Nežinomas numeris telefono ekrane dažnai atrodo nekaltai. Gal skambina kurjeris. Gal gydymo įstaiga. Gal bankas. Gal kažkas iš darbo. Tačiau būtent šiuo paprastu smalsumu šiandien naudojasi telefoniniai sukčiai.
Lietuvos gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių iš numerių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasti, bet iš tikrųjų gali būti pavojingi. Vienais atvejais siekiama priversti žmogų perskambinti į brangiai apmokestinamą užsienio numerį. Kitais – išgauti prisijungimo duomenis, banko kodus, „Smart-ID“ patvirtinimus ar net įtikinti pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.
Ir blogiausia tai, kad sukčiai nebėra primityvūs. Jie kalba užtikrintai, žino, kaip sukelti paniką, moka apsimesti banko darbuotojais, policijos pareigūnais, kurjeriais ar net valstybės institucijomis.
Vienas neapgalvotas perskambinimas arba vienas patvirtintas kodas gali kainuoti ne kelis eurus, o visą sąskaitą.
Numeriai, kurie turėtų iš karto įjungti pavojaus signalą
Didžiausią įtarimą turėtų kelti nežinomi užsienio numeriai, ypač jei neturite jokių ryšių su ta šalimi ir nelaukiate skambučio iš užsienio. Sukčiai dažnai skambina labai trumpai – telefonas suskamba vieną ar du kartus, o tada ryšys nutrūksta. Žmogus pamato praleistą skambutį ir iš smalsumo perskambina.
Būtent to sukčiams ir reikia.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti numerius su neįprastais tarptautiniais kodais. Įtarimų gali kelti skambučiai iš egzotiškų šalių, tolimų regionų ar numeriai, kurie primena lietuviškus, bet iš tikrųjų prasideda visai kitu šalies kodu.
Pavyzdžiui, sukčiai gali naudoti numerius, prasidedančius tokiais užsienio kodais kaip +375, +53, +216, +252, +44 ar kitais. Tai nereiškia, kad kiekvienas toks numeris automatiškai yra pavojingas, tačiau jei nesitikite skambučio iš Baltarusijos, Kubos, Tuniso, Somalio, Jungtinės Karalystės ar kitos šalies, geriau nepulti perskambinti.
Atsargumo reikia ir tada, kai numeris atrodo „solidžiai“. Sukčiai gali apsimesti skambučių centru, banku, kurjerių tarnyba, investicine bendrove ar oficialia institucija. Kartais numeris ekrane gali atrodyti beveik kaip tikras, tačiau tai dar nereiškia, kad skambina tas, kuo prisistato.
Lietuvos gyventojams įtarimų turėtų kelti ne tik nežinomi vietiniai numeriai, bet ir konkretūs užsienio numerių pavyzdžiai, tokie kaip +375 29 8888888, siejamas su „wangiri“ tipo skambučiais, +44 20 7946 0991, galintis atrodyti kaip netikras skambučių centras, ar +53 5 5555555, kai perskambinimas gali baigtis brangia sąskaita.
„Wangiri“ schema: skambutis, kuris specialiai nutrūksta
Viena seniausių, bet vis dar veikiančių schemų vadinama „wangiri“. Jos esmė labai paprasta: sukčius paskambina taip trumpai, kad žmogus nespėtų atsiliepti. Telefono ekrane lieka praleistas skambutis, o auka pati perskambina.
Iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo. Bet problema ta, kad perskambinus galima patekti į mokamą numerį, kurio tarifas gerokai didesnis nei įprasto skambučio. Kartais žmogus net nesupranta, kad pinigai skaičiuojasi, nes linijoje gali girdėtis tyla, muzika, automatinis pranešimas arba dirbtinai ilginamas laukimas.
Sukčių tikslas – išlaikyti žmogų linijoje kuo ilgiau. Kuo ilgiau kalbate ar laukiate, tuo daugiau galite sumokėti.
Tokia apgaulė ypač pavojinga todėl, kad ji remiasi ne naivumu, o normaliu žmogaus įpročiu. Daugelis žmonių perskambina praleistiems skambučiams automatiškai. Juk gal tai svarbu? Gal kas nors ieškojo? Gal tai darbas, siunta ar gydytojas?
