Lietuviai skaičiuoja algas, o Šveicarija ieško 85 tūkst. darbuotojų: kai kur siūlo iki 6500 eurų per mėnesį

Vienas vakaras, telefonas rankoje ir keli darbo skelbimai „dėl įdomumo“. Lietuvoje atlyginimas 1500–2000 eurų į rankas jau gali atrodyti visai neblogai, tačiau tada ekrane iššoka pasiūlymas iš Šveicarijos – 4000, 5000 ar net daugiau kaip 6000 eurų per mėnesį. Pirma reakcija dažnai ta pati: kur čia kabliukas?

Šveicarijos darbo rinkoje iš tiesų jaučiamas didelis žmonių trūkumas. Remiantis skelbiamais duomenimis, šiuo metu šaliai gali trūkti apie 85 tūkst. darbuotojų, o didžiausias spaudimas juntamas sveikatos apsaugos, techninių specialybių, IT, inžinerijos, viešbučių ir restoranų sektoriuose. Kai kuriuose vertinimuose perspėjama, kad ilgainiui neužpildytų darbo vietų skaičius gali augti dar smarkiau.

Užsieniečiams siūlomi atlyginimai skamba įspūdingai – priklausomai nuo profesijos, kvalifikacijos, kantono ir darbo patirties, kalbama apie maždaug 3500–6500 eurų per mėnesį, o aukštos kvalifikacijos specialistai gali uždirbti ir daugiau.

Tačiau prieš kraunantis lagaminą yra viena detalė, kurią būtina žinoti: 6500 eurų Šveicarijoje nėra tas pats, kas 6500 eurų Lietuvoje. Nuoma, sveikatos draudimas, maistas, transportas ir paslaugos čia kainuoja gerokai daugiau. Vis dėlto daliai lietuvių, ypač turinčių paklausią specialybę, toks persikėlimas gali būti finansiškai labai įdomus.

Darbuotojų trūksta ne tik programuotojų kabinetuose

Išgirdus apie Šveicarijos darbo rinką, pirmiausia galima pagalvoti apie bankus, farmacijos bendroves ir gerai apmokamus IT specialistus. Tačiau darbuotojų poreikis yra gerokai platesnis.

Tarp dažnai minimų profesijų – gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, vairuotojai, inžinieriai, IT darbuotojai, mokytojai, techninių profesijų specialistai, viešbučių bei restoranų darbuotojai, skaitmeninių technologijų ekspertai ir pardavimų specialistai.

Tai svarbi žinia tiems, kurie galvoja, kad į Šveicariją galima važiuoti tik turint universiteto diplomą ir dešimties metų patirtį tarptautinėje korporacijoje.

Darbo gali būti ir žmonėms, turintiems praktinių profesinių įgūdžių. Šveicarijos ekonomika didelė, paslaugų sektorius išplėtotas, o gyventojų senėjimas reiškia, kad kai kuriose srityse darbuotojų poreikis tik didėja.

Tačiau kuo kvalifikuotesnė profesija, tuo didesnis ir potencialus atlyginimas.

Ligoninėse problema tampa ypač jautri

Vienas sektorių, kuriame Šveicarija jaučia didžiausią darbuotojų stygių, yra sveikatos apsauga.

Remiantis pateikiamais duomenimis, maždaug kas ketvirtas šalies gydytojas yra vyresnis nei 60 metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais dalis jų pasitrauks iš darbo rinkos, o jų vietas kažkam reikės užimti.

Todėl ligoninėms, klinikoms ir kitoms gydymo įstaigoms reikia ne tik gydytojų, bet ir įvairių kitų sveikatos priežiūros specialistų.

Lietuviui medikui tai gali skambėti ypač viliojančiai, tačiau čia prasideda svarbi praktinė dalis – užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas ir kalba.

Šveicarijoje nėra vienos kalbos. Priklausomai nuo regiono, darbe gali reikėti vokiečių, prancūzų arba italų kalbos. Medicinoje geras vietos kalbos mokėjimas praktiškai neišvengiamas, todėl vien anglų kalbos dažniausiai neužteks.

Tas pats gali galioti mokytojams, klientų aptarnavimo darbuotojams, viešbučių personalui ar pardavimų specialistams.

5000 eurų alga skamba kitaip, kai pamatai nuomos kainą

Čia ta vieta, kur gražius darbo skelbimų skaičius verta trumpam padėti į šalį.

Šveicarija yra viena brangiausių Europos valstybių. Ypač Ciuriche, Ženevoje, Lozanoje ir kituose didesniuose miestuose būsto nuoma gali pareikalauti labai didelės atlyginimo dalies.

Be nuomos, atskirai reikia vertinti privalomą sveikatos draudimą, maisto kainas, viešąjį transportą, automobilio išlaikymą, vaikų priežiūrą ir kitas kasdienes išlaidas.

Todėl 3500 eurų per mėnesį Šveicarijoje nėra prabangus atlyginimas.

Kai kuriais atvejais tai gali būti gana kukli suma, ypač jei žmogus vienas nuomojasi būstą brangiame mieste. Visai kita situacija, kai gaunama 5500–6500 eurų, gyvenama pigesniame regione arba darbdavys padeda su apgyvendinimu.

Dėl šios priežasties vertinant pasiūlymą svarbiausias klausimas neturėtų būti vien „kiek moka?“

Reikėtų klausti: kiek liks po mokesčių, kiek kainuos būstas, ar į atlyginimą įskaičiuotos papildomos išmokos, kokį sveikatos draudimą reikės turėti ir kiek kainuos kasdienis gyvenimas konkrečiame kantone.

