JAV pareigūnai skelbia apie Rusijos žvalgybos tinklą: byla paliečia ir Lietuvą – kaip atpažinti pavojingą verbavimą

Iš pradžių pasiūlymas gali atrodyti beveik nekaltas: nuvažiuoti nurodytu adresu, padaryti kelias nuotraukas, nufilmuoti pastatą ar patikrinti, ar tam tikras žmogus ten gyvena. Užduotis užtrunka nedaug, o už ją pažadami keli šimtai ar net daugiau eurų. Tačiau būtent taip, JAV pareigūnų teigimu, kai kuriais atvejais prasidėdavo kur kas pavojingesnė schema.

JAV Teisingumo departamentas rugsėjo 15 dieną paskelbė kaltinimus penkiems asmenims, kurie, prokurorų teigimu, veikė su Rusijos žvalgybos tarnybomis susijusiame tinkle. Pareigūnai tvirtina, kad buvo ieškoma žmonių JAV ir kitose šalyse, galinčių stebėti pasirinktus taikinius, rinkti apie juos informaciją, o kai kuriais atvejais – vykdyti užsakytus nužudymus ar išpuolius prieš infrastruktūrą. Visi penki kaltinamieji šiuo metu yra laisvėje.

Lietuvos skaitytojams ši byla ypač aktuali dėl vienos svarbios priežasties – JAV paskelbtuose dokumentuose Lietuva minima tiesiogiai.

Už kelias nuotraukas – 200 dolerių, vėliau pasiūlymas nužudyti

Vienas ryškiausių kaltinamojo akto epizodų susijęs su Lietuvoje buvusiu žmogumi. JAV Teisingumo departamento teigimu, 2025 metais vienas JAV pilietis buvo paprašytas nuvykti prie nurodyto adreso Lietuvoje ir padaryti nuotraukų.

Už iš pirmo žvilgsnio paprastą užduotį jam esą buvo pažadėta 200 JAV dolerių. Tačiau po to, kai nuotraukos buvo padarytos, užduotis staiga pasikeitė.

Pasak JAV prokurorų, žmogui buvo pasiūlyta maždaug 25 tūkst. JAV dolerių už Lietuvoje esančio asmens nužudymą. Užsakovai savo taikinį esą apibūdino kaip žmogų, kuris „meluoja apie Rusiją“ ir „iškraipo istoriją“. JAV pilietis pasiūlymo nužudyti žmogų atsisakė.

Po atsisakymo, kaip teigiama kaltinamajame akte, jam buvo pasiūlytos kitos užduotys, susijusios su turto ar infrastruktūros gadinimu. JAV pareigūnų teigimu, buvo kalbama apie valstybes, padedančias Ukrainai.

Tai svarbi detalė ne tik teisėsaugai. Ji parodo modelį, apie kurį Europos saugumo tarnybos perspėja jau kurį laiką: žmogus nebūtinai iš karto verbuojamas šnipinėti ar vykdyti smurtinį nusikaltimą. Pirmoji užduotis gali atrodyti visiškai nereikšminga.

Lietuva byloje minima dar kartą

Tai ne vienintelis su Lietuva siejamas epizodas. JAV Teisingumo departamentas taip pat teigia, kad 2024 metų rugsėjį vienas iš kaltinamųjų koordinavo kito asmens kelionę ir logistiką vykdant išpuolį Lietuvoje. Dokumentuose taip pat minimas 2024 metų birželio epizodas Prahoje, Čekijoje.

JAV pareigūnai teigia, kad nagrinėjamas tinklas veikė bent nuo 2024 metų ir anksčiau daugiausia domėjosi Rusijos disidentais bei iš Rusijos pasitraukusiais asmenimis, tačiau vėliau jo taikiniais tapo ir valstybės, kurios laikomos Ukrainos sąjungininkėmis.

Penkiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl sąmokslo finansuoti terorizmą. Kai kuriems iš jų taip pat pareikšti kaltinimai dėl sąmokslo vykdyti nužudymą už atlygį. Tačiau svarbu pabrėžti teisinę aplinkybę: tai yra JAV prokuratūros pateikti kaltinimai, o ne teismo nustatyta kaltė. JAV Teisingumo departamentas pats pažymi, kad kaltinamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta teisme.

Pavojingiausia dalis – pradžioje užduotis gali atrodyti nekalta

Galbūt svarbiausia šios istorijos pamoka paprastam žmogui yra ne geopolitika ir net ne tai, kas konkrečiai kaltinamas.

Svarbiausia – kaip gali prasidėti verbavimas.

