Sukčiai gali išsiduoti dar jums neatsiliepus: ką verta patikrinti pamačius nežinomą telefono numerį

Telefonas suskamba, ekrane – nepažįstamas numeris. Kartais matyti Lietuvos kodas +370, kartais skambinama iš užsienio, o kartais telefonas pats perspėja: „Galimas šlamštas“ arba „Įtariamas sukčiavimas“. Pirmoji reakcija dažnai būna paprasta – jei numeris lietuviškas, tikriausiai galima atsiliepti. Tačiau būtent čia slypi viena didžiausių klaidų: šiuolaikiniai sukčiai gali suklastoti skambinančiojo numerį taip, kad ekrane atrodytų net tikro banko, įmonės ar Lietuvos mobiliojo ryšio numeris. Todėl vien iš numerio neįmanoma šimtu procentų nustatyti, kas skambina, tačiau keli požymiai gali padėti suprasti, kada geriau neskubėti kelti ragelio.

Telefoniniai sukčiai seniai nebeapsiriboja primityviu skambučiu iš egzotiško užsienio numerio. Jie gali prisistatyti banko darbuotojais, policijos pareigūnais, telekomunikacijų bendrovės specialistais, investicijų konsultantais ar net artimaisiais. Dažniausiai naudojamas tas pats principas – žmogui nepaliekama laiko ramiai pagalvoti. Vienam pranešama apie neva vykdomą pavedimą, kitam – apie jo vardu paimtą paskolą, trečiam – apie į nelaimę patekusį šeimos narį. Pirmiausia sukuriamas išgąstis, tada pasiūlomas skubus „sprendimas“.

Užsienio numeris, kurio visiškai nesitikėjote, – priežastis neskubėti

Jeigu neturite artimųjų užsienyje, nelaukiate skambučio iš viešbučio, siuntų bendrovės ar užsienio įmonės, netikėtas skambutis su nepažįstamu šalies kodu turėtų paskatinti būti atsargesnius. Tai savaime dar nereiškia sukčiavimo – šiandien žmonės perka užsienio parduotuvėse, naudojasi tarptautinėmis paslaugomis, keliauja ir dirba su kitų šalių įmonėmis. Tačiau jei nėra jokios priežasties, dėl kurios jums turėtų skambinti iš tos valstybės, atskambinti vien iš smalsumo nebūtina.

Ypač atsargiai verta vertinti skambučius, kurie nutrūksta po vieno ar dviejų signalų. Kartais taip tiesiog suklysta tikras žmogus, tačiau egzistuoja ir schemos, kuriomis siekiama paskatinti gavėją perskambinti. Todėl nežinomam tarptautiniam numeriui geriau neskubėti skambinti atgal, ypač jei nebuvo palikta žinutė ar nėra jokio kito paaiškinimo.

Kita vertus, lietuviškas +370 numeris nėra saugumo garantija. Sukčiai naudoja numerio klastojimo technologijas – vadinamąjį „spoofingą“. Dėl to gavėjo ekrane gali būti parodytas numeris, kuris iš tikrųjų nepriklauso skambinančiam asmeniui. Kartais jis gali būti labai panašus į jūsų banko, valstybinės institucijos ar įprastos Lietuvos įmonės numerį.

Būtent todėl taisyklė „numeris lietuviškas, vadinasi, galima pasitikėti“ šiandien nebeveikia. Numeris yra tik vienas signalas, o daug svarbiau tampa tai, ko žmogus iš jūsų pradeda prašyti pokalbio metu.

Ekrane rodomas banko numeris dar nereiškia, kad kalbate su banku

Tai viena pavojingiausių situacijų. Telefonas gali parodyti pažįstamą banko pavadinimą arba numerį, labai panašų į oficialų, o kitame gale pasigirsta profesionaliai kalbantis žmogus. Jis žino jūsų vardą, kalba taisyklingai, vartoja bankinius terminus ir perspėja, kad sąskaitoje ką tik pastebėta „įtartina operacija“.