Tačiau jei numeris nepažįstamas, užsienietiškas ir skambutis truko vos kelias sekundes, geriausias sprendimas – neperskambinti.
Numerio klastojimas: kai ekrane matote banką, bet kalba sukčius
Dar pavojingesnė grėsmė – telefono numerio klastojimas. Tai metodas, kai sukčiai sugeba padaryti taip, kad jūsų telefono ekrane matytųsi ne tikras jų numeris, o kitas – pavyzdžiui, panašus į banko, policijos, kurjerių įmonės ar valstybinės įstaigos numerį.
Žmogus pamato pažįstamą ar patikimai atrodantį numerį ir atsipalaiduoja. Būtent tada sukčiai pradeda spausti.
Jie gali sakyti, kad jūsų banko sąskaitai gresia pavojus. Kad kažkas bando paimti paskolą jūsų vardu. Kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę. Kad reikia atšaukti įtartiną pavedimą. Kad jūsų kortelė užblokuota. Kad pareigūnai tiria finansinį nusikaltimą ir jums reikia bendradarbiauti.
Viskas pateikiama taip, kad žmogus neturėtų laiko pagalvoti. Sukčius kalba greitai, tvirtai, kartais net griežtai. Jis sukuria jausmą, kad kiekviena sekundė svarbi.
Bet čia būtina įsiminti vieną taisyklę: tikras banko darbuotojas niekada telefonu neprašys jūsų atskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų, slaptažodžių ar patvirtinti įtartinų operacijų vien todėl, kad taip liepia skambinantis asmuo.
Jei skambutis kelia bent menkiausią įtarimą, pokalbį reikia nutraukti ir pačiam paskambinti bankui oficialiu numeriu, nurodytu banko svetainėje arba kortelės kitoje pusėje.
Dažniausios schemos, kuriomis sukčiai gaudo Lietuvos gyventojus
Viena dažniausių schemų – netikras banko darbuotojas. Skambinantysis praneša, kad jūsų sąskaita neva užpulta, vyksta įtartinas pavedimas arba kažkas bando pasinaudoti jūsų duomenimis. Tada jis prašo prisijungti prie interneto banko, patvirtinti veiksmą per „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, pasakyti kodą arba pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.
Tai klasikinė apgaulė. Nėra jokios „saugios sąskaitos“, į kurią reikia skubiai pervesti pinigus pagal nepažįstamo žmogaus nurodymus.
Kita schema – netikras policijos ar institucijos atstovas. Žmogui sakoma, kad jis susijęs su tyrimu, kad jo duomenys nutekėjo, kad kažkas naudojasi jo vardu arba kad būtina skubiai atlikti „patikrinimą“. Tokiais atvejais sukčiai remiasi autoritetu ir baime.
Trečia schema – netikras kurjeris. Skambinantysis ar žinutė praneša apie siuntos problemą, neteisingą adresą, muitą, papildomą mokestį ar būtinybę „patvirtinti pristatymą“. Tada atsiunčiama nuoroda į netikrą puslapį, kuriame prašoma suvesti kortelės ar banko duomenis.
Dar viena dažna apgaulė – netikras techninis konsultantas. Sukčius tvirtina, kad jūsų telefonas ar kompiuteris užkrėstas, kad reikia įdiegti programą, suteikti nuotolinę prieigą arba „patikrinti saugumą“. Taip nusikaltėliai gali perimti įrenginį, matyti jūsų veiksmus ir pasiekti prisijungimus.
Kaip suprasti, kad skambina sukčius?
Pirmas požymis – skuba. Jei žmogus ragina veikti tuoj pat, gąsdina pasekmėmis ir neleidžia ramiai pagalvoti, tai labai rimtas signalas.
Antras požymis – prašymas atskleisti duomenis. Jokiam nepažįstamam skambinančiajam negalima sakyti asmens kodo, banko prisijungimų, kortelės duomenų, PIN kodų, SMS kodų ar „Smart-ID“ patvirtinimo informacijos.
Trečias požymis – prašymas įdiegti programėlę. Jei skambinantysis aiškina, kad turite įdiegti nuotolinio valdymo programą, kad jis „padėtų sutvarkyti problemą“, pokalbį reikia nutraukti iš karto.
