„Facebook“ ir „Instagram“ laukia istorinis teismas: 29 JAV valstijos kaltina „Meta“ vaikų dėmesį pavertus milijardiniu verslu

Milijonams šeimų tai gali būti vienas svarbiausių technologijų teismų per daugelį metų. JAV prasidėjo didžiulė byla prieš „Facebook“ ir „Instagram“ valdančią bendrovę „Meta“, o kaltinimai skamba itin sunkiai: 29 valstijos teigia, kad socialiniai tinklai buvo sąmoningai kuriami taip, kad vaikai ir paaugliai juose praleistų kuo daugiau laiko, o jų dėmesys, elgesys ir asmens duomenys taptų pelno šaltiniu. „Meta“ šiuos kaltinimus neigia.

Tai nėra eilinis ginčas dėl privatumo ar kelių milijonų dolerių baudos. Teismo sprendimas gali paliesti pačią socialinių tinklų šerdį – begalinį naujienų srauto slinkimą, automatiškai paleidžiamus vaizdo įrašus, „patinka“ sistemą, nuolatinius pranešimus ir algoritmus, kurie vis bando parodyti dar vieną įrašą, dar vieną vaizdo įrašą ir dar vieną priežastį nepadėti telefono į šalį. Jei ieškovų argumentai bus pripažinti pagrįstais, „Facebook“ ir „Instagram“ nepilnamečiams ateityje gali atrodyti visai kitaip nei šiandien.

Kaltinimas paprastas ir labai nepatogus – vaiką reikia išlaikyti kuo ilgiau

Valstijų teisininkai teigia, kad problema slypi ne vien tame, ką vaikai mato socialiniuose tinkluose. Daug svarbesnis klausimas – kaip pačios platformos sukurtos. Ieškinyje minimas begalinis slinkimas, automatinis vaizdo įrašų paleidimas, algoritminės rekomendacijos, nuolatiniai pranešimai, „patinka“ ženklai ir išvaizdą keičiantys filtrai. Pasak ieškovų, visa ši sistema sukurta taip, kad vartotojas kuo dažniau gautų greitą atlygį ir vėl sugrįžtų prie ekrano.

Suaugusiam žmogui tai jau gali būti sunkiai kontroliuojama. Tačiau byla kelia daug rimtesnį klausimą: kas nutinka, kai tokia sistema veikia vaiką, kurio gebėjimas kontroliuoti impulsus dar tik formuojasi? Valstijų atstovai tvirtina, kad „Meta“ ne tik žinojo, kaip stipriai nepilnamečius veikia jos produktai, bet ir turėjo vidinių tyrimų, padedančių suprasti, kaip jų dėmesį išlaikyti dar ilgiau.

Būtent čia byla tampa pavojinga visam socialinių tinklų verslo modeliui. Reklamomis finansuojama platforma uždirba daugiau tada, kai žmogus joje praleidžia daugiau laiko. Kuo daugiau peržiūrėta turinio, tuo daugiau galima parodyti reklamos, surinkti daugiau duomenų ir tiksliau prognozuoti, kas vartotoją privers sustoti prie kito įrašo. Jeigu teismas nuspręstų, kad vaikų atveju tam tikri tokio dizaino elementai buvo neteisėti, problema būtų ne vien viena funkcija – tektų peržiūrėti visą mechanizmą.

Dar viena bylos dalis – jaunesni nei 13 metų vaikai

Ieškinyje kalbama ir apie vaikų duomenis. JAV galiojantys įstatymai jaunesnių nei 13 metų vaikų informacijai numato papildomą apsaugą ir reikalauja tėvų sutikimo. Valstijos teigia, kad „Meta“ žinojo apie milijonus jaunesnių nei 13 metų „Instagram“ vartotojų, tačiau pašalino tik dalį tokių paskyrų. Bendrovė savo ruožtu tvirtina kovojanti su nepilnamečių paskyromis, įdiegusi paaugliams skirtus privatumo apribojimus ir tėvų kontrolės priemones.

Ši dalis ypač svarbi ir Lietuvos tėvams. Oficialus minimalus amžius programėlėje dar nereiškia, kad jaunesnis vaikas jos nenaudoja. Pakanka įrašyti kitą gimimo datą, o tėvai kartais apie paskyrą apskritai sužino tik gerokai vėliau. Todėl vien draudimo „tau dar negalima“ realybėje dažnai neužtenka – tėvams tenka domėtis, kokias programėles vaikas naudoja, kiek jose praleidžia laiko ir kokį turinį jam pradeda siūlyti algoritmas.

Problema tampa dar sudėtingesnė todėl, kad priklausomybę primenantis elgesys ne visada atrodo dramatiškai. Vaikas gali tiesiog vis dažniau tikrinti telefoną, nervintis jį padėjęs, eiti miegoti vis vėliau, sunkiau susikaupti prie pamokų ar pradėti nuolat lyginti savo išvaizdą bei gyvenimą su tuo, ką mato ekrane. Vienas toks požymis dar nieko neįrodo, tačiau kai telefonas pradeda diktuoti miegą, nuotaiką ir visą dienos ritmą, ignoruoti to nereikėtų.

