Dirbtinis intelektas apskaičiavo orus iki Kalėdų: Lietuvai ruošiama šlapia, slidi ir brangi žiema

Jeigu kas nors dar tikisi ramios, gražios ir baltos žiemos pradžios, skaičiai rodo visai kitą vaizdą. Iki Kalėdų Lietuva gali įbristi ne į pasakiškas pusnis, o į ilgą šlapdribos, purvo, ledo, drėgmės ir išsipūtusių sąskaitų ruožą.

Dirbtinis intelektas, sudėjęs oficialias ilgalaikes prognozes, Lietuvos klimato normas ir dabartinius rudens signalus, rodo nemalonų scenarijų: šaltasis sezonas gali prasidėti ne staigiu speigu, o daug pavojingesniu mišiniu – lietumi, naktinėmis šalnomis, šlapdriba ir temperatūra, kuri nuolat šokinės apie nulį.

Būtent tokie orai Lietuvoje dažnai pridaro daugiausia bėdų. Ne tada, kai lauke aiškiai minus dešimt ir sniegas laikosi. O tada, kai dieną viskas tirpsta, vakare užšąla, ryte kelias tampa stiklu, o žmogus dar galvoja: „Čia juk dar ne tikra žiema.“

Pirmas smūgis ateis jau rugsėjį

Meteo LT ilgalaikė prognozė rodo, kad rugsėjo oro temperatūra Lietuvoje gali būti iki 1 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 35 proc. didesnis. Rugsėjo norma Lietuvoje yra 12,8 °C ir 60 mm kritulių.

Iš pirmo žvilgsnio „šiltesnis rugsėjis“ skamba maloniai. Bet čia ir yra spąstai. Šiltesnis nereiškia gražesnis. Jeigu prie šilumos pridedame iki trečdalio daugiau kritulių, gauname ne bobų vasarą, o šlapią rudens pradžią.

Pagal paprastą skaičiavimą, vietoj įprastų 60 mm kritulių rugsėjį kai kur galime kalbėti apie maždaug 80 mm. Tai reiškia daugiau šlapių kiemų, daugiau drėgmės namuose, daugiau purvo, daugiau rasojančių langų ir daugiau vietų, kur vanduo ieškos silpniausio taško – rūsyje, ant stogo, prie lietvamzdžių ar nesandariuose langų kampuose.

Ir tai bus tik pradžia.

Iki Kalėdų iš dangaus gali kristi beveik ketvirtis metro vandens

Jeigu imame laikotarpį nuo rugsėjo pradžios iki Kūčių, Lietuvai pagal klimato normas tenka labai nemalonus kritulių kiekis. Rugsėjį norma yra apie 60 mm, spalį – 68 mm, lapkritį – 57 mm, o gruodžio pirmos 24 dienos sudarytų dar maždaug 43 mm. Lietuvos klimato normos rodo, kad rudens ir žiemos pradžios mėnesiai pas mus savaime nėra sausi.

Normaliai tai būtų apie 228 mm kritulių iki Kalėdų. Bet jeigu rugsėjis bus drėgnesnis, kaip dabar prognozuojama, suma gali priartėti prie 250 mm.

Ketvirtis metro vandens iki Kalėdų. Skamba kaip skaičius iš hidrologijos lentelės, bet realiame gyvenime tai reiškia labai paprastus dalykus: klampius kiemus, pažliugusias pievas, šlapias malkas, sunkiai džiūstančius drabužius, daugiau drėgmės namuose ir nuolatinį jausmą, kad lauke ne žiema, o nesibaigiantis šlapias koridorius.

Dar blogiau tai, kad ne visi šie krituliai kris kaip lietus. Vėliau jie pradės maišytis su šlapdriba ir sniegu.

Ir tada prasidės tikras pavojus.

Pavojingiausias metas bus ne pūga, o nulis laipsnių

Žmonės dažnai laukia žiemos kaip kažko aiškaus: sniegas, minusas, pusnys. Bet Lietuvoje dažniausiai labiausiai vargina ne tokia žiema. Blogiausias scenarijus – temperatūra apie nulį.

Dieną pliusas. Vakare minusas. Naktį pašąla. Ryte žmogus išeina į kiemą, o takas atrodo normalus, bet po kojomis – ledas. Automobilio stiklas apledėjęs, kelias blizga, padangos dar ne visur pakeistos, o skubėjimas į darbą toks pats kaip visada.

Pagal Lietuvos klimato normas lapkričio vidutinė temperatūra jau krenta iki kelių laipsnių šilumos, o gruodis turi neigiamą vidurkį. Tai reiškia, kad iki Kalėdų temperatūros šokinėjimas apie nulį tampa labai tikėtinu scenarijumi.

Ir būtent tada Lietuva paprastai gauna pavojingiausią orų kokteilį: šlapdriba, plikledis, rūkas, šlapi lapai ant kelio, ryte užšalę laiptai, vakare vėl balos.

