Kur šiemet dingo uodai Lietuvoje? Ekspertai paaiškina, kodėl ši vasara tokia neįprasta

Daugelis Lietuvos gyventojų šią vasarą pastebėjo keistą dalyką: vakarais prie ežero galima pasėdėti ramiau, miške nebereikia kas kelias minutes mojuoti rankomis, o sodybose kai kas net juokauja, kad pirmą kartą per daugelį metų laužas kūrenamas ne nuo uodų, o tiesiog dėl jaukumo.

Įprastai vasaros pradžia Lietuvoje reiškia vieną: jei eini prie vandens, į mišką ar į sodą, purškalas nuo uodų turi būti po ranka. Tačiau šiemet daug kur jų akivaizdžiai mažiau. Vieni dėl to džiaugiasi, kiti stebisi, o treti jau klausia: ar tai normalu? Ar uodai tiesiog „pavėlavo“? O gal gamtoje įvyko kažkas rimtesnio?

Atsakymas nėra mistinis. Uodai niekur neišnyko visiems laikams. Jų sumažėjimas labiausiai susijęs su tuo, kokios sąlygos vyravo pavasarį. Ypač svarbi buvo drėgmė – arba tiksliau, jos trūkumas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 m. balandis Lietuvoje buvo labai sausas: vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, tai yra 62 proc. mažiau už standartinę klimato normą. Šis balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 metų. O vabzdžiams, kurių gyvenimo ciklas priklauso nuo stovinčio vandens, tokios sąlygos gali būti labai nemalonios.

Uodams reikia ne šiaip šilumos – jiems reikia vandens

Daug kas mano, kad uodai atsiranda tiesiog tada, kai atšyla. Iš dalies tai tiesa, bet vien šilumos nepakanka. Uodų lervoms vystytis būtinas vanduo – dažniausiai nedideli, negilūs, laikini vandens telkiniai.

Tai gali būti miško provėžos, grioviai, užlietos pievos, balos, drėgnos įdubos, vanduo senose talpose, lietaus prisisunkusios vietos prie sodybų ar pelkėti pakraščiai. Būtent ten uodai deda kiaušinėlius, o iš jų vystosi lervos.

Jei pavasarį vanduo išlieka pakankamai ilgai, uodų karta spėja užaugti. Tačiau jei balos, grioviai ir miško įdubos greitai išdžiūsta, lervoms tiesiog pritrūksta laiko. Kitaip tariant, uodai gali būti „sustabdyti“ dar prieš tapdami tais įkyriais, zyziančiais vabzdžiais, kuriuos pažįstame iš vasaros vakarų.

Šiemet daug kur Lietuvoje pavasaris būtent taip ir susiklostė. Po žiemos gamtai reikalinga drėgmė neužsilaikė taip ilgai, kaip įprastai. Sausesnis balandis, o kai kur ir nepakankamai drėgnas gegužės laikotarpis reiškė, kad dalis įprastų uodų veisimosi vietų išdžiūvo per anksti.

Todėl kai kuriuose rajonuose žmonės pastebi neįprastą ramybę: prie ežerų, miškuose ar sodybose uodų mažiau nei įprastomis vasaromis.

Kodėl vienur uodų mažai, o kitur jų vis dar netrūksta?

Svarbu suprasti, kad Lietuva nėra vienodas taškas žemėlapyje. Net jei bendrai šalyje pavasaris buvo sausas, konkrečiose vietovėse situacija gali labai skirtis.

Vienoje sodyboje, kur aplink daug saulės, smėlingas dirvožemis ir greitai išdžiūstantys grioviai, uodų gali būti labai mažai. Kitoje vietoje, vos už keliolikos kilometrų, kur yra pelkėtas miškas, pavėsis, užmirkusios pievos ar lėtai džiūstančios balos, jų vis dar gali būti pakankamai.

Todėl vieni žmonės socialiniuose tinkluose rašo: „Šiemet uodų beveik nėra“, o kiti atsako: „Atvažiuokit pas mus į kaimą – visus parodysim.“ Abu gali būti teisūs.

Uodų kiekis labai priklauso nuo mikroaplinkos. Miestų daugiabučių kiemuose jų paprastai mažiau, jei nėra stovinčio vandens. Tačiau sodybose, prie tvenkinių, miško pakraščiuose, pelkėtose vietose ar šalia užžėlusių kanalų situacija gali būti visai kitokia.

Ypač daug uodų paprastai būna ten, kur ilgiau išsilaiko negilus stovintis vanduo ir yra pavėsio. Tokios vietos mažiau išdžiūsta, todėl tampa puikiu „darželiu“ uodų lervoms.

Ar tai reiškia, kad visa vasara bus be uodų?

Deja, ne. Dabartinis uodų sumažėjimas dar nereiškia, kad visą sezoną galėsime gyventi be įkandimų. Gamtoje viskas keičiasi greitai, o uodai yra labai geri prisitaikymo meistrai.

Jeigu po sausesnio pavasario ateina lietingesnis ir šiltesnis laikotarpis, uodų populiacija gali atsigauti. Jiems nereikia metų ar pusmečio. Kai tik atsiranda pakankamai vandens ir laikosi tinkama temperatūra, nauja karta gali vystytis gana sparčiai.

Būtent todėl po lietingesnių savaičių uodų gali staiga padaugėti. Iš pradžių atrodo, kad vasara neįprastai rami, o po dviejų ar trijų savaičių vakare prie vandens jau vėl tenka traukti purškalą nuo vabzdžių.

