Batai pradėjo smirdėti taip, kad gėda nusiauti? Actas išsprendžia problemą geriau nei brangūs purškalai

Būna batai, kuriuos nusimovus norisi apsimesti, kad nieko neįvyko. Ypač po ilgos dienos darbe, kelionės, treniruotės ar pasivaikščiojimo per drėgną orą. Iš išorės jie gali atrodyti visiškai normaliai, bet vos tik palieki prieškambaryje – kvapas pasklinda taip, kad tampa aišku: problema jau nebe kosmetinė.

Dažniausiai pirmas impulsas paprastas – pirkti purškalą. Parduotuvėse jų pilna: vieni žada „gaivumą“, kiti „sportinį aromatą“, treti tiesiog užmaskuoja kvapą stipriu parfumu. Bet būtent čia ir slypi klaida. Jei batai jau prisigėrė prakaito ir drėgmės, vien kvapiklis problemos neišspręs. Jis tik sumaišys blogą kvapą su dirbtiniu aromatu, o rezultatas kartais būna dar baisesnis.

Man geriausiai pasiteisinęs paprastas būdas – įprastas actas. Tas pats, kuris stovi virtuvėje. Jis kainuoja centus, bet gali padaryti daugiau nei gražiai supakuotas purškalas.

Kodėl batai apskritai pradeda dvokti

Nemalonus batų kvapas dažniausiai atsiranda ne šiaip sau. Bato vidus yra beveik ideali vieta kvapui susidaryti: šilta, tamsu, drėgna, mažai oro. Mayo Clinic aiškina, kad avalynė sukuria šiltą, tamsią ir drėgmę sulaikančią aplinką, kurioje lengvai dauginasi bakterijos ir grybeliai, o tai ir gali lemti pėdų bei batų kvapą.

Cleveland Clinic taip pat nurodo, kad kvapas atsiranda tada, kai ant odos ir batuose esančios bakterijos skaido prakaitą; šiluma, drėgmė ir tamsa tokiems mikroorganizmams yra labai palankios sąlygos.

Todėl jei batai po kiekvieno avėjimo keliauja tiesiai į uždarą spintą, kvapas tik stiprės. Jie nespėja išdžiūti, vidpadžiai prisigeria drėgmės, o tada net ir švarios kojinės nebepadeda.

Čia actas naudingas ne todėl, kad „skaniai kvepia“. Jis pats kvepia aštriai. Bet jo tikslas – ne užmaskuoti kvapą, o padėti sumažinti tai, kas tą kvapą sukelia.

Kaip naudoju actą, kad nesugadinčiau batų

Svarbiausia taisyklė – bato nereikia mirkyti. Actas nėra stebuklingas baseinas, į kurį įmeti sportbačius ir ištrauki naujus. Jei persistengsite, galite sugadinti klijus, vidų, odą ar spalvą.

Aš darau labai paprastai: sumaišau actą su vandeniu santykiu maždaug 1:1. Pavyzdžiui, pusė stiklinės acto ir pusė stiklinės vandens. Tada į šį tirpalą sudrėkinu švarią šluostę arba vatos diskelį ir išvalau bato vidų.

Ne pilu. Ne laistau. Ne mirkau. Tik perbraukiu tas vietas, kur kaupiasi kvapas: vidpadį, pirštų zoną, kulno dalį.

Jei vidpadžiai išimami, juos išimu ir nuvalau atskirai. Dažnai būtent vidpadžiai yra pagrindinis kvapo šaltinis. Po valymo viską palieku gerai išdžiūti. Idealiausia – gryname ore, bet ne ant radiatoriaus ir ne tiesioginėje saulėje, nes karštis gali deformuoti batus.

Kai actas išgaruoja, jo kvapas dingsta kartu su dalimi nemalonaus bato kvapo.

Vienos klaidos nedaryčiau niekada

Niekada nepilčiau acto tiesiai į batą. Atrodo, kad taip bus „stipriau“, bet iš tikrųjų galite prisidaryti bėdos. Batas peršlaps, džiūs ilgai, gali atsiklijuoti vidiniai sluoksniai, atsirasti dar keistesnis kvapas.

