Sinoptikų modeliai jau rodo 2026–2027 metų žiemos kryptį: Lietuvai ruoštis verta ne vien šalčiui ir sniegui

Rugpjūčio pabaigoje apie žiemą galvoja retas. Lauke dar šilta, soduose noksta derlius, o iki pirmojo sniego, regis, liko visa amžinybė. Tačiau būtent dabar pradeda ryškėti pirmieji rimtesni signalai, kokia gali būti 2026–2027 metų žiema Europoje ir Lietuvoje. Pirminė žinia gana netikėta: ilgalaikiai modeliai kol kas nerodo, kad mūsų lauktų tris mėnesius trunkantis arktinis šaltis. Tačiau tai visiškai nereiškia ramios žiemos.

Dabartinės sezoninės prognozės didesnėje Europos dalyje linksta į šiltesnę už daugiametį vidurkį žiemą, o vyraujanti vakarų krypties oro pernaša gali dažniau atnešti drėgnas Atlanto oro mases. Baltijos regione situacija gali būti permainingesnė – išlieka ir šalčio bangų, ir gausesnio sniego epizodų tikimybė.

Todėl Lietuvai nemaloniausias scenarijus gali būti visai ne –25 laipsnių šaltis ar pusnys iki kelių. Kur kas daugiau kasdienių problemų gali sukelti temperatūros svyravimai aplink nulį: lietus, šlapdriba, staigus užšalimas, plikledis, atlydžiai ir po jų vėl grįžtantis šaltis.

Šiltesnė žiema dar nereiškia, kad šalčio nebus

Kai ilgalaikėje prognozėje parašoma, kad žiema turėtų būti šiltesnė už įprastą, tai lengva suprasti klaidingai. Gali atrodyti, kad sniego beveik nebus, o visus tris mėnesius temperatūra laikysis virš nulio.

Meteorologijoje „šiltesnė už normą“ reiškia tik viso laikotarpio vidurkį. Pavyzdžiui, didžiąją gruodžio dalį gali būti keli laipsniai šilumos, tačiau vėliau savaitę ar dvi temperatūra nukristų iki –15 ar –20 laipsnių. Bendras mėnesio ar sezono vidurkis vis tiek galėtų likti aukštesnis už daugiametį.

Todėl dabar neįmanoma patikimai pasakyti, kad konkrečią sausio dieną Lietuvoje bus –12 laipsnių ar kad vasarį sulauksime tam tikro storio sniego. Sezoniniai modeliai parodo tik bendrą kryptį, o ne konkrečių dienų orus.

Šiuo metu labiau matoma švelnesnių Atlanto oro masių įtaka. Lietuvai tai dažnai reiškia ne malonią „šiltą žiemą“, o ilgus debesuotus ir drėgnus periodus. Vieną dieną gali snigti, kitą – lyti, o po nakties visas vanduo pavirsti ledu.

Didžiausia problema gali tapti nuolatinis užšalimas ir atlydys

Lietuvos klimatui pakanka vos kelių laipsnių skirtumo, kad situacija keliuose visiškai pasikeistų. Jeigu dieną laikosi +2 ar +3 laipsniai ir lyja, o naktį temperatūra nukrenta iki –3, ryte turime ne gražią žiemos pasaką, o ledu padengtus šaligatvius, kiemus ir kelius.

Jeigu tokie ciklai kartojasi nuolat, sąlygos tampa varginančios tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Daugėja plikledžio, šlapdribos, purvino sniego ir situacijų, kai net kelios valandos gali kardinaliai pakeisti kelio dangą.

Permaininga žiema kartais būna nemalonesnė už stabilų šaltį. Kai dvi savaites laikosi –8 laipsniai ir sausa, žmonės prie sąlygų prisitaiko. Kur kas sunkiau, kai pirmadienį lyja, antradienį sninga, trečiadienį viskas užšąla, o ketvirtadienį vėl prasideda atlydys.

Tokie svyravimai nepalankūs ir keliams. Vanduo patenka į asfalto plyšius, užšąla, plečiasi, vėl atitirpsta, o po kelių tokių ciklų maži pažeidimai pradeda didėti. Pavasarį tai dažnai tampa viena iš priežasčių, kodėl gatvėse atsiveria naujos duobės.