Darbas Šveicarijoje

Mokesčiai gali nustebinti – kiekviename kantone jie skiriasi

Šveicarijos mokesčių sistema lietuviui iš pradžių gali pasirodyti gana neįprasta.

Mokesčiai mokami federaliniu, kantono ir savivaldybės lygmeniu, todėl to paties dydžio atlyginimą gaunantys du žmonės skirtingose Šveicarijos vietose gali sumokėti nevienodus mokesčius.

Kai kuriuose kantonuose našta mažesnė, kituose – didesnė.

Užsienio darbuotojams, neturintiems nuolatinio gyvenimo leidimo, pajamų mokestis dažnai išskaičiuojamas tiesiogiai iš atlyginimo. Todėl darbo pasiūlyme matyti bruto skaičiai dar nepasako, kiek pinigų realiai pasieks banko sąskaitą.

Prieš pasirašant sutartį verta paprašyti darbdavio arba darbo agentūros pateikti bent preliminarų skaičiavimą, kiek liks „į rankas“ konkrečiame kantone.

Lietuviams patekti į Šveicarijos darbo rinką paprasčiau nei daugelio kitų šalių piliečiams

Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl Lietuvos piliečiams taikomos gerokai palankesnės taisyklės nei darbuotojams iš daugelio ES nepriklausančių valstybių.

Svarbiausias pirmasis žingsnis – susirasti realų Šveicarijos darbdavį ir gauti darbo sutartį.

Trumpalaikiam darbui iki trijų mėnesių paprastai gali būti taikoma supaprastinta pranešimo tvarka, o ilgesniam darbui jau reikalingas atitinkamas leidimas.

Sutartims nuo kelių mėnesių iki metų paprastai aktualus L leidimas, o ilgesniam gyvenimui ir darbui – B kategorijos leidimas. Atvykus taip pat reikia laiku užsiregistruoti vietos institucijose.

Tačiau procesas nėra toks, kad galima tiesiog nusipirkti bilietą į Ciurichą, nueiti į pirmą pasitaikiusią įmonę ir kitą rytą pradėti dirbti.

Darbo sutartis, registracija, draudimas ir leidimo formalumai turi būti sutvarkyti tinkamai.

Didžiausia klaida – važiuoti vien dėl gražaus skaičiaus skelbime

Kai žmogus Lietuvoje gauna 1400 ar 1600 eurų, 5000 eurų darbo pasiūlymas gali atrodyti taip gerai, kad visi kiti klausimai tampa antraeiliai.

Tačiau būtent čia verta sustoti.

Reikia išsiaiškinti, ar skelbime nurodytas atlyginimas yra bruto ar neto. Kiek valandų reikės dirbti. Ar mokami viršvalandžiai. Ar suteikiamas būstas. Kiek kainuos kelionė į darbą. Ar reikalinga vietos kalba ir koks jos lygis. Ar darbo sutartis nuolatinė, ar sezoninė.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti neaiškius tarpininkus, kurie žada „garantuotą darbą Šveicarijoje“ ir prieš išvykstant prašo sumokėti didelius registracijos, dokumentų ar įdarbinimo mokesčius.

Jeigu pasiūlymas atrodo neįtikėtinai geras, tačiau darbdavio beveik neįmanoma patikrinti, tai jau yra rimtas perspėjimo ženklas.

Vis dėlto kai kuriems lietuviams skaičiai gali būti labai patrauklūs

Šveicarija nėra šalis, į kurią verta važiuoti vien dėl didesnio atlyginimo skaičiaus. Tačiau kvalifikuotam specialistui situacija gali būti visai kitokia.

Inžinierius, IT specialistas, gydytojas, patyręs technikas ar kitos deficitinės profesijos darbuotojas, gavęs 5500–6500 eurų ar didesnį atlyginimą, net ir sumokėjęs gerokai daugiau už būstą bei paslaugas gali sutaupyti daugiau nei dirbdamas Lietuvoje.

Didelę reikšmę turi ir gyvenimo situacija. Vienam žmogui išvažiuoti paprasčiau. Šeimai su dviem vaikais reikia skaičiuoti būstą, draudimą ir vaikų priežiūrą, todėl tas pats atlyginimas jau atrodo visiškai kitaip.

Tačiau vien tai, kad Šveicarijoje vienu metu kalbama apie dešimtis tūkstančių neužpildytų darbo vietų, rodo, jog šalies darbo rinkoje vyksta rimti pokyčiai.

Ir čia atsiranda labai lietuviškas klausimas.

Jeigu žmogus Lietuvoje turi paklausią profesiją, moka vokiečių arba prancūzų kalbą ir už savo darbą čia gauna 1500–2000 eurų, o už kelių valandų skrydžio jam siūloma du ar tris kartus daugiau – kiek ilgai atlyginimų skirtumas dar leis Lietuvos darbdaviams ramiai jaustis?

Nes 3500–6500 eurų skaičiai darbo skelbimuose nėra vien istorija apie Šveicariją. Jie kartu primena ir apie tai, dėl ko ateinančiais metais teks konkuruoti Lietuvos įmonėms – ne tik dėl klientų ar užsakymų, bet ir dėl žmonių, kurie vis lengviau gali susikrauti lagaminą ir savo darbą parduoti ten, kur už jį mokama daugiau.