Sukčiams Lietuvoje smogė netikėtas smūgis: žala krito perpus, skambučių – daugiau nei 10 kartų mažiau, bet jie jau keičia taktiką

Dar visai neseniai telefonas galėjo suskambėti kelis kartus per savaitę: „banko darbuotojas“ prašo patvirtinti operaciją, „policijos pareigūnas“ skubina gelbėti sąskaitą, o nepažįstamas numeris iš užsienio atkakliai bando prisiskambinti dar kartą. Dabar tokių skambučių Lietuvoje staiga smarkiai sumažėjo. Ir ne simboliškai – mobiliojo ryšio operatoriaus duomenimis, anksčiau per dieną būdavo blokuojama apie 50–70 tūkst. įtartinų skambučių, o dabar jų skaičius sumažėjo iki maždaug 3–5 tūkst.

Dar ryškesnis pokytis matomas pinigais. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį telefoniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo beveik 700 tūkst. eurų, o balandžio–birželio laikotarpiu nuostoliai sumažėjo iki maždaug 300 tūkst. eurų. Kitaip tariant, per tris mėnesius telefoninių apgavysčių padaryta žala susitraukė maždaug perpus.

Skamba kaip labai gera žinia. Tačiau čia slypi pavojingiausia visos istorijos dalis: sukčiai nedingo – jie tiesiog keičia vietą, priemones ir būdus, kuriais bando pasiekti žmogų. Bendras sukčiavimo atvejų skaičius antrąjį metų ketvirtį net išaugo. Todėl tyliau skambantis telefonas dar nereiškia, kad piniginė tapo saugesnė.

Skambučių Lietuvoje staiga sumažėjo – pėdsakai veda į užsienį

Pinigų plovimo prevencijos specialistai pastebi, kad sukčiavimo pasaulyje tokie svyravimai nėra neįprasti. Vieną mėnesį atakų gali būti tūkstančiai, kitą – gerokai mažiau, o po kelių savaičių jos vėl grįžta kitokia forma. Vis dėlto šį kartą sumažėjimas toks ryškus, kad pradėta ieškoti konkrečios priežasties.

Vienas svarbiausių signalų – Ukrainoje vykę didelio masto veiksmai prieš sukčių skambučių centrus. Rugpjūtį ten buvo paskelbta apie dešimčių tokių centrų uždarymą. SEB banko atstovai pastebėjo, kad maždaug nuo to momento jų stebimuose duomenyse Lietuvoje nebeliko naujų tipinių telefoninio sukčiavimo atvejų, kurie anksčiau pasitaikydavo nuolat.

Tai ypač pastebima žiūrint į vidutinius nuostolius. Anksčiau vienas sėkmingas telefoninis sukčiavimas žmogui vidutiniškai galėdavo kainuoti daugiau kaip 5 tūkst. eurų. Dabar tokių didelių nuostolių kuriam laikui beveik nebeliko.

Ryšio operatoriai taip pat buvo užfiksavę neįprastą reiškinį – šimtai Lietuvoje išduotų SIM kortelių atsidurdavo Ukrainoje. Tai savaime dar neįrodo nusikalstamos veiklos, tačiau dideli, neįprasti vienos šalies SIM kortelių srautai užsienyje operatoriams yra signalas, į kurį žiūrima labai rimtai.

Svarbi ir dar viena detalė: operatorių vertinimu, absoliuti dauguma apgaulingų skambučių į Lietuvą ateina ne iš pačios Lietuvos. Tai paaiškina, kodėl vienas didesnis smūgis organizuotiems skambučių centrams užsienyje gali gana greitai pasijusti ir mūsų telefonuose.

Tačiau manyti, kad problema tuo baigėsi, būtų pavojinga.

Pinigai ant žemės

Telefonas nutilo, bet sukčiai persikėlė ten, kur žmogus jaučiasi saugiau

Balandžio–birželio laikotarpiu Lietuvoje užregistruota beveik 4000 sukčiavimo atvejų – maždaug 14 proc. daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį. Vien per tuos tris mėnesius iš žmonių bandyta išvilioti daugiau kaip 13 mln. eurų, o realiai prarasta beveik 5 mln. eurų.

