Audra paliko vaizdą lyg po stichinės nelaimės: gelbėtojai tokių mastų nematė 20 metų

Sekmadienio rytą dalis žmonių dar tik vertino, kas liko kieme, ant stogo ar prie automobilio. Vienur ant kelio gulėjo medis, kitur nutrūkę laidai, dar kitur gyventojai fotografavo nuplėštas skardas, užvirtusius automobilius ir išlaužytas šakas. Šeštadienį Lietuvą talžiusi audra nebuvo tik trumpas vasaros lietus su vėju – jos padariniai jau vadinami vienais didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius.

Dar šeštadienio vakarą skelbta apie daugiau kaip 1,2 tūkst. ugniagesių iškvietimų dėl audros padarinių, o sekmadienio rytą šis skaičius jau siekė apie 1,8 tūkst. ir toliau augo. Daugiausia darbo teko Kauno apskričiai – čia ugniagesiai buvo kviesti beveik 500 kartų.

Kauno apskritis atsidūrė audros centre

Kaunas ir jo apylinkės tapo viena labiausiai nukentėjusių vietų. Šeštadienio vakarą, kai gelbėtojai dar skaičiavo iškvietimus, Kauno apskrityje jų jau buvo registruota 323, Vilniaus apskrityje – 204, Alytaus – 188, Utenos – 110, Marijampolės – 98, Klaipėdos – 95. Vėliau, sekmadienio rytą, Kauno apskrityje iškvietimų skaičius priartėjo prie pusės tūkstančio.

Daugiausia pranešimų buvo apie nuvirtusius medžius ir nulūžusias šakas. Tai tokia žala, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti įprasta po audros, tačiau šį kartą mastas buvo visai kitas. Medžiai virto ne tik ant kelių, bet ir ant automobilių, pastatų, elektros stulpų, kontaktinių tinklų.

PAGD duomenimis, dar šeštadienį buvo fiksuota, kad medžiai ar jų šakos 69 kartus užvirto ant automobilių, 62 kartus – ant pastatų, 29 kartus – ant elektros stulpų.

Viena diena viršijo beveik viso sezono statistiką

Labiausiai šokiruoja ne vien pavieniai vaizdai iš gatvių, o palyginimas su ankstesniu laikotarpiu. Nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio vidurio ugniagesiai gelbėtojai 1 231 kartą vyko šalinti stipraus vėjo padarinių. Šį kartą panašus skaičius buvo viršytas per vieną dieną.

Tai paaiškina, kodėl pagalbos tarnybos buvo apkrautos beveik visoje šalyje. Ryte daugiau incidentų fiksuota Pietų Lietuvoje, vėliau audros padariniai stipriau pasiekė centrinę šalies dalį, o popietę daug pranešimų ėmė plaukti ir iš Vakarų Lietuvos.

Kitaip tariant, tai nebuvo vieno miesto ar vienos gatvės problema. Audra judėjo per šalį ir paliko ilgas pasekmes – nuo užverstų kelių iki elektros tiekimo sutrikimų.

Vėjas kai kur pasiekė uraganinį stiprumą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos preliminariais duomenimis, stipriausi vėjo gūsiai buvo fiksuoti Ventės rage ir Nidoje prie jūros – ten jie siekė iki 33 m/s. Stiprus vėjas taip pat fiksuotas Klaipėdos uoste, Šilutėje, Kaune, Kybartuose, Lazdijuose ir Šventojoje.

Kaune vėjas buvo pakankamai stiprus, kad verstų medžius, plėštų konstrukcijas, gadintų pastatus ir trikdytų transportą. Tokie gūsiai ypač pavojingi miestuose, kur šalia medžių stovi automobiliai, eina pėstieji, driekiasi elektros laidai, viešojo transporto tinklai ir statybvietės.

Šilutėje buvo fiksuotas ir stichinis lietus – ten nuo ryto iškrito 83 proc. rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Stichinio lietaus riba pasiekta ir Šiauliuose.

Audra pareikalavo ir žmogaus gyvybės

Šį kartą audra neapsiribojo tik sugadintu turtu. Anykščių rajone šeštadienio vakarą nuvirtęs medis mirtinai sužeidė vyrą. Sekmadienį skelbta, kad nelaimės metu jis žvejojo.

Tokios istorijos primena, kad po stipraus vėjo pavojus nesibaigia iškart, kai nustoja lyti. Pavojingai pasvirę medžiai, įtemptos ar nutrūkusios elektros linijos, ant laidų kabančios šakos ir apgadintos konstrukcijos dar kurį laiką gali kelti realią grėsmę.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis parkuose, miškuose, kapinėse, prie senų medžių, statybviečių ir vietose, kur matyti nutrūkę laidai. Prie elektros infrastruktūros ar ant laidų užvirtusių medžių artintis negalima.

Elektros tiekimo sutrikimai gali tęstis

Audra smogė ne tik keliams ir pastatams. Sekmadienio rytą skelbta, kad elektros tiekimas sutrikęs 219 tūkst. gyventojų. Daugiausia atjungimų buvo Kauno regione – daugiau kaip 67 tūkst., Utenos regione – per 60 tūkst. klientų. ESO atstovė nurodė, kad pagal pažeidimų mastą darbų gali užtekti maždaug savaitei, todėl ne visiems vartotojams tiekimą pavyks atkurti greitai.

Tai reiškia, kad daliai žmonių audros pasekmės nesibaigs per vieną naktį. Gali neveikti šaldytuvai, šildymo ar vandens sistemos, ryšio įranga, vartai, signalizacijos, kai kur gali strigti ir viešosios paslaugos.

Ką dabar svarbiausia padaryti gyventojams

Pirmiausia verta apžiūrėti savo aplinką, bet nedaryti to rizikuojant. Jeigu medis užvirto ant laidų, jeigu konstrukcija pavojingai kabo, jeigu ant kelio guli didelis medis ar šaka kelia pavojų žmonėms – reikia kreiptis pagalbos telefonu 112.

Jeigu žala nėra tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai, nereikėtų be reikalo apkrauti skubiosios pagalbos linijos. Tokiais atvejais geriau kreiptis į savivaldybę, namo administratorių, draudimą ar elektros tiekimo operatorių.

Svarbiausia – neskubėti patiems pjauti medžių šalia laidų, nelipti ant apgadintų stogų ir nebandyti judinti konstrukcijų, kurios gali kristi. Po tokios audros pavojingiausia dažnai būna ne tai, kas jau nukrito, o tai, kas dar laikosi paskutinėmis akimirkomis.