Toliau prasideda svarbiausia dalis. Auka raginama kuo greičiau prisijungti prie banko, patvirtinti „operacijos atšaukimą“, padiktuoti kodą arba pervesti pinigus į tariamą saugią sąskaitą. Būtent čia pokalbį reikia nutraukti. Bankas neprašo pervesti santaupų į „saugią sąskaitą“, o darbuotojui nereikia jūsų „Smart-ID“, PIN ar kitų slaptų prisijungimo kodų.

Jeigu skambinantysis teigia, kad jūsų sąskaitai gresia pavojus, nereikia su juo ginčytis ar bandyti išsiaiškinti, ar jis sukčius. Padėkite ragelį. Tuomet patys suraskite oficialų banko numerį banko programėlėje, kortelės nugarėlėje ar oficialioje svetainėje ir paskambinkite iš naujo.

Tai vienas patikimiausių būdų nutraukti sukčiaus kuriamą scenarijų. Svarbu perskambinti ne tuo numeriu, kurį jums padiktavo skambinantysis, ir ne spausti telefono skambučių istorijoje matomą numerį, o numerį susirasti savarankiškai.

Sukčiai taikosi į „Smart-ID“ naudotojus

Skambutis iš „policijos“ ar „artimojo“ veikia ne numeriu, o panika

Dar viena sena, tačiau vis dar naudojama schema – pranešimas apie artimam žmogui nutikusią nelaimę. Skambinantysis gali prisistatyti policijos pareigūnu, gydytoju, advokatu ar net pačiu giminaičiu. Istorijos skiriasi, tačiau tikslas beveik visada tas pats: reikia pinigų ir jų reikia dabar.

Ši schema veikia todėl, kad žmogui nelieka laiko racionaliai patikrinti faktų. Jei pasakoma, kad sūnus pateko į avariją, dukra sulaikyta ar anūkui skubiai reikia pinigų, pirmoji reakcija būna emocinė. Sukčiai tai puikiai supranta ir stengiasi neleisti pokalbio nutraukti.

Tokiu atveju telefono numeris taip pat gali mažai ką pasakyti. Daug naudingesnis veiksmas – padėti ragelį ir pačiam paskambinti tam artimajam jo įprastu numeriu. Jei jis neatsiliepia, skambinkite kitam šeimos nariui. Kelių minučių patikrinimas dažnai visiškai sugriauna sukčių istoriją.

Tas pats galioja skambučiams apie baudas, neva pradėtą baudžiamąją bylą, mokesčių skolą ar būtinybę skubiai sumokėti valstybinei institucijai. Tikros institucijos gali su jumis susisiekti telefonu, tačiau jei skambučio metu reikalaujama čia pat perduoti banko prisijungimus, kortelės duomenis ar skubiai pervesti pinigus, tai yra labai rimtas pavojaus signalas.

Telefonas pats gali perspėti, bet aklai juo pasitikėti nereikėtų

Šiuolaikiniai „Android“ telefonai ir „iPhone“ turi vis daugiau apsaugos nuo nepageidaujamų skambučių. Mobiliojo ryšio operatoriai ir pačios telefono sistemos gali atpažinti numerius, dėl kurių anksčiau gauta daug skundų, todėl ekrane kartais pasirodo įspėjimas apie galimą šlamštą ar sukčiavimą.

Tokio perspėjimo ignoruoti nereikėtų. Jei numeris jums nežinomas ir telefonas dar papildomai pažymi jį kaip įtartiną, visai nebūtina atsiliepti vien dėl smalsumo. Tikram skambintojui, kuriam iš tiesų jūsų reikia, dažniausiai yra ir kitų būdų susisiekti – SMS žinutė, elektroninis laiškas, balso paštas ar pakartotinis skambutis.

