Lietuviai nebenori laukti: 76 proc. pritaria visuotiniam šaukimui, bet valstybė dar nėra pasiruošusi

Lietuvoje visuotinio šaukimo tema iš nišinės politinės diskusijos virto klausimu, apie kurį kalbama virtuvėse, socialiniuose tinkluose ir prie darbo kavos aparato. Naujausias tyrimas parodė aiškų visuomenės signalą: dauguma gyventojų nori, kad šalis judėtų prie platesnio šaukimo modelio, o dalis žmonių nebenori laukti net iki 2030 metų.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų, iš jų 51 proc. norėtų, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Dar 25 proc. pasisako už įgyvendinimą iki 2030-ųjų, o 12 proc. mano, kad Lietuvai tokio modelio apskritai nereikia.

Kodėl žmonės spaudžia dėl šaukimo?

Pagrindinė priežastis labai paprasta: saugumo jausmas Lietuvoje pasikeitęs. Karas Ukrainoje, Rusijos agresyvumas ir nuolatinės kalbos apie pasirengimą gynybai žmonėms nebeleidžia į kariuomenę žiūrėti kaip į tolimą valstybės instituciją. Vis dažniau galvojama ne „ar kada nors reikės gintis“, o „ar būsime pasiruošę, jei prireiks“.

TV3 kalbinti gyventojai atvirai sakė, kad vyrų tarnyba turėtų būti privaloma, nes „žmonių trūksta“, o Rusija yra agresyvi. Kiti pabrėžė pareigą valstybei ir mintį, kad po mokyklos tarnyba galėtų tapti natūralia gyvenimo dalimi prieš studijas ar darbą.

Įdomu tai, kad parama nėra susitelkusi tik vienoje visuomenės grupėje. Tyrimo pristatyme akcentuota, jog palankumas visuotiniam šaukimui matomas skirtinguose regionuose, tarp miesto ir kaimo gyventojų, skirtingų pajamų bei išsilavinimo grupėse.

Vyrai – privalomai, moterys – labiau savanoriškai

Nors visuotinį šaukimą palaiko dauguma, žmonės skirtingai įsivaizduoja, kaip jis turėtų atrodyti. Daugiausia palaikymo sulaukia modelis, pagal kurį į tarnybą būtų šaukiami visi vaikinai. Tokiam variantui pritaria apie 40 proc. apklaustųjų. Dar beveik 19 proc. palaikytų privalomą vaikinų ir merginų šaukimą.

Moterų klausimas jautresnis. Daugiau nei pusė apklaustųjų sutiktų, kad moterys būtų įtraukiamos į visuotinės gynybos sistemą, bet labiau savanoriškai ir įvairesnėmis formomis. Tik apie 13 proc. pritartų, kad moterys tarnautų tokia pačia tvarka kaip vyrai, o 35 proc. tam nepritaria.

Tai rodo, kad visuomenė nori platesnio pasirengimo, bet kartu ieško lankstesnio modelio: ne visi turi stovėti rikiuotėje vienodai, tačiau daugiau žmonių turėtų žinoti, ką daryti krizės ar karo atveju.

Žmonės nori ne tik šaukimo, bet ir teisingumo

Viešose diskusijose viena tema kartojasi ypač dažnai – šaukimas turi būti be išimčių. Žmones erzina mintis, kad tarnaus vieni, o kiti dėl pinigų, ryšių ar statuso kažkaip išsisuks. Būtent teisingumas tampa viena svarbiausių sąlygų, kad visuomenė šaukimą priimtų ne kaip bausmę, o kaip bendrą pareigą.

Tyrime daugiau nei 23 proc. respondentų nurodė, kad jų palankumą didintų teisingas atlygis tarnybos metu ir tai, jog tarnautų visų socialinių grupių jaunuoliai be išimčių, įskaitant įtakingų ar turtingų asmenų vaikus.

Dar svarbiau – žmonės nenori seno, formalaus modelio. Jiems svarbi alternatyvi tarnyba civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo srityse, šiuolaikinis parengimas, dronai, technologijos ir galimybė tarnauti arčiau namų.

Kodėl visuotinis šaukimas neatsiras iš karto?

Čia ir prasideda sunkiausia dalis. Visuomenės noras yra vienas dalykas, o realios kariuomenės galimybės – visai kitas. Krašto apsaugos pareigūnai perspėja, kad Lietuva visuotiniam šaukimui dar nėra pasiruošusi: reikėtų daugiau instruktorių, infrastruktūros, vietų apgyvendinimui, mokymams ir šimtų milijonų eurų papildomų išlaidų.

Nuo 2026 metų įsigalioja nauja šaukimo tvarka: privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia bus kviečiami atlikti 18–22 metų jaunuoliai, o pilnamečiai moksleiviai į tarnybą bus kviečiami po mokyklos baigimo.

Lietuvos kariuomenė skelbia, kad 2026 metais į 9 mėnesių privalomąją tarnybą planuojama pašaukti 3870 jaunuolių, o kartu numatyti ir kiti tarnybos keliai: trumpesnė tarnyba reikalingų profesijų specialistams, studentams skirti mokymų modeliai ir rezervo stiprinimas.

Tai reiškia, kad sistema plečiama, bet dar ne tokiu mastu, kokio dabar norėtų dalis visuomenės.

Esmė: visuomenė jau pasikeitė, dabar spaudimas kris politikams

Šis tyrimas parodė ne tik palaikymą šaukimui. Jis parodė nuotaikos lūžį. Žmonės vis mažiau tiki, kad valstybės gynyba gali remtis tik profesionalais ir savanoriais. Vis daugiau gyventojų mano, kad pasirengimas turi tapti platesnis, teisingesnis ir labiau susietas su realiu gyvenimu.

Tačiau vien noro neužteks. Jei Lietuva rimtai judės visuotinio šaukimo link, reikės ne tik politinio sprendimo, bet ir kareivinių, instruktorių, finansavimo, aiškios alternatyvios tarnybos sistemos ir pasitikėjimo, kad taisyklės visiems bus vienodos.

Kol kas žinutė valdžiai labai aiški: visuomenė nebebijo kalbėti apie visuotinį šaukimą. Dabar ji laukia, ar valstybė sugebės tam pasiruošti ne popieriuje, o realybėje.