Mėsininkai įspėja: šiuos produktus parduotuvėje tikrinkite atidžiausiai – viena detalė gali daug pasakyti

Parduotuvėje prie mėsos vitrinos daugelis pirmiausia žiūri į kainą, akciją ar galiojimo datą. Tačiau vien to nepakanka. Net ir dar galiojantis produktas gali būti prastos būklės, jeigu buvo laikomas netinkamoje temperatūroje, pažeista jo pakuotė ar tam tikru metu nutrūko šaldymo grandinė. Yra ir tokių mėsos bei gyvūninės kilmės produktų, kuriems laikymo sąlygos ypač svarbios, nes jie genda greičiau ir į aplinkos pokyčius reaguoja jautriau. Daugiausia dėmesio verta skirti maltai mėsai, žuviai ir jūros gėrybėms, brandintai jautienai, mėsai su kaulais, paštetams, terinams bei subproduktams. Tai nereiškia, kad šių produktų reikia vengti – tiesiog juos perkant verta kelias sekundes ilgiau pažiūrėti ne tik į kainą, bet ir į pakuotę, išvaizdą, kvapą bei laikymo sąlygas.

Malta mėsa – viena jautriausių prekių mėsos skyriuje

Malta mėsa greičiau genda dėl labai paprastos priežasties: ją sumalus stipriai padidėja paviršiaus plotas, kuris kontaktuoja su oru ir aplinka. Dėl to mikroorganizmams atsiranda daugiau sąlygų daugintis, todėl tokia mėsa jautresnė temperatūros pokyčiams nei vientisas mėsos gabalas. Perkant verta patikrinti, ar pakuotė nėra pažeista, pradurta ar išsipūtusi, taip pat ar produktas laikomas tinkamai atšaldytas. Jei pakuotė atrodo neįprastai, joje gausu skysčio arba mėsa ilgą laiką stovėjo ne šaldymo zonoje, geriau rinktis kitą.

Svarbu ir tai, ką su mėsa darome jau grįžę namo. Žalia malta mėsa neturėtų ilgai gulėti ant virtuvės stalo, kol tvarkomi kiti pirkiniai. Jei jos negaminsite iš karto, reikėtų kuo greičiau dėti į šaldytuvą arba užšaldyti. Ruošiant maistą taip pat svarbu nepamiršti elementarios virtuvės higienos: peilis, pjaustymo lentelė ar dubuo, kurie lietė žalią mėsą, neturėtų būti naudojami salotoms, daržovėms, duonai ar kitam maistui, kuris vėliau nebus termiškai apdorotas, kol visi paviršiai ir įrankiai nebus kruopščiai nuplauti.

Žuvį ir jūros gėrybes dažnai išduoda keli paprasti požymiai

Žuvis ir jūros gėrybės taip pat priklauso greitai gendančių produktų grupei, todėl čia ypač svarbi nuolatinė žema temperatūra. Perkant šviežią žuvį verta įvertinti jos kvapą ir paviršių. Stiprus, aitrus ar nemalonus kvapas nėra geras ženklas, kaip ir neįprastai gleivėtas ar išsausėjęs paviršius. Jei žuvis supakuota, verta pasižiūrėti, ar pakuotė sandari, ar joje nėra neįprastai daug skysčio, ar ji nepažeista.

Tačiau klaidinga manyti, kad šaldyta žuvis visada yra prastesnė už šviežią. Greitai užšaldyta ir tinkamai laikyta žuvis gali išsaugoti labai gerą kokybę. Kur kas svarbiau, ar produktas nebuvo atitirpęs ir vėl užšaldytas. Dideli ledo kristalai, tarpusavyje sulipę gabalai ar pakuotėje susidarę sušalę skysčiai gali rodyti, kad laikymo temperatūra kažkuriuo metu keitėsi. Vienas toks požymis dar nebūtinai reiškia, kad produktas netinkamas, tačiau kartu su kitais signalais jau verta suklusti.