Numerį galima patikrinti ir paieškos sistemoje. Kartais paaiškėja, kad tai tik kurjeris, medicinos įstaiga ar įmonės klientų aptarnavimo numeris. Kitais atvejais galima rasti dešimtis žmonių pranešimų, kad iš to numerio siūlomos įtartinos investicijos ar apsimetama banku. Vis dėlto ir čia reikia prisiminti numerio klastojimo galimybę – geri atsiliepimai apie patį numerį dar neįrodo, kad šį kartą skambino tikras jo savininkas.

Slėptas numeris irgi nėra automatinis sukčiavimo įrodymas. Taip kartais skambina įstaigos, gydymo įstaigos ar žmonės, kurie sąmoningai nerodo savo numerio. Tačiau jei tokio skambučio nesitikite, nėra jokios pareigos į jį atsiliepti.

Pavojingiausia prasideda ne ekrane, o pakėlus ragelį

Nė vienas numerio požymis nėra toks svarbus kaip tai, kas pasakoma pirmosiomis pokalbio minutėmis. Sukčiai dažniausiai skuba, gąsdina ir prašo atlikti veiksmus, kurių normalioje situacijoje nedarytumėte. „Jūsų pinigai tuoj bus pavogti“, „jūsų vardu paimta paskola“, „niekam apie šį pokalbį nesakykite“, „dabar pat patvirtinkite kodą“ – tokios frazės turėtų tapti signalu pokalbį nutraukti, o ne vykdyti nurodymus.

Ypač pavojinga, kai žmogaus prašoma telefone įsidiegti programėlę. Sukčiai gali ją pristatyti kaip banko saugumo, policijos ar techninės pagalbos programą, nors iš tiesų tai nuotolinio valdymo įrankis. Suteikus prieigą, nusikaltėlis gali matyti, ką darote telefone ar kompiuteryje, ir padėti sau prisijungti prie jūsų sąskaitų.

Lygiai taip pat negalima diktuoti SMS žinutėmis gautų patvirtinimo kodų, kortelės PIN, „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2. Jei telefone pasirodo „Smart-ID“ užklausa, kurios pats nepradėjote, jos netvirtinkite. Tikras banko darbuotojas neprašys patvirtinti veiksmų vien tam, kad „atšauktų sukčiaus operaciją“.

Yra viena labai paprasta taisyklė, galinti išgelbėti ne vieną sąskaitą: jei skambutis kelia bent menkiausią įtarimą, jūs neprivalote niekam įrodinėti, kad esate mandagus. Tiesiog padėkite ragelį. Tikras bankas, policija ar kita institucija dėl to neįsižeis – jos informaciją galėsite patikrinti paskambinę oficialiu numeriu.

Vien pažiūrėti į numerį kartais užtenka nuspręsti neatsiliepti – bet nepakanka nuspręsti, kad skambutis saugus

Taigi užsienio numeris, kurio nelaukėte, paslėptas skambintojas ar telefono perspėjimas apie šlamštą gali būti priežastis suklusti dar nepakėlus ragelio. Tačiau nėra tokio numerio formato, kuris pats savaime garantuotų, kad kitame laido gale nėra sukčiaus. Šiandien galima suklastoti net lietuvišką numerį ar sudaryti įspūdį, kad skambinama iš pažįstamos įstaigos.

Todėl geriausia apsauga yra ne bandymas mintinai išmokti „blogų“ telefono kodų, o labai paprastas įprotis: nepažįstamas žmogus telefonu negali jūsų priversti skubėti. Jei banko sąskaitai tikrai kažkas nutiko, padėję ragelį ir po minutės paskambinę bankui oficialiu numeriu situacijos nepabloginsite. Jei artimasis tikrai pateko į bėdą, kelios minutės faktams patikrinti taip pat nepakenks.

Sukčiui tos kelios minutės yra pavojingiausios, nes per jas dingsta jo svarbiausias ginklas – jūsų panika. Ir kartais būtent todėl geriausias atsakymas į įtartiną skambutį yra pats paprasčiausias: iš pradžių nekelti ragelio, o jei pakėlėte – nebijoti pirmam nutraukti pokalbį.