Šie skaičiai labai aiškiai parodo problemą: telefoninių skambučių mažėja, tačiau bendras sukčių aktyvumas nemažėja.

Aferistai paprasčiausiai ieško kitų kelių.

Vietoje įprasto skambučio iš nežinomo numerio žmogus gali gauti SMS apie neva neapmokėtą siuntą, el. laišką apie „užblokuotą banko sąskaitą“, pranešimą apie baudą, netikrą investavimo pasiūlymą ar nuorodą į puslapį, kuris atrodo beveik identiškai kaip banko svetainė. Dar pavojingiau, kai skambutis ateina per gerai pažįstamą programėlę, todėl žmogus iš pirmo žvilgsnio net nesupranta, kad kontaktas gali būti suklastotas.

Sukčiai suprato vieną labai paprastą dalyką – žmonės vis geriau atpažįsta klasikinį scenarijų, kai nepažįstamas žmogus telefonu prašo Smart-ID kodų. Todėl dabar bandoma sukurti situaciją, kurioje auka pati pradeda veikti.

Gaunate žinutę: „Jūsų siunta sulaikyta. Sumokėkite 1,99 Eur pristatymo mokestį.“ Paspaudžiate nuorodą, nes suma atrodo juokingai maža. Atsidaro puslapis, panašus į žinomos siuntų bendrovės svetainę. Įvedate kortelės duomenis – ir problema prasideda ne dėl tų 1,99 euro, o dėl informacijos, kurią ką tik perdavėte nusikaltėliams.

Arba žmogui parašoma, kad jo banko paskyra bus užblokuota per 30 minučių. Baimė ir skubėjimas čia tampa pagrindiniu sukčių įrankiu.

Yra viena taisyklė, kuri sugadina beveik visą sukčiaus scenarijų

Jeigu žmogus pats nutraukia kontaktą ir susisiekia su organizacija kitu, nepriklausomu kanalu, didelė dalis apgavysčių subyra per kelias minutes.

Pavyzdžiui, jums paskambina žmogus ir prisistato banko darbuotoju. Jis žino jūsų vardą, kalba ramiai, galbūt net pasako kelis duomenis apie jus. Tada praneša, kad kažkas bando pavogti pinigus ir reikia nedelsiant „apsaugoti sąskaitą“.

Tokioje situacijoje nereikia ginčytis, bandyti demaskuoti skambinančiojo ar klausinėti jo slaptažodžių.

Tiesiog padėkite ragelį.

Tada patys atsidarykite oficialią banko programėlę arba susiraskite numerį ant savo banko kortelės ir paskambinkite bankui patys.

Jei pirmasis skambutis buvo tikras, bankas apie problemą žinos. Jei tai buvo sukčius – visa jo sukurta skubos atmosfera dingsta.

Tas pats principas tinka gavus žinutę iš siuntų bendrovės. Nespauskite nuorodos. Patys atsidarykite oficialią bendrovės svetainę arba programėlę ir įveskite siuntos numerį ten.

Gavote pranešimą apie baudą? Neatidarykite nuorodos – patikrinkite informaciją oficialioje sistemoje.

Gavote tariamą „Google“, „Gmail“, „Facebook“ ar kitos paskyros saugumo įspėjimą? Neikite per laiške esančią nuorodą. Atidarykite pačią programėlę ir patikrinkite paskyros saugumo skiltį.

Sukčiai kontroliuoja savo atsiųstą nuorodą ir savo skambutį. Jie nekontroliuoja jūsų pačių atsidarytos oficialios programėlės.

Gavus pensija pradeda pulti sukčiai

Trys frazės, po kurių geriau iš karto sustoti

Sukčiavimo metodų yra šimtai, tačiau daugelis jų sukasi apie tuos pačius psichologinius mygtukus. Vienas stipriausių – skuba.

„Turite tai padaryti dabar.“

„Po kelių minučių jūsų sąskaita bus užblokuota.“

„Niekam apie tai nesakykite.“

Kai žmogus girdi tokią kombinaciją, verta padaryti visiškai priešingai nei reikalaujama – nieko nedaryti kelias minutes.

