Kiek grynųjų reikėtų laikyti namuose karo atveju? Lenkų ekonomistas įvardija konkrečią sumą

Neapibrėžtumas dėl tarptautinės padėties vis labiau verčia žmones susimąstyti ne tik apie fizinį, bet ir finansinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Kas nutiktų santaupoms, jei krizės metu laikinai nebūtų įmanoma pasiekti banko sąskaitos ar išsigryninti pinigų iš bankomato? Ir ar verta laikyti grynuosius pinigus namuose?

Lenkų ekonomistas ir finansų ekspertas Marcinas Iwučas, pats svarstęs, kaip jo šeima galėtų pasiruošti galimai krizei, pasisakė šiais klausimais. Kartu jis pabrėžia, kad tokioje situacijoje nereikėtų priimti skubotų finansinių sprendimų. Svarbiausia – užtikrinti, kad prireikus lėšų būtų galima greitai gauti.

Kiek grynųjų pinigų reikėtų?

Galvodamas apie galimą karo scenarijų, Iwučas nepataria žmonėms iš karto parduoti savo turto ar pervesti visas santaupas į kitą valiutą.

Nereikėtų skubėti likviduoti ilgalaikių investicijų, parduoti nekilnojamojo turto ar konvertuoti visų santaupų į eurus, JAV dolerius ar Šveicarijos frankus. Jo manymu, potencialiai krizei reikia ruoštis apgalvotai, o ne panikuojant.

Ekonomistas rekomenduoja sukurti vadinamąjį evakuacijos fondą – lėšų rezervą, kurį būtų galima greitai gauti krizės atveju. Tokių pinigų gali prireikti išvykti į kitą vietą ir pirmiausia aprūpinti šeimą būtiniausiais dalykais.

Pasak Iwučo, tokiame rezerve, skaičiuojant vienam šeimos nariui, vertėtų laikyti maždaug 460–690 eurų.

Jis rekomenduoja didžiąją dalį šių pinigų laikyti vadinamosiomis stabiliomis arba stipriomis valiutomis – eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais. Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad konkreti reikalinga suma priklauso nuo kiekvieno asmens ar šeimos situacijos, todėl nurodyta suma neturėtų būti laikoma universalia rekomendacija.

Ką ekonomistas svarstytų savo šeimai?

Iwučas pateikia ir konkretų pavyzdį iš savo asmeninio finansinio planavimo. Jis teigė, kad pats apsvarstytų apie 1800 eurų grynųjų pinigų rezervą – šią sumą jis sieja su būtinybe persikelti į kitą vietą ir patenkinti pagrindinius poreikius.

Tačiau evakuacijos fondas, jo manymu, neturėtų būti sudarytas vien iš grynųjų pinigų. Finansinis pasirengimas ekstremalioms situacijoms negali apsiriboti tik namuose laikomais banknotais.

Jo įsivaizduojamą atsarginį fondą sudarytų trys pagrindiniai elementai: grynieji pinigai, banko sąskaita užsienio banke ir nedidelis kiekis fizinio aukso.

Kodėl svarbi prieiga prie pinigų?

Ekonomisto teigimu, svarbu turėti užsienio banko sąskaitą, kad šeima galėtų išlaikyti prieigą prie pinigų net ir kilus problemų su vietinėmis finansų įstaigomis. Taip pat būtų naudinga turėti banko kortelę, leidžiančią atsiskaityti užsienyje ir, jei reikia, išsigryninti pinigus bankomatuose.

Tai rodo, kad krizinėje situacijoje svarbu ne tik tai, kiek pinigų žmogus turi, bet ir tai, ar jis gali jų pasiekti konkrečiu momentu.

Kodėl dar minimas auksas?

Be grynųjų pinigų ir prieinamos banko sąskaitos, ekonomisto plane taip pat numatytas nedidelis kiekis fizinio aukso.

Jis kalba apie poreikį diversifikuoti santaupas ir investicijas – tai yra, nelaikyti visų lėšų tik viena valiuta ar vieno tipo turtu.

Tačiau pagrindinė Iwučo žinutė nėra raginimas panikuoti ir konvertuoti savo santaupas. Jis pabrėžia, kad pasiruošimas galimai krizei reiškia likvidžių finansinių atsargų turėjimą ir gerai apgalvotą veiksmų planą, o ne impulsyvių sprendimų priėmimą.

Todėl, kalbant apie finansinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms, ekonomistas rekomenduoja pirmiausia užtikrinti, kad krizės atveju būtų greitai prieinamos lėšos. Tai gali būti tam tikra grynųjų pinigų suma, kelios valiutos ir alternatyvus būdas pasiekti savo santaupas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!