Mokslininkų skaičiai pribloškė: jei ši klimato prognozė teisinga, žmonijai gresia ne šiaip karštesnės vasaros

Apie klimato kaitą dažnai kalbama taip, lyg tai būtų dar viena tolima problema. Kažkur tirpsta ledynai, kažkur džiūsta upės, kažkur fiksuojami karščio rekordai. Lietuvoje tuo metu žmogus pažiūri pro langą, pamato lietų, vėją ir pagalvoja: „Na, pas mus tai dar nieko baisaus.“ Tačiau naujos mokslinės prognozės primena nemalonų dalyką – klimatas nėra vietinė orų nuotaika už lango. Tai visos planetos sistema, o ji gali būti jautresnė, nei ilgai manyta.

Didžiausią nerimą kelia ne vien tai, kad Žemė šyla. Nerimą kelia mintis, kad mokslininkai galėjo per švelniai vertinti, kiek stipriai planeta reaguoja į didėjantį anglies dioksido kiekį atmosferoje. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius dr. Andrejus Spiridonovas, komentuodamas naujus tyrimus, LRT sakė labai griežtai: jei tokie skaičiavimai teisingi, žmonijos gali laukti ne šiaip sudėtingas prisitaikymo laikotarpis, o išnykimas.

Kodėl šis tyrimas sukėlė tiek nerimo

Kalba eina apie „Nature“ publikuotą tyrimą, kuriame analizuotos Ramiojo vandenyno dugno nuosėdos. Mokslininkai bandė atkurti, kaip anglies dioksido koncentracija atmosferoje keitėsi per pastaruosius maždaug 15 mln. metų ir kaip tai buvo susiję su temperatūros pokyčiais. Kitaip tariant, jie žiūrėjo ne tik į dabartį, o į labai ilgą Žemės istorijos laikotarpį.

Tai svarbu todėl, kad įprasti klimato modeliai dažnai remiasi trumpesniais stebėjimų laikotarpiais ir procesais, kuriuos galima geriau pamatuoti dabar. O senovinės nuosėdos leidžia pamatyti, kaip planeta elgėsi tada, kai klimato sistema turėjo daugiau laiko „atsakyti“ į anglies dioksido pokyčius.

Pagal aptariamą tyrimą, padvigubėjus CO2 kiekiui atmosferoje, ilgalaikis Žemės temperatūros kilimas gali būti daug didesnis, nei rodo dalis įprastų prognozių. LRT cituojamame tekste minima, kad temperatūros padidėjimas ilgainiui gali siekti net iki 14 laipsnių. Tai nėra paprastas skirtumas tarp šiltesnio rudens ir vėsesnės žiemos. Tokie pokyčiai reikštų visiškai kitokias gyvenimo sąlygas planetoje.

Ką reiškia keli laipsniai ir kodėl žmonės dažnai juos nuvertina

Kasdienybėje keli laipsniai neatrodo daug. Jei šiandien 18, o rytoj 21 laipsnis, niekas nepanikuoja. Tačiau kalbant apie visos planetos vidutinę temperatūrą, net vienas ar du laipsniai reiškia milžiniškus pokyčius. Tai keičia ledynų tirpimą, jūrų lygį, kritulių pasiskirstymą, karščio bangas, sausras, audras, žemės ūkį ir vandens prieinamumą.

Dėl to 3, 4 ar 5 laipsnių atšilimas nėra „truputį šiltesnis pasaulis“. Tai pasaulis, kuriame kai kurie regionai tampa sunkiai tinkami gyventi, maisto gamyba tampa nestabili, o ekstremalūs reiškiniai tampa ne išimtimi, o nauja norma. Jei ilgalaikis poveikis iš tiesų būtų dar stipresnis, kaip rodo nauji skaičiavimai, kalbėtume apie scenarijų, kuriam žmonių civilizacija nėra pasiruošusi.