Brandinta jautiena taip pat reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio. Užrašas „brandinta“ ant etiketės savaime nereiškia, kad mėsa automatiškai geresnė ar saugesnė. Egzistuoja sausas ir šlapias brandinimas, o abiem atvejais labai svarbi tiksli temperatūra, higiena, laikas ir tinkama pakuotė. Todėl renkantis tokį produktą verta vadovautis ne vien patraukliu užrašu, bet ir patikrinti galiojimo terminą bei bendrą pakuotės būklę. Tas pats galioja mėsai su kaulais – pats kaulas nėra prastos kokybės ženklas, tačiau mėsa neturėtų turėti įtartino kvapo, lipnaus paviršiaus ar kitų akivaizdžių gedimo požymių.

Jei matote tai ant mėsos, geriau rinkitės kitą pakuotę

Yra keli ženklai, kuriuos parduotuvėje ignoruoti neverta. Vienas aiškiausių – nemalonus ar neįprastai stiprus kvapas. Kitas – gleivėtas, lipnus mėsos paviršius, ypač jei kartu pasikeitusi spalva ar pažeista pakuotė. Vis dėlto vien spalva nėra tobulas kriterijus. Mėsa gali šiek tiek patamsėti ar pakeisti atspalvį dėl sąlyčio su deguonimi ar pakavimo būdo, todėl ją reikėtų vertinti pagal kelis požymius kartu: kvapą, tekstūrą, pakuotę, galiojimo laiką ir temperatūrą, kurioje produktas laikomas.

Ypač atsargiai verta vertinti paštetus, terinus ir subproduktus. Kepenėlės, širdys, inkstai bei kiti subproduktai yra jautresni nei daugelis įprastų mėsos gabalų, todėl juos reikia tinkamai atšaldyti ir suvartoti per nurodytą laiką. Atidarius pašteto ar kito paruošto produkto pakuotę taip pat nederėtų vadovautis principu „šaldytuve juk nieko nenutiks“. Gamintojo nurodytas laikas po atidarymo yra daug svarbesnis nei vien bendra galiojimo data.

Nemažai problemų atsiranda ne parduotuvėje, o jau pakeliui namo. Šiltą dieną mėsą, žuvį ir kitus greitai gendančius produktus geriausia į pirkinių krepšelį dėti paskutinius, prieš einant prie kasos. Jei iki namų važiuoti ilgiau, pravartu naudoti termo krepšį. Grįžus mėsos pakuočių taip pat nereikėtų palikti ant stalo, kol ramiai sudėsite konservus ar gėrimus – pirmiausia į šaldytuvą turėtų keliauti būtent greitai gendantys produktai. Žalią mėsą geriausia laikyti žemiausioje šaldytuvo lentynoje, geriausia dar ir sandariame inde, kad ištekėję skysčiai nepatektų ant jau paruošto maisto.

Svarbu ne tik šviežumas, bet ir kiek mėsos valgome

Kalbant apie mėsą, verta prisiminti ir dar vieną dalyką – ne viskas baigiasi jos šviežumu. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtos mėsos vartojimą sieja su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Analizuotuose tyrimuose kasdien suvartojami maždaug 50 gramų perdirbtos mėsos buvo siejami su maždaug 18 proc. didesne santykine kolorektalinio vėžio rizika. Kalbama apie tokius produktus kaip dešros, šoninė, kumpis ir kiti apdoroti mėsos gaminiai.

Tai nereiškia, kad kartą suvalgytas sumuštinis su kumpiu iš karto tampa problema. Kalbama apie ilgalaikius mitybos įpročius ir nuolatinį vartojimą. O kasdienėje parduotuvės situacijoje taisyklė daug paprastesnė: renkantis mėsą nereikėtų vadovautis vien akcijos lipduku ar mažiausia kaina. Galiojimo data, pakuotės būklė, laikymo temperatūra, kvapas ir produkto paviršius dažnai pasako kur kas daugiau. Ypač tai svarbu renkantis maltą mėsą, žuvį, subproduktus ir kitus greitai gendančius produktus, nes kelios papildomos sekundės prie vitrinos gali padėti išvengti nemalonaus siurprizo jau grįžus namo.