Šiuo metu Lietuvoje orai taip pat nėra visiškai sausi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba liepos pradžioje prognozavo lietų daugelyje miestų, o kai kur kritulių kiekis per dieną galėjo būti visai pastebimas. Jeigu drėgmės laikotarpiai kartosis, uodų skaičius gali pradėti augti.

Taigi, tiksliausia būtų sakyti taip: šiuo metu daug kur matome ne uodų dingimą, o natūralų jų populiacijos sulėtėjimą dėl pavasario sąlygų. Tai gali būti laikinas atokvėpis, o ne galutinis sezono nuosprendis.

Kodėl uodų sumažėjimas nereiškia, kad gamtai viskas gerai?

Iš žmogaus pusės mažiau uodų atrodo kaip puiki naujiena. Mažiau įkandimų, mažiau niežėjimo, ramesni vakarai lauke, patogesnis poilsis prie vandens. Tačiau gamtoje uodai nėra tik mūsų nervų gadintojai.

Jie yra ekosistemos dalis. Uodų lervomis minta įvairūs vandens organizmai, o suaugę vabzdžiai tampa maistu paukščiams, šikšnosparniams, vorams ir kitiems vabzdžiaėdžiams gyvūnams. Be to, kai kurios uodų rūšys dalyvauja ir augalų apdulkinime, nors apie tai dažnai pamirštama.

Todėl staigus uodų sumažėjimas nebūtinai yra vien gera žinia. Jis gali rodyti, kad pavasarį trūko drėgmės, o tai turi įtakos ne tik uodams, bet ir augalams, dirvožemiui, vandens telkiniams, kitiems vabzdžiams bei visai mažajai gamtos grandinei.

Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus. Vieni sausesni metai nereiškia katastrofos. Tačiau tokie reiškiniai primena, kaip stipriai net mažiausi gyviai priklauso nuo oro sąlygų.

Sumažėjo uodų?

Kodėl vienus žmones uodai puola labiau nei kitus?

Net ir tais metais, kai uodų mažiau, kai kurie žmonės vis tiek jaučiasi tarsi specialiai pasirinkti taikiniai. Kol vienas žmogus ramiai sėdi prie laužo, kitas po dešimties minučių jau skaičiuoja įkandimus ant kojų.

Tai nėra vien vaizduotė. Uodus traukia keli dalykai: iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma, prakaito kvapas, odos mikrobioma, drabužių spalva ir net individuali žmogaus cheminė „aura“.

Kuo aktyviau judame, tuo daugiau iškvepiame anglies dioksido ir labiau prakaituojame. Tai uodams tampa tarsi signalas: čia yra gyvas, šiltas, kraujo turintis organizmas. Todėl sportuojant, dirbant sode ar einant per mišką po lietaus uodai gali būti aktyvesni.

Taip pat pastebima, kad uodai dažniau puola prieblandoje, kai oras drėgnesnis ir vėsesnis. Karštą dienos vidurį jie dažnai slepiasi pavėsyje, aukštoje žolėje, krūmuose ar drėgnesnėse vietose.

Kas gali nutikti antroje liepos pusėje?

Antroji liepos pusė gali būti lemiama. Jei orai išliks sausi, uodų daug kur ir toliau bus mažiau nei įprastai. Tačiau jei lietus kartosis, o temperatūra išliks pakankamai šilta, gali prasidėti nauja uodų banga.

Tai ypač tikėtina ten, kur po lietaus susidaro daug mažų stovinčio vandens vietų: kiemuose, soduose, prie garažų, senose statinėse, kibiruose, padangose, užsikimšusiuose latakuose ar gėlių vazonų lėkštelėse. Kartais žmonės patys nesąmoningai susikuria uodų veisyklas prie namų.

Jei norite sumažinti uodų kiekį savo kieme, verta patikrinti, ar niekur nestovi vanduo. Išpilkite vandenį iš nenaudojamų talpų, apverskite kibirus, išvalykite latakus, uždenkite lietaus vandens statines, o gėlių vazonų lėkštelėse neleiskite vandeniui stovėti kelias dienas.

Tai paprastas dalykas, bet jis gali turėti daugiau įtakos nei dar vienas purškalas nuo uodų.

Ar verta atsipalaiduoti? Taip, bet ne per daug

Ši vasara daugeliui Lietuvos gyventojų iš tiesų gali atrodyti neįprasta. Mažiau uodų reiškia daugiau ramybės vakarais, mažiau įkandimų vaikams, patogesnį buvimą gamtoje ir mažiau nervingo mojavimo rankomis prie kepsninės.

Tačiau gamta retai duoda ilgalaikes garantijas. Jei ateinančiomis savaitėmis drėgmės padaugės, uodai gali sugrįžti gana greitai. Todėl planuojant išvyką į mišką, prie ežero ar į sodybą vis tiek verta turėti apsaugos priemonių.

Geriausiai padeda keli paprasti dalykai: ilgesnės rankovės ir kelnės vakare, repelentai, tinkleliai ant langų, vengimas stovėti prie aukštos žolės ar krūmų sutemus ir vandens talpų sutvarkymas kieme.

Šiemet uodų daug kur mažiau ne todėl, kad jie paslaptingai dingo. Jie tiesiog pralaimėjo sausam pavasariui. Bet jei vasara jiems vėl duos šilumos ir vandens, jie gali labai greitai priminti apie save.

Tad kol kas galima pasidžiaugti ramesniais vakarais. Tik nereikėtų purškalo nuo uodų išmesti į spintelės gilumą. Lietuviška vasara dar nesibaigė, o uodai, kaip žinome, moka sugrįžti tada, kai jų mažiausiai laukiame.