Akys vakare ima sausėti: gydytoja pataria patikrinti ne tik ekranų laiką

Ar būna, kad vakare užvertus nešiojamąjį kompiuterį akys vis tiek dar graužia, tarsi po vokais būtų pribyrėję smulkių dulkių? Žmogus automatiškai apkaltina telefoną, pažada sau mažiau naršyti prieš miegą, tačiau kitą vakarą nemalonus tempimas, paraudimas ar lyg rūkas prieš akis grįžta ir be ilgo ekrano laiko.

Dažnai tai prasideda visai nekaltai. Dienos pabaigoje sunkiau skaityti, norisi dažniau mirksėti, kontaktinius lęšius norisi išsiimti anksčiau nei įprastai. Kartais akys net ima ašaroti – paradoksalu, nes pojūtis tuo pat metu yra toks, lyg jos būtų išsausėjusios.

Ekranai tikrai gali prisidėti prie šios bėdos, bet jie ne visuomet yra vienintelis kaltininkas. Vakare kūnas jau būna pavargęs, namuose veikia šildymas ar kondicionierius, o kasdieniai įpročiai, apie kuriuos retai pagalvojame, sudeda savo dalį į tą nemalonų akių perštėjimą.

Kai vakaras prie ekrano tampa tik paskutiniu lašu

Žiūrėdami į ekraną žmonės paprastai mirksi rečiau ir ne taip pilnai. Akių paviršių dengianti ašarų plėvelė tuomet prasčiau pasiskirsto, todėl atsiranda sausumo, smėlio akyse ar deginimo pojūtis. Vakare tai jaučiama stipriau ne todėl, kad ekranas staiga tampa kenksmingesnis, o todėl, kad per visą dieną susikaupęs nuovargis pagaliau pasiveja.

Ypač pažįstama situacija dirbantiems prie kompiuterio: aštuonios valandos monitoriaus, kelionė namo žvilgčiojant į telefoną, o po vakarienės – serialas. Akys beveik neturi progos pailsėti nuo artimo žvilgsnio ir susikaupimo. Žmogų erzina ne vien sausumas – jis ima trinti akis, prasčiau susikaupia, o vakaro poilsis nebeatrodo poilsis.

Vis dėlto ekranų laiko mažinimas ne visuomet išsprendžia problemą. Jei akys sausėja ir tomis dienomis, kai telefonas beveik nepaliestas, jei nemalonus pojūtis juntamas vos grįžus į šiltus namus arba prabundama su sudirgusiomis akimis, verta paieškoti platesnio paaiškinimo.

Namų oras ir kasdienės smulkmenos, kurių nepastebime

Žiemą ar vėsesniu metu namuose dažnai sausina šildymas, o vasarą – kondicionierius. Oro srovė iš ventiliatoriaus, automobilio pūtimo angų ar kondicionieriaus gali būti nukreipta tiesiai į veidą, nors žmogus to net nepastebi. Po kelių valandų prie tokio oro akys gali jaustis pavargusios net ir neskaičius telefono ekrano.

Prie diskomforto prisideda ir dūmai, dulkės, kosmetikos likučiai, ilgas buvimas patalpose, kur oras nejuda arba, priešingai, pernelyg intensyviai cirkuliuoja. Kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės vakare dažnai pajunta problemą anksčiau, nes lęšiai gali sustiprinti sausumo pojūtį. Senjorams tai taip pat gali būti dažnesnė kasdienybė, nes su amžiumi akies paviršiaus drėkinimas gali keistis.

Dar vienas svarbus dalykas – vokų būklė. Ašaros nėra vien vanduo: jų plėvelę sudaro keli sluoksniai, padedantys jai išlikti ant akies paviršiaus. Jei vokų kraštuose esančios liaukos veikia ne taip sklandžiai, ašaros gali greičiau išgaruoti, ir vien tik lašai ar trumpesnis laikas prie ekrano suteikia tik laikiną palengvėjimą.

Akys vakare ima sausėti: gydytoja pataria patikrinti ne tik ekranų laikąNuotrauka: Unsplash / Kelvin Ang

Kūnas kartais siunčia signalą ne vien apie akis

Sausos akys gali būti susijusios ir su bendra savijauta bei vartojamais vaistais. Kai kurie vaistai gali turėti sausinančių savybių, todėl pastebėjus naują ar sustiprėjusį simptomą verta prisiminti, ar pastaruoju metu nepasikeitė gydymas. Svarbu vaistų savarankiškai nenutraukti – apie galimą ryšį geriausia pasikalbėti su gydytoju ar vaistininku.

Nuolatinis akių sausumas kartais pasitaiko kartu su burnos sausumu, odos problemomis, alergijos požymiais ar kitais organizmo pokyčiais. Tai nereiškia, kad kiekvienas akių graužimas pranašauja rimtą ligą. Tačiau tai yra priežastis neapsiriboti paprasta išvada, kad „per daug žiūrėjau į telefoną“, ypač jei simptomai kartojasi savaites ar trukdo įprastai gyventi.

Tėvai kartais pastebi, kad vaikas vakare vis trina akis, o dirbantys žmonės kaltina vien nuovargį. Vieniems priežastis gali būti ilgos pamokos ar darbas prie ekranų, kitiems – alergiška aplinka, lęšiai ar sausas biuro oras. Vienodas pojūtis nebūtinai turi vienodą šaltinį, todėl ir sprendimas neturėtų būti vienas visiems.

Palengvinti galima, bet užsitęsusio signalo nereikia nutildyti

Pirmas praktiškas žingsnis – vakare sąmoningai suteikti akims pertraukų. Žvilgsnį verta nukreipti į tolį, kelias akimirkas ramiai ir pilnai pamirksėti, pasirūpinti, kad ekranas nebūtų pernelyg arti ar per ryškus tamsiame kambaryje. Taip pat padeda neleistii oro srovei pūsti tiesiai į veidą ir pagalvoti apie patalpų drėgmę.

Jei naudojami drėkinamieji akių lašai, juos reikėtų rinktis atsakingai ir pasitarti su specialistu, ypač kai jų prireikia nuolat. Akių paraudimą „nuimanantys“ lašai nebūtinai sprendžia sausumo priežastį, todėl vien gražesnis vaizdas veidrodyje gali klaidinti. Kontaktinių lęšių nešiotojams svarbu laikytis jų priežiūros, neviršyti nešiojimo laiko ir nepamiršti, kad pavargusioms akims kartais labiau tinka akiniai.

Jeigu sausumas nepraeina, stiprėja, atsiranda skausmas, šviesos baimė, išskyros, ryškus paraudimas ar suprastėja regėjimas, delsti nereikėtų – būtina kreiptis į akių priežiūros specialistą. Taip pat verta registruotis konsultacijai, kai diskomfortas reguliariai žadina naktį arba verčia keisti įprastą dienotvarkę. Darbuotojų, šeimų ir pačių pacientų noras greitai rasti vieną kaltąjį suprantamas, bet akims kartais reikia ne dar vieno ekrano ribojimo, o tiksliai įvertintos priežasties.

Vakarinis akių sausumas dažnai atrodo menkniekis, kurį galima pakentėti iki ryto. Tačiau kūnas retai be reikalo atima iš mūsų paprastą vakaro komfortą – gal verta šįkart paklausti ne tik, kiek laiko žiūrėjote į ekraną, bet ir ko iš tiesų prašo jūsų akys?