A. Spiridonovas LRT pabrėžė, kad dabartiniai modeliai ne viską įtraukia, ypač tai, kas vyksta ilgesnėse laiko skalėse. Būtent todėl paleontologiniai duomenys yra tokie svarbūs – jie leidžia suprasti ne tik artimiausius dešimtmečius, bet ir tai, kas gali vykti vėliau, kai klimato sistema pilnai sureaguos į sukauptą CO2 kiekį.

Tai nėra rytojaus katastrofa, bet tai nėra ir tuščias gąsdinimas

Labai svarbu suprasti vieną dalyką: tokie tyrimai nereiškia, kad žmonija „išnyks po kelerių metų“. Tai nėra toks scenarijus, kai vieną rytą atsibundame ir pasaulis staiga pasikeitęs neatpažįstamai. Klimato sistema veikia sluoksniais, su uždelstais procesais, o dalis poveikio pasireiškia per dešimtmečius ar šimtmečius.

Tačiau būtent tas uždelstumas ir yra pavojingas. Žmonės dažnai reaguoja tik tada, kai problema jau matoma plika akimi. O klimato atveju, kai pasekmės tampa akivaizdžios visiems, dalį procesų sustabdyti gali būti labai sunku arba per vėlu. Tai panašu į skolą, kuri kaupiasi tyliai: šiandien atrodo, kad dar galima gyventi kaip įprasta, bet palūkanos jau skaičiuojamos.

Todėl mokslininkų perspėjimai nėra skirti tam, kad žmogus pasijustų bejėgis. Jie skirti tam, kad būtų aišku: rizika gali būti didesnė, nei įprasta manyti. Jei modeliai per švelnūs, vadinasi, sprendimus reikia priimti ne tada, kai bus visiškai ramu ir patogu, o anksčiau.

Kodėl tai svarbu ir Lietuvai

Lietuva nėra atskirta nuo planetos klimato. Net jei mūsų šalies problemos atrodo „švelnesnės“ nei pietų Europos karščiai ar tropinių regionų audros, pokyčiai vis tiek palies kasdienybę. Daugiau temperatūros svyravimų, stipresnės liūtys, ilgesni sausringi laikotarpiai, didesnė žala žemės ūkiui, miškams, infrastruktūrai ir žmonių sveikatai – visa tai nėra teorija.

Klimato kaita taip pat veikia kainas. Jei kitur pasaulyje prastėja derlius, brangsta maistas. Jei daugėja ekstremalių reiškinių, brangsta draudimas, statybos, remontas, energetika. Tai problema, kuri iš mokslinių grafikų labai greitai persikelia į parduotuvės čekį, elektros sąskaitą ir valstybės biudžetą.

Būtent todėl nauji tyrimai apie klimato jautrumą nėra tik mokslininkų ginčas dėl skaičių. Tai klausimas, kiek laiko dar galime apsimesti, kad viskas vyksta lėtai ir kažkaip savaime išsispręs.

Blogiausias scenarijus dar nėra neišvengiamas

Svarbiausia išvada nėra ta, kad viskas prarasta. Svarbiausia tai, kad nežinomybė klimato sistemoje nėra raminantis argumentas. Jei nežinome tiksliai, ar poveikis bus vidutinis, ar labai stiprus, protinga elgtis atsargiau, o ne rizikuoti visu planetos stabilumu.

Mokslininkų perspėjimas skamba baisiai, bet jo esmė paprasta: kuo daugiau CO2 patenka į atmosferą, tuo daugiau šilumos sistema sukaupia, o kuo ilgiau delsiama, tuo sunkiau bus grįžti atgal. Tai ne vien apie ledynus ir ne vien apie ateities kartas. Tai apie sprendimus, kurie jau dabar lemia, kokiame pasaulyje žmonės gyvens po kelių dešimtmečių.

Klimato tema dažnai vargina, nes atrodo per didelė vienam žmogui. Tačiau pavojingiausia būtų prie jos priprasti kaip prie fono triukšmo. Nes jei naujieji skaičiai bent iš dalies teisingi, kalbame ne apie dar vieną karštą vasarą. Kalbame apie ribą, kurios žmonija neturėtų tikrinti savo kailiu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!