rinkose pradeda sparčiai brangti, degalų kainoms atsilaikyti tampa vis sunkiau.

Vairuotojai tai jau pajuto. Dalis jų piktinasi, kad už dyzeliną vėl tenka mokėti daugiau nei 2 eurus už litrą, o ekonomistai kol kas neskuba žadėti greito atpigimo. Jei geopolitinė situacija stabilizuotųsi ir naftos kaina kristų, spaudimas degalų kainoms galėtų sumažėti. Tačiau jei įtampa Hormuzo regione dar sustiprėtų, judėjimas gali būti priešingas.

Būtent todėl 2,30 euro už litrą dyzelino ar 2,10 euro už benziną šiandien reikėtų vertinti ne kaip neišvengiamą rezultatą, o kaip blogesnį scenarijų, kuris taptų realesnis toliau brangstant naftai ir nesikeičiant kitoms galutinę kainą mažinančioms sąlygoms.

2,30 euro už litrą skamba nedaug tik tol, kol nepripildote viso bako

Degalų kainų augimas turi vieną savybę – žmogus jį labai greitai pajunta. Elektros ar šildymo sąskaita ateina kartą per mėnesį, o degalinės kainą vairuotojas gali matyti kone kiekvieną dieną. Vos kelių centų pokytis atrodo nedidelis, bet kylant kainai dešimtimis centų skirtumas tampa sunkiai ignoruojamas.

Pavyzdžiui, 50 litrų dyzelino, kainuojančio 2 eurus už litrą, atsieina 100 eurų. Jei kaina pakiltų iki 2,30 euro, tas pats kiekis kainuotų jau 115 eurų. Šeimai, kurioje yra du automobiliai ir daug važinėjama į darbą, mokyklą ar kitą miestą, papildoma suma gali tapti labai juntama. Ypač skaudžiai degalų brangimas paliečia žmones regionuose, kur viešasis transportas nėra reali alternatyva ir automobilis nėra prabanga – jis tiesiog būtinas.

Dar daugiau sumoka tie, kurie kasdien nuvažiuoja po keliasdešimt ar daugiau kilometrų. Jei automobilis sunaudoja 7 litrus dyzelino 100 kilometrų, o žmogus per mėnesį nuvažiuoja 2000 kilometrų, jam reikia apie 140 litrų kuro. Esant 1,70 euro kainai tai būtų maždaug 238 eurai. Prie 2,30 euro – jau apie 322 eurus. Skirtumas siektų 84 eurus per vieną mėnesį.

Dėl to degalų kainos nėra vien vairuotojų diskusija. Brangesnį dyzeliną pila vilkikai, autobusai, kurjerių automobiliai, žemės ūkio technika ir daugybė įmonių transporto priemonių. Jei aukštos kainos užsitęsia, verslas dalį didesnių išlaidų galiausiai bando perkelti klientui.

Degalų kainų krizė

Degalinių verslas prašo mažinti mokesčius, tačiau Vyriausybė kol kas neskuba

Degalinių valdytojai ragina valdžią ieškoti būdų amortizuoti kainų šuolį ir kalba apie galimybę mažinti degalams tenkančią mokestinę naštą iki artimesnio Lenkijai lygio. Jų argumentas paprastas: kai nafta smarkiai brangsta, valstybė galėtų bent laikinai sumažinti kitą kainos dalį ir taip neleisti galutinei sumai degalinėse kilti taip sparčiai.

Tačiau Finansų ministerijos pozicija kol kas gerokai atsargesnė. Finansų ministras nemato pagrindo skubiai mažinti mokesčių, kol naftos kaina nėra pasiekusi 100 dolerių už barelį. Tai reiškia, kad bent kol kas vairuotojams nereikėtų tikėtis staigaus valstybės įsikišimo, kuris numuštų kainas keliolika centų per naktį.

