Vairuotojams – blogas signalas. Naftos kainos kopia aukštyn, brangs viskas ne tik degalai

Naftos rinkoje vėl neramu. Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi karinė įtampa per kelias dienas gerokai pakėlė žaliavos kainas, o rinkos dalyviai dabar stebi vieną svarbiausių pasaulio energijos arterijų – Hormūzo sąsiaurį. Jei naftos ir naftos produktų judėjimas per jį dar labiau sutriktų, pasekmės gana greitai galėtų pasiekti ir Europos, įskaitant Lietuvos, degalines.

„Brent“ rūšies nafta priartėjo prie 95–96 JAV dolerių už barelį, o amerikietiška WTI perkopė 91 JAV dolerį. Per trumpą laiką tai yra labai ryškus šuolis. Tačiau Lietuvos vairuotojams svarbiausias klausimas paprastesnis: ar dabar vėl teks ruoštis brangesniam benzinui ir dyzelinui?

Didžiausia rizika slepiasi viename siaurame vandens ruože

Hormūzo sąsiauris žemėlapyje atrodo nedidelis, tačiau pasaulinei energetikai jo svarba milžiniška. Per šį ruožą juda didelė dalis Persijos įlankos šalių eksportuojamos naftos ir kitų energijos išteklių. Todėl kiekvienas karinis incidentas regione iškart nervina prekybininkus.

Rinkai net nebūtina sulaukti visiško sąsiaurio uždarymo. Pakanka padidėjusios grėsmės laivams, mažesnio tanklaivių srauto, brangesnio draudimo ir augančių transportavimo išlaidų. Visa tai iškart įskaičiuojama į naftos kainą.

Todėl šiandien mokama ne tik už pačią žaliavą. Dalis kainos yra vadinamoji geopolitinės rizikos priemoka – papildomi pinigai už galimybę, kad rytoj situacija gali tapti dar blogesnė.

Lietuvoje kainos degalinėse nepasikeičia tą pačią dieną

Jeigu nafta pasaulyje per savaitę pabrangsta keliais procentais, tai nereiškia, kad kitą rytą benzinas Lietuvoje automatiškai pabrangs tiek pat. Degalų kainą sudaro gerokai daugiau dalių nei vien žaliavinė nafta.

Svarbios naftos perdirbimo maržos, jau pagaminto benzino ir dyzelino kainos Europos didmeninėje rinkoje, euro ir JAV dolerio kursas, logistika, biokomponentai, akcizai, PVM bei pačių degalinių maržos.

Tačiau jeigu aukšta naftos kaina išsilaiko ne kelias valandas, o savaites, spaudimas mažmeninėms kainoms paprastai didėja. Ypač jautri gali būti dyzelino rinka, kai vienu metu mažėja atsargos arba brangsta pats perdirbtas produktas.

Todėl vienos dienos šuolis dar nėra priežastis skubėti prisipildyti kanistrų, tačiau ilgiau išsilaikę 90–100 dolerių už barelį lygiai jau būtų gerokai rimtesnis signalas.

Dyzelino kaina gali tapti didžiausia problema

Brangstanti nafta paveikia ne vien vairuotojus. Dyzelinas naudojamas sunkvežimiuose, žemės ūkyje, statyboje, laivyboje ir daugybėje kitų sričių. Kai jis brangsta, didėja prekių transportavimo sąnaudos.

Tai reiškia, kad poveikis ilgainiui gali pasirodyti ir visai kitose vietose – parduotuvių lentynose, siuntų pristatymo kainose ar paslaugų sąskaitose.

JAV dyzelino kainos jau pakilo iki itin aukšto lygio, o pasaulinėje rinkoje nerimą didina ne tik naujausi įvykiai Artimuosiuose Rytuose, bet ir ilgalaikis geopolitinis nestabilumas. Jei naftos produktų pasiūla mažėtų toliau, vien žaliavos kainos stabilizavimo gali nepakakti, kad degalai greitai atpigtų.

Kas bus toliau – viską gali pakeisti kelios dienos

Naftos rinkoje dabar įmanomi du labai skirtingi scenarijai. Jei karinė įtampa sumažėtų ir tanklaivių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį normalizuotųsi, dalis rizikos priemokos galėtų gana greitai išnykti. Tuomet ir naftos kaina galėtų trauktis žemyn.

Tačiau jei konfliktas plėstųsi, būtų atakuojama daugiau laivų arba atsirastų reali grėsmė ilgalaikiam tiekimo sutrikimui, 95 dolerių už barelį lygis gali būti ne pikas, o tik tarpinė stotelė.

Lietuvos vairuotojams dabar svarbiausia stebėti ne vien kasdienius kelių centų pokyčius degalinėse, o tai, ar aukštos pasaulinės naftos kainos išsilaikys ilgiau. Jei dabartinė įtampa užsitęs, jos poveikį anksčiau ar vėliau pajusime ir mes – pirmiausia prie degalinių kainų stulpų, o vėliau ir per brangesnį transportą bei prekes.