Variklis kaista net kelyje: 5 priežastys, kurias pastebėję išvengsite brangaus remonto

Važiuojate įprastu greičiu, lauke ne karštis, o temperatūros rodyklė staiga pradeda kopti aukščiau įprastos ribos. Iš po variklio dangčio dar nebūtinai veržiasi garai, automobilis dar rieda, todėl kyla pavojinga mintis: gal iki namų ar serviso „dar pratemps“.

Būtent taip dažnai prasideda remontas, kuris galėjo kainuoti keliolika eurų už žarną, dangtelį ar aušinimo skystį, bet baigiasi perkaitinta galvute, pažeista tarpine ar net rimtais variklio darbais. Variklis, kuris kaista važiuojant, siunčia signalą ne apie smulkmeną, o apie sutrikusią aušinimo sistemą.

Ypač klaidina tai, kad daug kas perkaitimą sieja tik su stovėjimu kamštyje arba vasaros karščiais. Tačiau jei temperatūra kyla jau važiuojant keliu, kai oro srautas turėtų padėti aušinti radiatorių, priežasties verta ieškoti nedelsiant.

1. Aušinimo skysčio per mažai, nors balos po automobiliu gali ir nebūti

Pirmas dalykas, kurį vairuotojas dažnai patikrina, yra žemė po automobiliu. Jei ji sausa, atrodo, kad sistema sandari. Tačiau aušinimo skystis gali nykti labai pamažu: per sujungimą, pavargusią žarną, radiatorių, vandens siurblį ar nesandarų išsiplėtimo bako dangtelį.

Kai skysčio mažėja, sistemoje gali atsirasti oro. Tuomet aušinimo skystis nebecirkuliuoja taip, kaip turi, o temperatūra ima šokinėti arba kilti būtent tada, kai varikliui tenka didesnė apkrova – lenkiant, kylant į įkalnę, važiuojant greitkeliu.

Skysčio lygį tikrinkite tik atvėsus varikliui. Jei tenka dažnai papildyti, vien papildymo neužtenka: reikia rasti, kur jis dingsta. Skirtingų rūšių skysčių maišymas „iš akies“ taip pat nėra geras sprendimas – svarbu laikytis automobilio gamintojo numatytos specifikacijos.

2. Termostatas neatsidaro ir karštis lieka variklyje

Termostatas yra nedidelė detalė, kuri sprendžia, kada karštas aušinimo skystis turi keliauti į radiatorių. Kol variklis šaltas, jis padeda jam greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Tačiau užstrigęs uždaroje padėtyje termostatas tampa tarsi užvertos durys: variklis kaista, o radiatorius negauna pakankamai karšto skysčio, kad galėtų jį atvėsinti.

Dažnas ženklas – temperatūra gana greitai pakyla virš normos, nors kelias laisvas ir automobilis juda. Kartais salono šildymas ima pūsti neįprastai vėsų ar nepastoviai šiltą orą, nes ir jis priklauso nuo karšto aušinimo skysčio cirkuliacijos.

Vairuotojui neverta bandyti „gydyti“ tokios bėdos nuolat atidarant langus ar stipriau įjungiant salono šildymą. Tai gali laikinai kiek sumažinti apkrovą sistemai, bet neužstrigusio termostato nepakeis. Jei rodyklė kyla, saugiausia sustoti, leisti varikliui atvėsti ir organizuoti diagnostiką.

Variklis kaista net kelyje: 5 priežastys, kurias pastebėję išvengsite brangaus remontoNuotrauka: Pexels / Kampus Production

3. Vandens siurblys sukasi, bet skysčio nebevaro kaip reikia

Aušinimo skystis sistemoje pats nekeliauja – jį varinėja vandens siurblys. Kai šis mazgas nusidėvi, pažeidžiama jo sparnuotė, guolis ar pavaros mechanizmas, cirkuliacija susilpnėja. Iš šalies automobilis gali atrodyti visiškai tvarkingas, tačiau variklis, ypač apkrautas, nebesugeba atiduoti sukauptos šilumos.