Čia atsiranda ir sena problema – mažesni mokesčiai valstybei reiškia mažesnes biudžeto pajamas, o nėra garantijos, kad visas sumažinimas galutinai atitektų vartotojui. Kita vertus, kai degalų kainos peržengia psichologiškai svarbią 2 eurų ribą, spaudimas valdžiai paprastai didėja, nes aukštos kuro kainos pradeda veikti ne tik vairuotojų nuotaikas, bet ir visos ekonomikos sąnaudas.

Lietuviams ypač jautrus ir palyginimas su Lenkija. Pasienio regionų gyventojai puikiai žino, kad esant didesniam kainų skirtumui dalis vairuotojų tiesiog važiuoja degalų piltis į kaimyninę šalį. Jei skirtumas taptų pakankamai didelis, šis reiškinys gali vėl sustiprėti.

Ką dabar gali padaryti paprastas vairuotojas?

Stebuklingo būdo išvengti pasaulinės naftos kainos nėra, tačiau laikotarpiu, kai degalai brangsta, verta pakeisti kelis įpročius. Pirmiausia nereikia laukti, kol bake liks paskutiniai litrai, jei kainos akivaizdžiai kyla kelias dienas iš eilės. Kita vertus, važinėti po miestą ieškant dviem centais pigesnės degalinės ir sudeginti tam kelis litrus kuro taip pat nėra sutaupymas.

Didesnį efektą dažnai duoda pats vairavimas. Staigus greitėjimas, didelis greitis magistralėje, per mažas padangų slėgis ir nereikalingas svoris automobilyje didina sąnaudas. Jei automobilis vietoje 6,5 litro pradeda naudoti 7,5 litro šimtui kilometrų, esant daugiau kaip 2 eurų degalų kainai skirtumas per metus gali būti labai juntamas.

Taip pat verta dažniau vertinti ne vien litro kainą, o kiek realiai kainuoja vienas nuvažiuotas kilometras. Ypač jei šeimoje yra du skirtingi automobiliai. Ilgesnei kelionei pasirinkus ekonomiškesnį automobilį, per mėnesį galima sutaupyti daugiau nei gaudant trumpalaikes kelių centų akcijas degalinėse.

Tačiau vairuotojai turėtų atsargiai vertinti ir raginimus iš anksto prisipirkti didelius kiekius degalų bei laikyti juos namuose. Degalai yra degūs, jų laikymui taikomi saugos reikalavimai, o keli sutaupyti centai tikrai nėra verti gaisro ar kitokios nelaimės rizikos.

Degalų likutis automobilyje

Blogiausia būtų ne trumpas kainų šuolis, o ilgas gyvenimas virš 2 eurų ribos

Vieną savaitę dyzelinas gali pabrangti, kitą – keliais centais atpigti. Vairuotojams kur kas skaudesnis scenarijus būtų toks, kai daugiau nei 2 eurus siekianti kaina taptų ne trumpalaikiu šoku, o nauja kasdienybe. Tuomet žmonės pradėtų keisti ne tik tai, kur pilasi degalus, bet ir kiek važinėja, kur apsiperka, kaip planuoja keliones bei kiek pinigų gali skirti kitoms išlaidoms.

Ar Lietuvoje iš tiesų pamatysime 2,30 euro už litrą dyzelino ir 2,10 euro už benziną, dabar pasakyti negalima. Tam reikėtų tolesnio reikšmingo naftos brangimo ir nepalankių kitų rinkos veiksnių. Tačiau dabartinis kainų judėjimas primena, kaip greitai situacija gali pasikeisti, kai problemos kyla viename svarbiausių pasaulio naftos transportavimo regionų.

Vairuotojui ši geopolitika galiausiai atrodo labai paprastai: vakar už pilną baką sumokėjai 85 eurus, šiandien – 100, o rytoj gali tekti palikti dar daugiau. Todėl dabar svarbiausias skaičius daugeliui lietuvių bus ne naftos barelio kaina televizoriaus ekrane, o tas, kuris vakare įsižiebs artimiausios degalinės švieslentėje.