Sinoptikų modeliai jau rodo 2026–2027 metų žiemos kryptį: Lietuvai ruoštis verta ne vien šalčiui ir sniegui

Namų savininkams verta ruoštis ne tik dideliam šalčiui

Individualių namų gyventojams permaininga žiema taip pat turi savo pavojų. Šlapias sniegas yra gerokai sunkesnis už sausą, todėl didesnė apkrova tenka stogams, medžiams ir konstrukcijoms. Latakai bei lietvamzdžiai gali pakaitomis užšalti ir atitirpti, o susikaupęs vanduo pradėti ieškoti silpniausių vietų.

Dar rudenį verta išvalyti lietaus latakus, patikrinti stogą, šildymo sistemą ir pasirūpinti vamzdžiais, esančiais nešildomose patalpose. Jeigu didžiąją žiemos dalį vyraus gana švelnūs orai, labai lengva atsipalaiduoti, tačiau vienos kelių dienų šalčio bangos gali visiškai pakakti, kad neapsaugotas vandentiekio vamzdis užšaltų.

Turintiems šilumos siurblius verta prisiminti ir kitą dalyką. Net jei visa žiema pagal vidurkį bus švelni, ilgesnis –15 ar –20 laipsnių laikotarpis gali labai greitai padidinti elektros suvartojimą. Todėl elektros rezervą, šildymo sistemos būklę ir namo šilumos nuostolius geriau įvertinti prieš prasidedant šalčiams.

Vairuotojams pirmąsias problemas gali atnešti ne sniegas

Automobilių savininkams taip pat nereikėtų laukti pirmos pūgos. Permainingomis žiemomis nemažai problemų atsiranda dar tada, kai sniego beveik nėra.

Silpnas akumuliatorius gali pasiduoti po pirmos šaltesnės nakties, prasti valytuvai ypač erzina per šlapdribą, o vasarinis langų plovimo skystis gali užšalti vos temperatūrai nukritus žemiau nulio.

Todėl iki žiemos verta patikrinti akumuliatorių, aušinimo skystį, valytuvus, žieminį langų plovimo skystį ir padangas. Jeigu žiema bus dažnai svyruojanti apie nulį, geras sukibimas ant šlapio, apsnigto ir apledėjusio kelio taps dar svarbesnis nei per stabiliai šaltą sezoną.

Ypač pavojingos gali būti vadinamosios „juodojo ledo“ situacijos, kai kelias atrodo tiesiog šlapias, tačiau iš tikrųjų yra padengtas plonu ir beveik nematomu ledo sluoksniu.

Ar sulauksime tikros žiemos?

Taip, tikėtina, kad šalčio ir sniego epizodų Lietuvoje tikrai bus. Net ir šiltesnė už daugiametį vidurkį žiema nereiškia, kad galima pamiršti sniego kastuvus ar žiemines striukes.

Baltijos regionas yra pakankamai toli į šiaurės rytus, kad pasikeitus atmosferos cirkuliacijai šaltas oras iš šiaurės ar rytų galėtų gana greitai pasiekti Lietuvą. Tuomet po ilgesnio atlydžio temperatūra per kelias paras gali nukristi gerokai žemiau nulio.

Tačiau šiuo metu labiau tikėtina ne viena ilga, stabili ir labai šalta žiema, o kontrastų sezonas, kai švelnesnius periodus keis trumpesnės šalčio bangos.

Sniegas taip pat gali būti nepastovus – iškritęs didesnis jo kiekis per kitą šiltesnį periodą greitai tirptų, o po kelių dienų vėl galėtų pasnigti.

Tikrasis vaizdas paaiškės vėliau

Iki gruodžio dar liko keli mėnesiai, todėl dabartinės prognozės nėra galutinis verdiktas. Atmosferos cirkuliacija gali keistis, o lapkritį sezoniniai modeliai jau leis daug geriau įvertinti, kokia žiemos pradžia laukia Lietuvos.

Vis dėlto šiandien matoma kryptis gana aiški: labiau tikėtina permaininga, drėgna ir vidutiniškai švelnesnė žiema nei labai ilgas bei stabilus speigas. Tačiau trumpesni stipresnio šalčio ir gausesnio sniego laikotarpiai išlieka visiškai realūs.

Todėl ruoštis verta ne vien pūgoms. Automobiliams, namams ir šildymo sistemoms didžiausiu išbandymu gali tapti būtent nuolatinis temperatūros svyravimas.

2026–2027 metų žiema gali būti iš tų, kai ryte gramdome ledą nuo automobilio, popietę einame per balas, o kitą rytą vėl randame viską padengtą sniegu. Ir būtent tokiems orams Lietuvoje pasiruošti dažnai sunkiausia.