Tai nėra graži žiema. Tai žiema, kuri gadina nervus, automobilius ir pinigines.

Europa taip pat signalizuoja: laukia šiltesnis, bet ne ramesnis sezonas

Copernicus sezoninės prognozės Europai rodo, kad temperatūra daugelyje žemyno vietų labiau tikėtina bus aukštesnė už įprastą, tačiau tokios prognozės kartu pabrėžia neapibrėžtumą dėl kritulių ir regioninių skirtumų. Sezoninės prognozės nėra tikslios dienos orų prognozės, bet jos padeda matyti bendrą kryptį – ar sezonas linksta į šiltesnį, šaltesnį, sausesnį ar drėgnesnį režimą.

Lietuvai tai reiškia vieną labai nemalonų dalyką: šiltesnis sezonas nebūtinai reiškia lengvesnę žiemą. Atvirkščiai – šiltesnė žiemos pradžia dažnai reiškia daugiau drėgmės, daugiau atlydžių, daugiau šlapdribos ir daugiau plikledžio.

Sniegas bent jau matosi. Ledas po lietaus dažnai pasirodo tada, kai jau per vėlu.

Vairuotojams tai gali būti labai bloga žinia

Jeigu ši prognozė pildysis, vairuotojams didžiausias pavojus bus ne viena didelė pūga, o kelios savaitės apgaulingų sąlygų.

Ryte gali atrodyti, kad kelias tik šlapias. Iš tikrųjų jis gali būti pradėjęs šalti. Miestuose dar atrodys pakenčiama, bet užmiestyje, ant tiltų, miškingose vietose ir mažesniuose keliuose plikledis gali atsirasti daug greičiau.

Tokiu oru senos žieminės padangos labai greitai parodo, kad jos tik „dar legalios“, bet nebesaugios. O vasarinės padangos, net jei dieną dar atrodo tinkamos, ryte gali tapti labai brangia klaida.

Iki Kalėdų labiausiai kentės tie, kurie laukia paskutinės minutės: padangoms, akumuliatoriui, langų skysčiui, valytuvams ir automobilio paruošimui.

Namams smogs drėgmė, ne tik šaltis

Žmonės dažnai ruošiasi šalčiui, bet pamiršta drėgmę. O būtent drėgmė šį sezoną gali tapti pagrindiniu priešu.

Jei rugsėjis bus gerokai drėgnesnis, o po jo ateis įprastai šlapias spalis ir lapkritis, pirmieji pasiduos prasti langai, silpnas vėdinimas, užsikimšę lietvamzdžiai, drėgni rūsiai ir šalčio tiltai sienose.

Tada prasideda pažįstama lietuviška klasika: langai rasoja, kampuose atsiranda tamsesnės dėmės, namuose jaučiasi sunkus oras, o žmogus kelia šildymą vienu laipsniu, nes „kažkaip vėsu“, nors termometras rodo ne taip mažai.

Drėgnas oras namuose visada jaučiasi šaltesnis. Todėl net ir ne pati šalčiausia žiema gali kainuoti brangiai.

Kalėdinės pasakos gali nebūti

Jeigu kas nors laukia aiškios baltos žiemos iki Kalėdų, dabartiniai skaičiai nėra labai dosnūs. Labiau tikėtinas ne stabilus sniegas visoje Lietuvoje, o nuolatinė kova tarp lietaus, šlapdribos, trumpo sniego ir atlydžių.

Tai reiškia, kad vieną savaitę galime turėti baltą vaizdą, kitą – purviną kiemą, trečią – plikledį, o ketvirtą – vėl lietų. Tokia žiema nėra graži, bet ji labai lietuviška. Ir dažnai ji daug pavojingesnė už tą, kurios visi bijo.

Nes prie tikro šalčio žmonės pasiruošia. O prie šlapios, slidžios, pilkos žiemos pradžios jie dažnai prisitaiko per vėlai.

Išvada: iki Kalėdų Lietuvai gresia ne sniego romantika, o šlapias išbandymas

Dirbtinio intelekto sudėtas scenarijus rodo ne vieną didelę katastrofą, o daug mažų smūgių iš eilės. Drėgnesnis rugsėjis. Šlapias ruduo. Vis dažnesnės šalnos. Šlapdriba. Plikledis. Drėgmė namuose. Didesnis šildymo poreikis. Pavojingesni keliai. Ir iki Kalėdų – ne ramus laukimas, o nuolatinis orų nervų testas.

Tai nėra prognozė apie pasaulio pabaigą. Bet tai tikrai nėra ir rami žinia.

Lietuvai gali tekti ruoštis sezonui, kuriame blogiausia bus ne sniegas.

Blogiausia bus tai, kad žiema ateis šlapia, slidi ir brangi – o daugelis ją rimtai įvertins tik tada, kai pirmą rytą išeis į lauką ir pajus ledą po kojomis.