Šildymo sezonas dar neprasidėjo, bet sąskaitų smūgis jau artėja: gyventojams patariama ruoštis dabar

Rugsėjo dar tik pradžia, radiatoriai daugelyje namų dar šalti, o žmonės labiau galvoja apie mokyklą, rudens pirkinius ir po vasaros ištuštėjusias pinigines. Tačiau energetikos rinkoje jau dabar matosi ženklai, kurių ignoruoti nereikėtų: artėjantis šildymo sezonas daliai Lietuvos gyventojų gali būti gerokai nemalonesnis nei jie tikisi.

Blogiausia tai, kad brangimas gali smogti ne vienu smūgiu. Vieniems jis pasimatys per dujų sąskaitas, kitiems – per centralizuotą šildymą, tretiems – per elektrą, ypač jei namuose naudojami elektriniai šildytuvai, šilumos siurbliai ar kiti daug energijos vartojantys įrenginiai.

Lietuvoje šildymo kainas lems ne vien dujos. Mūsų centralizuotame šildyme labai svarbus biokuras, o jis taip pat brangsta. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius jau yra įspėjęs, kad biokuras šiuo metu maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus, todėl seno, nerenovuoto 60 kv. m buto vidutinė mėnesio šildymo sąskaita galėtų kilti nuo maždaug 115 iki 150 eurų.

Kitaip tariant, problema nėra kažkur toli Europoje. Ji gali ateiti į labai paprastą lietuvišką daugiabutį – į sąskaitą, kurią žmogus atsidarys žiemą ir tyliai pasakys: „Vėl tiek?“

Dujos Europoje brangsta, o tai anksčiau ar vėliau pajunta ir vartotojai

Didmeninės gamtinių dujų kainos Europoje pastarosiomis savaitėmis vėl tapo viena jautriausių temų. Europos TTF dujų kaina rugpjūčio pabaigoje laikėsi virš 68 Eur/MWh, o ES dujų saugyklos tuo metu buvo užpildytos tik apie 63 proc. – gerokai mažiau nei įprastas maždaug 80 proc. lygis tokiu metų laiku.

Tai skamba kaip biržų ir analitikų kalba, bet paprastam žmogui esmė labai aiški: jeigu Europa į šaltąjį sezoną įeina su mažesnėmis atsargomis, rinka tampa nervingesnė. Jei žiema bus šalta, dujų paklausa augs. Jei pasaulyje kils naujų tiekimo sutrikimų, suskystintų gamtinių dujų kroviniai brangs. O kai brangsta dujos, tai gali atsiliepti ne tik tiems, kurie namus šildo dujomis, bet ir elektros rinkai.

Lietuvoje buitiniams vartotojams gamtinių dujų tarifai nuo liepos 1 d. jau padidinti: visoms trims vartotojų grupėms kintamoji dalis kilo 4 ct už kubinį metrą. II pogrupio vartotojams, tai yra daugeliui namus dujomis šildančių gyventojų, kaina siekia 69 ct/m³ su PVM, o vidutinė sąskaita, VERT skaičiavimu, didėja apie 4 eurus per mėnesį.

Kol kas tai dar nėra šokas. Tačiau jei didmeninės kainos rudenį ir žiemą laikysis aukštai, spaudimas kitoms kainų peržiūroms gali tik didėti.

Centralizuotam šildymui smogs ne tik dujos, bet ir biokuras

Lietuvoje situacija skiriasi nuo kai kurių Vakarų Europos šalių. Pas mus centralizuotam šildymui dujos nebėra pagrindinis kuras. LŠTA vadovas yra sakęs, kad daugiau nei 90 proc. centralizuotos šilumos gamybai naudojama vietinis kuras – biokuras ir komunalinės atliekos, o dujos įjungiamos tik labai šaltais laikotarpiais; gamtinių dujų dalis centralizuotoje šilumos gamyboje nesiekia 9 proc.

Bet tai nereiškia, kad centralizuoto šildymo vartotojai gali atsipūsti. Biokuras, kuris daugelį metų buvo laikomas vietiniu ir pigesniu saugikliu, taip pat tapo brangesnis. VERT duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezono metu vidutinė svertinė biokuro kaina buvo 17,83 proc. aukštesnė nei ankstesnį sezoną, o SPOT biokuro kainos sezono metu šoktelėjo nuo 22,73 Eur/MWh iki 39,29 Eur/MWh.

