Prie prekybos centrų prašantys aukų gali būti sukčiai: gyventojai turi patikrinti, kam aukoja

Pagal LRT pranešimą

Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja, kad prekybos centruose ir jų prieigose pasirodo asmenų, prašančių pinigų arba renkančių tariamas aukas kurčiųjų bendruomenei. Jie gali sudaryti įspūdį, kad yra kurtieji, tačiau draugija su tokiu lėšų rinkimu nesusijusi ir savo vardu taip pinigų nerenka.

Gyventojams tai reiškia paprastą taisyklę kasdienėje situacijoje prie parduotuvės: vien parašų lapas, negalios simboliai ar pasirašiusių žmonių sąrašas nėra patvirtinimas, kad prašymas yra teisėtas. Prieš perduodant pinigus reikia kritiškai įvertinti, kam jie būtų skiriami ir ar nurodyta organizacija iš tiesų egzistuoja.

Kaip atpažįstami įtartini prašymai

Draugija nurodo, kad tokie asmenys gali naudoti kelis patikimumą kuriančius ženklus. Gyventojams pateikiami lapai su negalios ir kurtumo simboliais, Lietuvos vėliava, tariamų aukotojų parašais bei prašymu skirti pinigų. Toks lapas gali atrodyti kaip oficiali paramos akcija, tačiau jo išvaizda savaime negarantuoja, kad aukos pasieks nurodomą tikslą.

Sukčiai gali raginti ne tik aukoti, bet ir pasirašyti. Jie taip pat demonstruoja, kad lape jau yra daug parašų. Tai gali būti bandymas paskatinti žmogų priimti sprendimą vietoje, matant esą kitų gyventojų pritarimą. Vis dėlto parašų gausa nėra įrodymas, kad pinigų rinkimas vyksta teisėtai ar kad nurodyti duomenys yra tikri.

Viename šiuo metu platinamų lapų nurodoma neegzistuojanti „Regioninė kurčiųjų ir neįgaliųjų vaikų asociacija Europoje“. Tame pačiame lape naudojama tikros organizacijos „Handicap International“ simbolika. Šis atvejis rodo, kodėl nereikėtų spręsti apie rinkimo patikimumą vien pagal pavadinimą, simbolį ar dokumento maketą.

Ką daryti

• Prie prekybos centro, gatvėje ar kitoje viešojoje vietoje gavus lapą su prašymu pasirašyti ir paaukoti, neskubėkite perduoti pinigų.
• Kritiškai įvertinkite, kam prašoma aukoti: perskaitykite lape nurodytą organizacijos pavadinimą ir nepasikliaukite vien negalios, kurtumo simboliais, Lietuvos vėliava ar kitų žmonių parašais.
• Jeigu asmuo teigia renkantis lėšas Lietuvos kurčiųjų draugijos ar jos organizacijų vardu, žinokite, kad draugija tokiu būdu lėšų nerenka. Ji nevaikšto po prekybos centrus, gatves ar kitas viešąsias vietas su parašų ir aukų rinkimo lapais.
• Pastebėjus įtartiną pinigų rinkimą „Maxima“ prekybos vietose, praneškite apsaugos darbuotojams. Tinklas nurodo, kad apsauga reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus ir kviečia policiją.
• Pasinaudokite Lietuvos kurčiųjų draugijos sukurtu vaizdo klipu, skirtu padėti atpažinti sukčius.

Prie prekybos centrų prašantys aukų gali būti sukčiai: gyventojai turi patikrinti, kam aukojaNuotrauka: Pixabay / geralt

Kas gali nutikti pinigus atidavus

Draugijos teigimu, tokia veikla gali suklaidinti gyventojus ir paskatinti juos perduoti pinigus neaiškiems asmenims. Todėl skubotas sprendimas prie įėjimo į prekybos centrą gali reikšti, kad parama nepasieks nei kurčiųjų bendruomenės, nei kito deklaruojamo tikslo.

Žala šiais atvejais susijusi ne vien su konkrečiu prašymu paaukoti. Pasak draugijos, naudojamasi kurtumu, gestų kalba, negalios simboliais ir visuomenės noru padėti žmonėms su negalia. Dėl to nukenčia kurčiųjų bendruomenės ir teisėtai veikiančių nevyriausybinių organizacijų reputacija, taip pat visuomenės pasitikėjimas jomis.

Atsargumas nereiškia abejingumo paramos prašymams. Jis reiškia, kad sprendimas aukoti neturėtų būti grindžiamas spaudimu pasirašyti, žmonių minia lape ar dokumento simboliais. Kai kyla abejonių, saugiausia neperduoti pinigų neaiškiam asmeniui ir kreiptis į prekybos vietos apsaugą.

Kodėl apie tai įspėjama

Lietuvos kurčiųjų draugija viešai atsiribojo nuo tokio pinigų rinkimo. Organizacija pabrėžia, kad nei ji, nei jos organizacijos nerenka lėšų vaikščiodamos su parašų ir aukų lapais po prekybos centrus, gatves ar kitas viešąsias vietas. Šis patikslinimas gyventojams leidžia atskirti draugijos veiklą nuo įtartinų prašymų, kuriuose gali būti naudojama kurtumo tema.

Į įspėjimus reagavo ir prekybos tinklas „Maxima“. Jo teigimu, su tokiais sukčiavimo atvejais susiduriama kartą ar du per mėnesį. Pastebėjus asmenis, renkančius tariamas aukas, prekybininkai prašo informuoti apsaugos darbuotojus, kad šie galėtų pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus ir kviesti policiją.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!