Problema gali pasireikšti nevienodai: vieną dieną temperatūra laikosi normoje, kitą – kyla važiuojant greičiau. Kartais girdimas neįprastas ūžesys variklio pusėje, pastebimos skysčio žymės prie siurblio, tačiau neretai aiškų atsakymą pateikia tik serviso patikra.

Ši priežastis svarbi ir tiems, kurie ką tik nusipirko naudotą automobilį. Jei nėra aiškios techninės priežiūros istorijos, verta pasidomėti, kada keistas paskirstymo diržas ar grandinės bei vandens siurblio mazgas. Atidėtas darbas kartais baigiasi ne tik perkaitimu, bet ir kur kas didesniais variklio pažeidimais.

4. Radiatorius nebeatiduoda šilumos, nors iš priekio atrodo švarus

Radiatorius aušina tik tada, kai pro jo plonas plokšteles laisvai praeina oras, o viduje nekliudomai teka skystis. Išorėje jis gali būti užkimštas vabzdžiais, dulkėmis, lapais ir purvu, susikaupusiu tarp radiatoriaus bei kondicionieriaus sistemos šilumokaičio. Viduje bėgant metams gali susidaryti nuosėdų, ypač jei buvo naudojamas netinkamas vanduo ar ilgai nekeistas aušinimo skystis.

Tokiu atveju vien važiavimo vėjas nepadeda tiek, kiek turėtų. Vairuotojas mato paradoksą: automobilis juda, tačiau rodyklė vis tiek keliauja aukštyn. Ilgesnėje kelionėje, tempiant priekabą ar važiuojant į kalną, problema paprastai išryškėja dar greičiau.

Radiatoriaus plovimas turi būti atliekamas atsargiai, nes jo plokšteles lengva sulankstyti stipria vandens srove. O jei įtariamas užsikimšimas viduje, reikia ne stebuklingo priedo iš lentynos, bet įvertinimo, ar sistemą galima išplauti, ar radiatorius jau praradęs savo efektyvumą.

5. Gedimas gali slėptis ne aušinime, o pačiame variklyje

Nemaloniausias scenarijus – kai aušinimo sistema tvarkinga tik iš pirmo žvilgsnio, bet į ją patenka degimo dujos. Taip gali nutikti pažeidus galvutės tarpinę ar atsiradus kitam variklio sandarumo sutrikimui. Slėgis sistemoje tampa nenormalus, skystis gali būti stumiamas lauk, o variklis kaista net ir važiuojant.

Įtarimą kelia nuolat mažėjantis skysčio lygis be aiškios išorinės balos, burbuliavimas išsiplėtimo bake, neįprastai kietos žarnos, balti dūmai iš išmetimo sistemos ar alyvos bei aušinimo skysčio būklės pokyčiai. Nė vienas požymis atskirai dar nėra galutinis nuosprendis, tačiau kartu jie yra rimta priežastis nebedelsti.

Čia svarbiausia neieškoti kaltų ir nesigėdyti sustoti kelionės viduryje. Tėvams su vaikais automobilyje, skubantiems į darbą ar iš mažesnio miestelio važiuojantiems žmonėms tai ypač nepatogu, bet bandymas „tik dar kelis kilometrus“ gali paversti paprastą diagnostiką dideliu remontu. Darbuotojams servise taip pat lengviau nustatyti priežastį, kol variklis dar nepatyrė perkaitimo pasekmių.

Kai temperatūra kyla, išjunkite oro kondicionierių, sumažinkite apkrovą ir saugiai sustokite, jei rodyklė artėja prie kritinės zonos ar pasirodo įspėjimas. Neatidarykite karšto išsiplėtimo bako dangtelio – sistema gali būti slėginė, o karštas skystis nudegina akimirksniu. Kartais didžiausias vairuotojo sprendimas nėra pasiekti kelionės tikslą bet kokia kaina, o laiku pripažinti, kad šiandien automobiliui reikia sustoti. Ar tikrai verta kelias sutaupytas minutes keisti į variklio remontą, kurio buvo galima išvengti?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!