Rusija jau kalba apie žiemą: Ukrainai pagrasino šalčiu ir elektros tiekimo sutrikimais – Kyjivas žada atsakyti tuo pačiu

Iki žiemos dar liko keli mėnesiai, tačiau Rusija jau siunčia Ukrainai aiškią žinią – energetikos infrastruktūra ir šaltasis metų laikas vėl gali tapti karo dalimi. Rusijos gynybos ministerija viešai paskelbė įrašą, kuriame Ukrainai pagrasino „įšaldymu“ žiemą, o Kyjivo atsakas buvo ne mažiau tiesus: jei bus smogiama energetikai, Rusijos gyventojai taip pat gali pajusti elektros, šildymo ir kuro problemas.

Toks pareiškimas ypač jautrus Ukrainai, kuri jau ne vieną žiemą gyvena su rizika, kad po raketų ar dronų atakų namuose gali dingti elektra ir šildymas. Tai reiškia ne vien užgesusias lemputes. Žiemą elektros sistemos pažeidimai gali paveikti šildymą, vandens tiekimą, ryšį, ligonines, transportą ir kasdienį milijonų žmonių gyvenimą. Dėl to viešas grasinimas smūgiais energetikos sistemai Kyjive buvo sutiktas ne kaip eilinė propagandinė frazė, o kaip perspėjimas apie tai, kokį spaudimą Maskva gali mėginti daryti artėjant šalčiams.

Rusijos gynybos ministerijos žinutė buvo trumpa, tačiau jos prasmė – aiški

Rugpjūčio 14-osios rytą Rusijos gynybos ministerija paskelbė atakos dronų nuotrauką su užrašu, kurio prasmė buvo „kaip sniegas ant galvos“. Prie įrašo pridėta dar tiesesnė frazė apie tai, kad žiemą Ukrainos laukia „įšaldymas“. Įrašas pasirodė po Rusijos pranešimų apie naktinius smūgius Ukrainai.

Tokiu būdu Maskva viešai susiejo karo veiksmus su artėjančia žiema. Tai ypač svarbu dėl ankstesnių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir dabar augančio susirūpinimo dėl to, ar šalies oro gynyba turės pakankamai priemonių apsaugoti svarbiausius objektus. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pareigūnai ir partneriai Vakaruose vis garsiau kalba apie oro gynybos raketų trūkumą bei būtinybę ruoštis naujam sudėtingam šaltajam sezonui.

Rusijos pareiškimas pasirodė ir tuo metu, kai buvo kalbama apie galimybę bent iš dalies riboti smūgius tam tikriems objektams. Tačiau grasinanti Gynybos ministerijos žinutė parodė, kad bent viešojoje Maskvos retorikoje kalbos apie karo veiksmų mažinimą kol kas sunkiai dera su pasirengimu žiemos kampanijai.

Ukraina perspėjo: „veidrodis visada veikia“

Į Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą greitai sureagavo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Jo atsakymas buvo gana paprastas: jeigu Maskva Ukrainai grasina elektros ir šildymo problemomis, panašių pasekmių gali sulaukti ir pati Rusija.

Kovalenka pareiškė, kad ir Ukraina galėtų paskelbti balistinės raketos ar savo drono nuotrauką bei pridėti panašų grasinimą. Tačiau, anot jo, to net nereikia daryti, nes Rusijos gynybos ministerija savo žinute iš esmės pati paaiškino Rusijos gyventojams, kodėl žiemą ir jų regione gali kilti elektros, šildymo ar kuro tiekimo problemų.

„Veidrodis visada veikia“ – tokia buvo pagrindinė jo atsakymo mintis. Kitaip tariant, Kyjivas leidžia suprasti, kad smūgiai Ukrainos energetikai neliks vienpusio karo instrumento.

Tai nėra vien retorika. Ukraina jau vykdo tolimojo nuotolio smūgius Rusijos energetikos ir kuro infrastruktūrai. Rugpjūčio 14 dieną Ukrainos pajėgos smogė, be kita ko, Rusijos naftos infrastruktūrai, o per pastarąjį laikotarpį atakų prieš naftos perdirbimo objektus Rusijoje daugėjo.

„Šildysimės Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ugnimi“

Dar kandžiau į Maskvos grasinimus sureagavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos atstovai. Jie paskelbė vaizdą, susijusį su ataka prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, ir ironiškai pareiškė, kad ukrainiečiai esą „šildysis Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ugnimi“.

Už šios frazės slypi gana aiški žinutė. Ukraina nesirengia pasyviai laukti galimų smūgių savo energetikos sistemai ir toliau sieks atakuoti objektus, kurie svarbūs Rusijos kuro tiekimui, ekonomikai bei karo mašinai. Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronai jau smogė keliems Rusijos naftos infrastruktūros objektams, o vienas iš ryškesnių smūgių teko „Gazprom Neftekhim Salavat“ kompleksui Baškirijoje.

Taigi artėjanti žiema vis aiškiau tampa ne vien buitiniu ar energetiniu iššūkiu. Abi pusės siunčia signalą, kad energetikos objektai ir kuro infrastruktūra gali likti vienais svarbiausių tolimojo nuotolio smūgių taikinių.

Didžiausias klausimas – ar Ukrainai užteks oro gynybos

Būtent čia Rusijos grasinimai tampa kur kas rimtesni nei vien propagandinis įrašas socialiniuose tinkluose. Ukrainai artėjant prie dar vienos karo žiemos, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek šalis turės raketų oro gynybos sistemoms ir ar jų pakaks apsaugoti miestus bei energetikos objektus.

Pastaruoju metu Ukraina susidūrė su itin rimtu „Patriot“ raketų trūkumu. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, kai kurių naujausių Rusijos balistinių atakų metu Ukrainos galimybės jas perimti buvo stipriai apribotos būtent dėl mažėjančių raketų atsargų. Kyjivas todėl nuolat ragina partnerius spartinti oro gynybos sistemų ir jų amunicijos tiekimą.

Jungtinė Karalystė taip pat ragina sąjungininkus stiprinti Ukrainos oro gynybą prieš žiemą. Britų gynybos sekretorius Wesas Streetingas pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui parama Ukrainai turi virsti konkrečiais oro gynybos pajėgumais, nes Rusija ankstesnėmis žiemomis būtent tuo metu stiprindavo spaudimą kritinei infrastruktūrai.

Todėl Rusijos gynybos ministerijos keli žodžiai apie „įšaldymą“ skamba daug rimčiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ukrainai tai yra perspėjimas, kad kova artimiausiais mėnesiais gali vykti ne tik fronte – ji gali persikelti tiesiai į žmonių namus, kur svarbiausiu klausimu šaltą žiemos vakarą taps labai paprasti dalykai: ar bus elektra, šiluma ir vanduo.

Kartu Maskvos grasinimas sulaukė aiškaus atsako: Kyjivas leidžia suprasti, kad energetinis spaudimas gali veikti abiem kryptimis. Todėl artėjanti žiema gali tapti ne tik Ukrainos energetikos sistemos atsparumo išbandymu. Jei smūgiai energetikai intensyvės, jų pasekmes vis labiau gali pajusti ir Rusijos regionai.

TSN.ua informacija