Ypač atsargiai reikia elgtis su odiniais, zomšiniais, nubuko ar brangesniais batais. Ant tokių pirmiausia būtina išbandyti priemonę mažoje nematomoje vietoje. Zomšos ir nubuko actas gali visai netikti, nes gali palikti dėmes ar pakeisti paviršių.

Sportbačiams, tekstilinei avalynei ar paprastesniems kasdieniams batams šis būdas paprastai tinka geriau, bet ir ten nereikia persistengti.

Dar vienas svarbus dalykas: acto negalima maišyti su balikliu ar chloro turinčiomis priemonėmis. Tokių eksperimentų buityje geriau išvis nedaryti.

Jei kvapas labai stiprus, vien acto gali neužtekti

Jeigu batai jau seniai dvokia, vienas valymas gali tik sumažinti kvapą, bet ne panaikinti jį iki galo. Tada darau antrą žingsnį.

Kai batai visiškai išdžiūsta, į vidų įberiu sodos. Geriausia ne tiesiai, o į ploną kojinę, marlės maišelį ar popierinį kavos filtrą. Įdedu į batus nakčiai. Soda padeda sugerti likusią drėgmę ir neutralizuoti kvapą.

Ryte išimu, batus gerai išvėdinu. Jei reikia, procedūrą kartoju dar kartą po kelių dienų.

Labai gerai veikia ir paprastas batų rotavimas. Tos pačios poros nereikėtų avėti kasdien, ypač jei kojos linkusios prakaituoti. Batams reikia bent paros išdžiūti. Mayo Clinic rekomenduoja, kai įmanoma, išimti batų įdėklus, kad jie greičiau išdžiūtų.

Kvapas kartais prasideda ne batuose, o pėdose

Jeigu batai pradeda smirdėti labai greitai, net kai juos valote ir džiovinate, verta žiūrėti ne tik į avalynę. Gali būti, kad problema prasideda nuo pėdų prakaitavimo, netinkamų kojinių ar grybelio.

Kasdien plaukite pėdas, gerai nusausinkite tarpupirščius, rinkitės švarias kojines ir venkite sintetinių, kurios sulaiko drėgmę. Mayo Clinic pataria rinktis kojines iš drėgmę sugeriančių medžiagų, pavyzdžiui, medvilnės ar specialių drėgmę išgarinančių audinių.

Jei yra niežėjimas, pleiskanojimas, skilinėjanti oda tarp pirštų, paraudimas ar labai stiprus kvapas, tai jau gali būti ne tik „batų problema“. Tokiu atveju geriau pasitarti su vaistininku ar gydytoju, nes grybelinė infekcija savaime nuo acto bato viduje nedings.

Kaip neleisti kvapui sugrįžti

Mano taisyklė paprasta: batai turi išdžiūti. Jei grįžau po lietaus, juos išimu iš spintos, ištraukiu vidpadžius, prikemšu popieriaus arba palieku vėdinamoje vietoje. Jei po treniruotės sportbačiai drėgni, jų nededu į uždarą maišą ir nepalieku automobilyje.

Vidpadžius verta keisti dažniau, nei daug kas daro. Kartais atrodo, kad batai dar geri, bet vidpadis jau seniai tapęs kvapo šaltiniu.

Actą naudoju tada, kai kvapas jau atsirado. Sodą – kai reikia sugerti drėgmę. Vėdinimą – kasdien. Ir būtent šis derinys veikia geriau nei vienas brangus purškalas, kuris tik pakvepina problemą iš viršaus.

Paprastas triukas, kuris tikrai gali išgelbėti batus

Įprastas actas nėra prabangus, gražus ar kvepiantis sprendimas. Bet jis yra praktiškas. Jis padeda tada, kai batai dar nėra sugadinti, bet jau aiškiai prašosi pagalbos.

Svarbiausia naudoti jį protingai: skiesti vandeniu, nepermirkyti batų, pirmiausia išbandyti mažame plote ir po valymo gerai išdžiovinti.

Nes blogas batų kvapas dažniausiai neatsiranda per vieną dieną.

Bet jei nieko nedarysite, vieną dieną jį pajus ne tik jūs.