Sukčiui tai blogiausias scenarijus. Jis nori, kad žmogus neturėtų laiko paskambinti vaikui, sutuoktiniui, bankui ar policijai. Todėl dirbtinai kuriama krizė: pinigai tuoj dings, artimasis pateko į bėdą, sąskaita tuoj bus užšaldyta arba investicijos galimybė galioja tik dabar.

Kitas labai aiškus signalas – prašymas atskleisti kodus arba patvirtinti veiksmą, kurio pats nepradėjote.

Jeigu telefone pasirodo Smart-ID, mobiliojo parašo ar banko patvirtinimo langas, pirmiausia perskaitykite, ką konkrečiai tvirtinate. Nežiūrėkite vien į kodą. Jei pats nepradėjote pavedimo ar prisijungimo, jo netvirtinkite.

Dar vienas pavojingas prašymas – įsidiegti programėlę, kuri neva leis „banko specialistui“ sutvarkyti telefoną ar kompiuterį. Nuotolinės prieigos programos savaime nėra blogos, tačiau sukčių rankose jos gali suteikti galimybę matyti ekraną ir valdyti įrenginį.

Rusų kalba vis dar naudojama, bet vien akcentu pasikliauti pavojinga

Lietuvoje ilgą laiką dalis telefoninių sukčiavimo schemų buvo vykdomos rusų kalba. Viena priežasčių – nemaža dalis Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių gyventojų ją supranta, todėl tas pats sukčiavimo scenarijus gali būti naudojamas kelioms šalims.

Kai kuriuos aferistus išduodavo prasta lietuvių kalba, keistas akcentas ar nenatūralios frazės. Tačiau laikyti tai patikimu apsaugos mechanizmu jau būtų klaida.

Sukčiai gali kalbėti taisyklingai lietuviškai, naudoti automatinius vertimo įrankius, įrašytus balsus ar vis tobulesnes dirbtinio intelekto technologijas. Todėl žmogus, kuris galvoja „aš iš balso iškart suprasiu“, gali patekti į daug geriau paruoštą scenarijų nei prieš keletą metų.

Daug saugiau vertinti ne žmogaus akcentą, o tai, ko jis iš jūsų nori.

Jeigu prašo slaptažodžio, PIN kodo, Smart-ID patvirtinimo, kortelės duomenų, pinigų pervedimo į „saugią sąskaitą“ ar verčia skubėti – pokalbį reikia nutraukti.

Viena klaida kainuoja tūkstančius, todėl verta perspėti ir tėvus

Nors apie sukčiavimus kalbama nuolat, vienas sėkmingas skambutis vis dar gali kainuoti žmogui gyvenimo santaupas. Ir čia nereikėtų problemos supaprastinti sakant, kad „apsigauna tik vyresni žmonės“.

Sukčių scenarijai kuriami skirtingoms auditorijoms. Vienam siūloma investuoti į kriptovaliutas, kitam siunčiamas pranešimas apie siuntą, trečiam skambinama dėl neva įsilaužimo į banko sąskaitą, o ketvirtam parašo „vaikas“, kuris tariamai pakeitė telefono numerį ir skubiai prašo pinigų.

Todėl verta ne tik pačiam žinoti taisykles, bet ir kartais jas ramiai priminti tėvams ar seneliams. Ne abstrakčiai sakyti „saugokis sukčių“, o susitarti labai konkrečiai: jeigu kas nors telefonu prašo pinigų, kodų ar skubaus pavedimo – pirmiausia paskambink man.

Vien toks šeimos susitarimas gali būti vertingesnis už dešimt bendrų perspėjimų.

Telefoninių sukčių smukimas Lietuvoje yra gera žinia. Skambučių srautas sumažėjo daugiau nei dešimt kartų, o jų padaryta finansinė žala per ketvirtį – maždaug perpus. Tačiau bendras sukčiavimų skaičius tuo pat metu išaugo, o per tris mėnesius gyventojai vis tiek prarado beveik 5 mln. eurų.

Todėl dabar pavojingiausia būtų nusiraminti.

Sukčius, kuris vakar skambino telefonu, šiandien gali ateiti SMS žinute, rytoj – el. paštu, o poryt apsimesti banko langu jūsų telefone.

Pasikeitė ne jo tikslas. Pasikeitė tik durys, pro kurias jis bando įeiti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!