Ketvirtas požymis – grasinimai. Sukčiai gali sakyti, kad prarasite pinigus, būsite nubausti, bus pradėtas tyrimas ar užblokuota sąskaita. Tikslas vienas – išmušti jus iš pusiausvyros.
Penktas požymis – įtartinos nuorodos. Jei po skambučio gaunate SMS žinutę su nuoroda, kur reikia suvesti banko, kortelės ar asmens duomenis, tai beveik visada labai pavojinga.
Sukčiai laimi tada, kai žmogus pradeda bijoti labiau nei galvoti.
Ką daryti, jei sulaukėte įtartino skambučio?
Svarbiausia – nesivelti į pokalbį. Nereikia ginčytis, aiškintis ar bandyti pergudrauti sukčių. Geriausia tiesiog padėti ragelį.
Jei skambinantysis prisistato banko darbuotoju, nepatvirtinkite jokių veiksmų ir pats susisiekite su banku oficialiu numeriu. Jei prisistato policija ar kita institucija, taip pat nutraukite pokalbį ir skambinkite oficialiais kontaktais.
Niekada neperduokite SMS kodų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ patvirtinimų, banko prisijungimų, kortelės duomenų ar asmens dokumentų nuotraukų. Taip pat neveskite duomenų į puslapius, kurių nuorodas atsiuntė nepažįstami asmenys.
Jei jau paspaudėte nuorodą, suvedėte duomenis ar patvirtinote veiksmą, delsti negalima. Nedelsdami susisiekite su banku ir paprašykite blokuoti kortelę, sąskaitą ar įtartinas operacijas. Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius.
Kaip apsisaugoti nuo tokių skambučių?
Pirmiausia verta blokuoti įtartinus numerius. Daugelyje išmaniųjų telefonų galima įjungti apsaugą nuo šlamšto skambučių. Taip pat verta naudoti atsargumą su nežinomais numeriais, ypač tarptautiniais.
Jei skambutis iš užsienio truko vos kelias sekundes, neperskambinkite. Jei tai buvo svarbu, žmogus parašys žinutę, paskambins dar kartą arba susisieks kitu būdu.
Taip pat svarbu kalbėtis su vyresnio amžiaus artimaisiais. Būtent jie dažnai tampa taikiniu, nes sukčiai žino, kad garbaus amžiaus žmones lengviau išgąsdinti banku, policija, pensija ar tariamu artimojo nelaimingu atsitikimu.
Vaikams ir paaugliams taip pat reikia paaiškinti, kad nepažįstamiems žmonėms telefonu negalima sakyti duomenų, spausti nuorodų ar tėvų vardu patvirtinti jokių veiksmų.
Verslininkai turėtų būti dar atsargesni, nes sukčiai gali apsimesti klientais, tiekėjais, mokesčių konsultantais ar banko atstovais. Įmonių sąskaitos sukčiams ypač patrauklios, nes jose gali būti didesnės sumos.
Vienas skambutis gali kainuoti labai brangiai
Telefoniniai sukčiai šiandien nebėra žmonės, kurie kalba prastai ir iš karto sukelia įtarimą. Jie mokosi, prisitaiko, naudoja tikroviškus scenarijus, klastoja numerius, siunčia įtikinamas žinutes ir puikiai žino, kaip sukelti paniką.
Todėl nebegalima pasitikėti vien tuo, kas parašyta telefono ekrane. Numeris gali būti suklastotas. Balsas gali meluoti. Skuba gali būti specialiai sukurta tam, kad nepagalvotumėte.
Geriausia apsauga – sustoti. Jei skambutis kelia nerimą, nutraukite pokalbį. Jei tikrai yra problema, ją galėsite patikrinti patys oficialiu numeriu.
Jokie banko pinigai, jokios sąskaitos ir jokie duomenys neturi būti gelbėjami pagal nepažįstamo žmogaus nurodymus telefonu.
Jeigu nežinomas numeris skambina iš užsienio, o skambutis nutrūksta po vieno signalo, neperskambinkite. Jeigu skambinantysis prašo kodų, duomenų ar įdiegti programėlę – padėkite ragelį. Jeigu gąsdina, skubina ar grasina – tai ne pagalba, o manipuliacija.
Vienas atsargus sprendimas gali išgelbėti jūsų pinigus. O vienas neapgalvotas paspaudimas gali atverti duris sukčiams.