Viename JAV aprašytame epizode žmogui buvo pasiūlyta nuo 1000 iki 1500 dolerių už pasirinkto asmens stebėjimą ir su juo susijusių vietų fotografavimą. Kai jis pateikė nuotraukas bei vaizdo įrašus, jam esą jau buvo pasiūlyta 40 tūkst. dolerių tam žmogui „pašalinti“.

Labai panašų mechanizmą anksčiau yra aprašiusi ir Lietuvos Valstybės saugumo departamentas. VSD perspėjo, kad priešiškų valstybių tarnybos žmonėms, taip pat ir nepilnamečiams, gali iš pradžių siūlyti pinigus už, atrodytų, paprastas užduotis – nufotografuoti pastatą, objektą ar atlikti kitą nedidelį darbą. Vėliau užduotys gali tapti vis rimtesnės.

2026 metų liepą VSD taip pat pranešė apie Lietuvoje pradėtą šnipinėjimo tyrimą. Pareigūnų duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per „Telegram“ programėlę galėjo gauti užduotis rinkti informaciją apie karinius objektus, techniką ir jos judėjimą.

Todėl vien faktas, kad žmogaus neprašo vogti valstybės paslapčių ar daryti kažko akivaizdžiai nusikalstamo, dar nereiškia, kad pasiūlymas yra nekaltas.

Ką reikėtų laikyti rimtu įspėjamuoju ženklu?

Ypač atsargiai reikėtų vertinti situacijas, kai nepažįstamas arba tik internetu pažįstamas žmogus siūlo atlygį už neįprastas užduotis.

Pavyzdžiui:

1. prašoma nufotografuoti konkretaus žmogaus namus, automobilį ar jo lankomas vietas;
2. prašoma stebėti, kada žmogus atvyksta arba išvyksta;
3. siūloma fotografuoti karinius, energetikos, transporto ar kitus strateginius objektus;
4. prašoma paimti, perduoti ar paslėpti neaiškų paketą;
5. už labai paprastą darbą siūloma neįprastai daug pinigų, o atlikus pirmą užduotį iškart siūloma kita, gerokai rimtesnė.

Vienas toks požymis savaime dar neįrodo, kad žmogų bando užverbuoti užsienio žvalgyba. Tačiau JAV paskelbta byla rodo, kad būtent paprastos fotografavimo ir stebėjimo užduotys gali būti naudojamos kaip pirmasis žingsnis.

Jei jau sutikote padaryti nuotraukų – tylėti nėra geriausia išeitis

Dar viena svarbi detalė: žmogus gali suprasti situacijos rimtumą tik tada, kai pirmąją užduotį jau atliko.

Tokiu atveju nereikėtų manyti, kad „dabar jau per vėlu“ ir belieka vykdyti kitus nurodymus. Priešingai – geriau nutraukti kontaktą ir kreiptis į pareigūnus.

VSD savo rekomendacijose yra pabrėžęs, kad net žmonės, kurie jau išsiuntė nuotraukų ar atliko nepažįstamųjų pavestą užduotį, turėtų apie tai pranešti.

Praktiškai verta išsaugoti susirašinėjimą, vartotojo vardą, telefono numerį, mokėjimų informaciją ir kitus duomenis, tačiau nebandyti savarankiškai aiškintis, kas slepiasi už paskyros.

Jeigu kyla tiesioginis pavojus žmogui, objektui ar pastebima reali grėsmė, Lietuvos policija rekomenduoja skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Apie galimus užsienio žvalgybos verbavimo atvejus galima informuoti ir Valstybės saugumo departamentą.

Tai nereiškia, kad kiekvienas fotografuojantis žmogus yra šnipas

Svarbu nenueiti ir į kitą kraštutinumą. Žmonės kasdien fotografuoja pastatus, geležinkelius, oro uostus, automobilius ar miestų infrastruktūrą dėl visiškai normalių priežasčių.

Šios istorijos esmė nėra pradėti įtarinėti kiekvieną nepažįstamą žmogų.

Daug svarbesnis signalas yra užduoties kontekstas: slaptumas, pažadėtas atlygis, konkretaus žmogaus sekimas, prašymas rinkti informaciją apie jo gyvenamąją vietą arba nuosekliai sunkėjančios užduotys.

Būtent tokį modelį dabar aprašo JAV pareigūnai. „The Guardian“, remdamasis „Associated Press“ ir JAV federalinių institucijų informacija, pranešė, kad FBI tyrimas padėjo sužlugdyti dalį planuotų veiksmų JAV.

O tai, kad JAV paskelbtuose dokumentuose ne vieną kartą atsiranda Lietuvos vardas, yra priminimas, jog tokios operacijos nėra kažkas, kas vyksta tik kažkur už Atlanto.