Čia ir slypi nemaloniausia žinia lietuviams: net jei jūsų mieste šiluma gaminama ne iš dujų, sąskaita vis tiek gali augti. Dalis žmonių galvoja, kad „dujos brangsta, bet man tai neaktualu“. Iš tikrųjų aktualu gali būti visiems – tik per skirtingą grandinę.

Prasidėjus šildymui namuose sausėja oras: dažna klaida tik dar labiau pablogina situacijąNuotrauka: Pixabay / ri

Viskas priklausys nuo žiemos, bet laukti sąskaitos būtų klaida

Šilumos sąskaitą lemia ne tik kuro kaina. Labai svarbu, kokia bus žiema. Jeigu ji švelni, sąskaitos gali būti suvaldomos net esant brangesniam kurui. Jeigu laukia ilgi šalčio periodai, seni ir nerenovuoti daugiabučiai labai greitai parodys, kiek šilumos išleidžiama per sienas, langus, stogus ir laiptines.

Būtent todėl didžiausią smūgį paprastai gauna ne nauji A klasės būstai, o seni daugiabučiai, kuriuose žmonės neturi individualios šildymo kontrolės arba gali ją reguliuoti tik labai ribotai. Tokiuose namuose gyventojas gali taupyti elektrą, trumpinti dušą, gesinti šviesas, bet šildymo sąskaita vis tiek ateina pagal namo būklę ir suvartotą šilumą.

Todėl ruoštis reikia ne tada, kai sąskaita jau pašto dėžutėje ar savitarnoje. Ruoštis reikia dabar.

Ką verta padaryti dar iki radiatorių įjungimo

Pirmiausia verta peržiūrėti savo energijos sutartis. Jei naudojate dujas, pasižiūrėkite, kokiam vartotojų pogrupiui priklausote, kiek mokate už kubinį metrą ir ar nėra pasikeitimų nuo liepos. Jei naudojate elektrą šildymui ar šilumos siurblį, įvertinkite, ar jūsų elektros planas vis dar tinkamas.

Antra, dar iki šalčių verta patikrinti namus. Langų sandarikliai, durų tarpai, neuždengti radiatoriai, stora sofa prieš šilumos šaltinį, nuolat praviras laiptinės langas – visa tai atrodo smulkmenos, bet žiemą virsta eurais. Vienas butas viso namo neišgelbės, bet bendras gyventojų susitarimas gali sumažinti šilumos švaistymą.

Trečia, verta pasidomėti šildymo kompensacija. Dalis žmonių jos neprašo vien todėl, kad mano „man nepriklauso“. Bet kai sąskaitos kyla, situacija gali pasikeisti. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei žiemą rinktis tarp šilumos ir kitų būtinų išlaidų.

Ketvirta, individualių namų savininkams reikėtų nelaukti paskutinės minutės. Malkos, granulės, dujos, elektra – viskas prieš sezoną turi būti suplanuota. Didžiausia klaida yra pirkti tada, kai visi jau perka, nes tada dažnai dingsta pasirinkimas ir lieka tik kaina, kurią tenka priimti.

Brangimas gali ateiti tyliai

Energetikos kainos retai smogia taip, kad žmogus viską pajunta per vieną dieną. Dažniau jos ateina tyliai: keli eurai už dujas, keliolika eurų už šildymą, daugiau už elektrą, brangesnis kuras, didesnės maisto gamybos ir paslaugų sąnaudos. Ir tik po kelių mėnesių žmogus supranta, kad piniginė ištuštėja greičiau nei pernai.

Todėl ši žinia nėra skirta panikai. Ji skirta tam, kad rugsėjį dar būtų laiko pasiruošti.

Jei dujų kainos Europoje išliks aukštos, jei biokuras ne atpigs, o žiema bus šaltesnė, šildymo sezonas gali tapti nemaloniu priminimu, kad pigios šilumos laikai baigėsi. Labiausiai tai pajus tie, kurie gyvena senuose, daug šilumos prarandančiuose būstuose, ir tie, kurie apie pasiruošimą pagalvos tik tada, kai sąskaita jau bus atėjusi.

Šį kartą pavojingiausia frazė yra ne „bus brangu“.

Pavojingiausia frazė yra „dar palauksiu“.