Prie teismo susirinko šeimos, kurioms ši byla nėra abstrakti

Teismo pradžia buvo emocinga. Prie federalinio teismo rūmų Oklande rinkosi vaikų ir paauglių netekę tėvai, laikantys savo vaikų nuotraukas. Jie socialinių tinklų problemą vertina ne kaip technologinę diskusiją, o kaip asmeninę tragediją. Vis dėlto pats teismas dar turi nustatyti, kokią atsakomybę konkrečiais atvejais galima priskirti platformoms ir kokia žala iš tikrųjų gali būti su jomis susijusi.

Tai labai svarbi riba. Ilgas laikas socialiniame tinkle savaime neįrodo priklausomybės, kaip ir psichikos sveikatos sunkumų negalima automatiškai paaiškinti viena programėle. Vaikų emocinę būklę lemia daugybė veiksnių – šeima, mokykla, patyčios, santykiai, biologiniai ir socialiniai veiksniai. Būtent todėl teismui teks atsakyti ne į paprastą klausimą „ar socialiniai tinklai blogi?“, o į gerokai sudėtingesnį – ar bendrovė žinojo apie konkrečias rizikas ir ar sąmoningai kūrė produktą taip, kad nepilnamečiai juo naudotųsi kuo intensyviau.

„Meta“ savo ruožtu tvirtina, kad ieškovai iš konteksto ištraukia vidinių pokalbių fragmentus, o moksliniai tyrimai esą neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog socialiniai tinklai savaime blogina visų jaunų žmonių psichikos sveikatą. Bendrovė taip pat primena jau įdiegtas paauglių paskyrų apsaugas ir kontrolės įrankius.

Ant stalo – ne tik milžiniškos baudos

Bylos finansinis mastas stulbinamas. Valstijų pareigūnai yra minėję maždaug 200 mlrd. dolerių galimų sankcijų skaičių, o teoriškai skaičiuojamos maksimalios sumos gali būti dar gerokai didesnės. Vis dėlto net ir teisės ekspertai pabrėžia, kad pačios didžiausios teorinės baudos yra mažai tikėtinas scenarijus.

Kur kas svarbesnis gali būti kitas sprendimas. Ieškovai siekia apriboti tam tikras funkcijas nepilnamečiams – tarp jų begalinį slinkimą ir kai kuriuos „patinka“ mechanizmus, įvesti griežtesnius laiko apribojimus bei efektyviau užkirsti kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis platformomis. Jei tokie reikalavimai būtų patenkinti, pokyčiai galėtų persikelti ir už JAV ribų, nes globaliai veikiančioms technologijų bendrovėms dažnai paprasčiau keisti visą produkto architektūrą nei palaikyti daugybę visiškai skirtingų sistemų atskirose rinkose.

Teisme turėtų liudyti ir pats Markas Zuckerbergas. Jis nėra asmeniškai kaltinamasis šioje byloje, tačiau bus vertinama, ką „Meta“ vadovybė žinojo apie savo vidinių tyrimų rezultatus ir kaip tai derėjo su viešais bendrovės pareiškimais.

Lietuvos tėvams laukti teismo sprendimo nereikia

Kol JAV teisininkai aiškinasi, kur baigiasi technologijų bendrovės atsakomybė ir prasideda vartotojo pasirinkimas, šeimoms sprendimų reikia dabar. Pirmas žingsnis nebūtinai turi būti telefono atėmimas ar visiškas „Instagram“ uždraudimas. Dažnai naudingiau pasižiūrėti į konkrečius įpročius: ar telefonas keliauja į lovą, ar pranešimai įjungti visą naktį, kiek laiko vaikas kasdien praleidžia programėlėse ir ar sugeba jas padėti be konflikto.

Taip pat verta kalbėtis apie tai, kaip veikia algoritmai. Vaikui svarbu suprasti, kad begalinis vaizdo įrašų srautas nėra atsitiktinis – sistema mokosi, prie ko jis sustoja, ką peržiūri dar kartą ir kas jį sugrąžina į programėlę. Tai nėra vien „silpna valia“. Už ekrano veikia labai sudėtinga sistema, kurios tikslas – išlaikyti dėmesį.

Būtent dėl to JAV prasidėjusi byla gali tapti daug didesnė nei dar vienas technologijų bendrovės teisinis ginčas. Devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose teismai ir reguliuotojai pakeitė požiūrį į tabako pramonę, kai pradėta klausti ne vien to, kodėl žmonės rūko, bet ir ką gamintojai žinojo apie savo produktą bei kaip jį reklamavo. Dabar panašus klausimas keliamas socialinių tinklų milžinams.

Jeigu teismas pritars pagrindiniams valstijų argumentams, „Meta“ gali tekti keisti ne kosmetines privatumo parinktis, o tai, kas daugelį metų darė „Facebook“ ir „Instagram“ tokiais įtraukiančiais. Ir tada pirmą kartą rimtai gali būti perklausta labai nepatogi technologijų eros taisyklė: ar vaiko dėmesys apskritai gali būti verslo modelis.