30 tūkstančių žmonių vis dar laukia elektros: ESO atveria valstybės rezervą, bet kai kuriems šviesos teks laukti dar ilgiau

Audra praėjo prieš savaitę, medžiai daug kur jau supjaustyti, keliai atlaisvinti, miestuose gyvenimas grįžo į įprastą ritmą. Bet daliai Lietuvos žmonių ši audra dar nesibaigė. Jie vis dar gyvena tamsoje, be normaliai veikiančio šaldytuvo, be įprasto vandens tiekimo, be interneto, be galimybės paprastai pasikrauti telefono ar ramiai išvirti vakarienės.

Tai jau ne kelių valandų nepatogumas. Tai savaitė, kuri kai kuriems virto kasdieniu išgyvenimo planu.

ESO skelbia, kad po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimas jau atkurtas beveik 90 proc. klientų, tačiau vis dar yra apie 30 tūkst. paveiktų klientų, kuriems tiekimas neatkurtas dėl itin sudėtingų tinklo pažeidimų. Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.

Kai kuriems žmonėms tai ne statistika, o gyvenimas žvakės šviesoje

Skaičius „30 tūkst.“ skamba kaip eilutė pranešime spaudai. Bet už jo yra labai paprasti žmonės: šeimos su vaikais, senjorai, atokios sodybos, ūkininkai, žmonės, kuriems elektra reiškia ne tik šviesą kambaryje, bet ir vandenį, šaldiklį, šildymo sistemą, ryšį su pasauliu.

Vieni krauna telefonus automobilyje. Kiti ieško, kur perkelti maistą iš šaldiklio. Treti kasdien skambina ir tikrina, ar jų vietovė jau įtraukta į planus. Kaimuose ir vienkiemiuose tokia situacija ypač skaudi, nes ten elektros dingimas dažnai iš karto reiškia ir kitų patogumų griūtį.

ESO pripažįsta, kad pažeidimų mastas yra beprecedentis. Iš pradžių buvo planuota visus atstatymo darbus užbaigti per savaitę, bet vėliau paaiškėjo tikrasis žalos mastas, ypač nutolusiose, miškingose vietovėse. Kai kur tinklo nebeužtenka sutaisyti – jį reikia įrengti iš naujo.

Tai reiškia vieną nemalonią tiesą: kai kuriems gyventojams laukti teks ilgiau, nei buvo žadėta pirmomis dienomis.

Valstybė atveria generatorių rezervą

Kad žmonės bent laikinai galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, ESO prašymu atveriamas valstybės generatorių rezervas. Sprendimas priimtas Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu, o ESO kartu su savivaldybėmis tikslinasi, kur papildomų generatorių reikia labiausiai.

Iki šiol skirtingose šalies vietose jau buvo naudojama daugiau nei 300 generatorių. Jie skirti ten, kur tinklo remonto darbai dar vyksta, bet žmonėms reikia bent laikino elektros tiekimo.

Tačiau generatorius nėra tikras grįžimas į normalų gyvenimą. Tai laikinas pleistras ant labai gilios žaizdos. Jis gali padėti įkrauti telefoną, palaikyti būtiniausią buitinę įrangą, kai kur išsaugoti maistą ar vandens tiekimą. Bet tai nepakeičia stabilaus elektros tinklo ir nepanaikina žmonių nuovargio.

Ypač kai nebeaišku, ar šiandien bus paskutinė diena be elektros, ar dar teks laukti rytojaus, poryt, o gal ir rugsėjo.

Blogiausia padėtis – miškingose vietovėse

Audra dar kartą parodė, kur Lietuvos elektros tinklas silpniausias. ESO duomenimis, apie 86 proc. elektros tiekimo sutrikimų užfiksuota miškingose vietovėse, kur virstantys medžiai ir lūžtančios šakos pažeidžia oro linijas bei atramas.

Po audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų. Kai kur linijos buvo ne šiaip nutrauktos – jos visiškai suniokotos, todėl reikia tiesti ištisus tinklo ruožus iš naujo.

Sudėtingiausi sutrikimai vis dar likę Anykščių, Molėtų, Utenos, Zarasų ir Ukmergės savivaldybėse. ESO nurodo, kad visus juos planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.

Tai labai svarbi data žmonėms, kurie gyvena laukimu. Bet kartu tai reiškia, kad daliai gyventojų elektros tiekimo atkūrimas gali trukti beveik dvi savaites nuo audros pradžios.

Kompensacijos: kas priklausys gyventojams

ESO skelbia, kad gyventojams ir verslui, kuriems elektros tiekimas po audros buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, kompensacija bus apskaičiuota ir pritaikyta automatiškai – papildomai kreiptis nereikės.

Gyventojai taip pat galės teikti prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Supaprastinta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos maistui, apgyvendinimui, generatoriui ar kurui, o maksimali suma siekia iki 220 eurų. Prašymai dėl šių nuostolių priimami nuo rugsėjo 1 dienos.

Dėl kitų nuostolių, pavyzdžiui, sugadintų prietaisų ar vaistų, reikės kreiptis į ESO standartine žalos atlyginimo tvarka – per savitarną, el. paštu arba paprastu paštu.

Todėl žmonėms dabar svarbiausia saugoti čekius, nuotraukas, prietaisų gedimo įrodymus ir kitus dokumentus. Kai elektra dingsta ne valandai, o kelioms paroms ar savaitei, nuostoliai greitai tampa ne teoriniai, o labai realūs.

Jei gavote SMS, bet elektros nėra – praneškite iš naujo

Dar viena svarbi detalė: dalis žmonių gali gauti žinutę, kad tiekimas atkurtas, nors jų namuose elektros vis dar nėra. ESO aiškina, kad vienoje vietoje audra galėjo pažeisti ne vieną, o kelis tinklo elementus, todėl tokiais atvejais būtina apie problemą pranešti iš naujo.

Svarbu ir tai, kad tokia SMS, pasak ESO, neturės įtakos kompensacijai, jei konkrečiame objekte elektros realiai nebuvo ilgiau nei 72 valandas.

Kitaip tariant, jei rozetėse tyla, nereikia manyti, kad „jie turbūt žino“. Reikia registruoti sutrikimą, nes tik taip jis gali būti matomas konkrečiam objektui.

Audra išėjo, bet žmonės dar liko jos pasekmėse

ESO kalba apie paskutinį atstatymo etapą, apie tūkstančius darbuotojų, apie valstybės rezervą, generatorius ir kompensacijas. Bet žmonėms, kurie vis dar sėdi tamsoje, svarbiausia ne formuluotės. Jiems reikia elektros.

Ši audra parodė, kad vienas vakaras gali išversti iš rikiuotės ne tik medžius, bet ir visą kasdienį gyvenimą. Ir kol vieni jau pamiršta, kad audra buvo, kiti dar gyvena jos viduje.

Nes kai namuose savaitę nėra elektros, tai nėra „sutrikimas“.

Tai yra gyvenimas, kuriame kiekviena diena prasideda tuo pačiu klausimu: ar šiandien pagaliau įsijungs šviesa?