Milžiniška ledo skylė Antarktidos viduryje šokiravo mokslininkus: kodėl ji atsirado

Antarktida daugeliui atrodo kaip vieta, kur žiema reiškia vieną dalyką – viską stingdantį šaltį ir begalinį ledą. Todėl mokslininkus nustebino palydovų užfiksuotas vaizdas: 2024 metų žiemą, kai jūros ledas turėjo plėstis ir storėti, Rytų Antarktidoje atsivėrė milžiniškas neužšalusio vandens plotas.

Jo dydis piko metu siekė 89 121 kvadratinį kilometrą. Tai beveik Portugalijos dydžio teritorija. Kitaip tariant, ten, kur žiemos viduryje turėjo būti vientisas ledo dangos plotas, staiga atsirado atviras vanduo.

Tokios vietos mokslinėje kalboje vadinamos polinijomis – tai neužšąlantys arba prastai užšąlantys vandens plotai jūros ledo zonoje. Nedideli tokie reiškiniai poliariniuose regionuose nėra visiška retenybė, tačiau šio atvejo mastas buvo toks didelis, kad tyrėjams teko ieškoti atsakymo: kas galėjo taip stipriai sutrikdyti įprastą Antarktidos žiemos ritmą?

Vietoje įprasto žiemos ledo – beveik valstybės dydžio vandens plotas

Įprastai Braido įlanka Rytų Antarktidoje žiemos mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį, būna padengta jūros ledu. Šaltuoju sezonu jis turėtų formuotis, plėstis ir veikti kaip savotiškas skydas tarp vandenyno ir atmosferos.

Tačiau 2024 metų rugpjūtį palydoviniai stebėjimai parodė visai kitokį vaizdą. Didelė teritorija liko neužšalusi. Tai nebuvo maža properša, kurią būtų galima paaiškinti vietiniu vėju ar trumpalaikiu ledo judėjimu. Kalbama apie milžinišką atviro vandens plotą, kuris išsilaikė tuo metu, kai ledas regione turėjo būti stipriausias.

Mokslininkams tai tapo aiškiu ženklu, kad veikė ne vienas, o keli procesai vienu metu. Kitaip tariant, ledo skylė atsirado ne dėl vieno „keisto oro epizodo“, o dėl atmosferos ir vandenyno reiškinių grandinės.

Kas iš tikrųjų ją sukėlė?

Tyrėjų teigimu, pagrindinį vaidmenį suvaidino kelių ekstremalių veiksnių derinys. 2024 metų liepą ir rugpjūtį Antarktidą pasiekė net šešios galingos atmosferos upės. Tai siauri šilto ir labai drėgno oro srautai, kurie iš žemesnių platumų atneša didžiulius šilumos bei drėgmės kiekius.

Tokie oro srautai poliariniame regione gali gerokai pakeisti įprastą situaciją. Jie šildo atmosferą, atneša šlapesnį sniegą, keičia šilumos mainus tarp oro ir vandenyno. Šiuo atveju jie prisidėjo prie to, kad jūros ledas negalėjo formuotis taip, kaip turėtų.

Tačiau vien šiltesnio oro nepakako. Tuo pat metu stiprūs vėjai suaktyvino procesą, vadinamą Ekmano siurbimu. Paprastai tariant, vėjai pajudina paviršinius vandenis taip, kad iš gilesnių sluoksnių į viršų ima kilti šiltesnės vandens masės.

Būtent tai ir nutiko šioje Antarktidos dalyje. Į paviršių kilo šiltesnis cirkumpoliarinis giluminis vanduo. Jis šildė viršutinį vandenyno sluoksnį iš apačios, todėl ledui susidaryti buvo dar sunkiau. Situaciją dar labiau sustiprino ilgiau trukusios jūrinės karščio bangos.

Taigi susidėjo trys dalykai: šiltesnis ir drėgnesnis oras iš viršaus, stiprūs vėjai ir šiltesnis vanduo iš gelmių. Tokia kombinacija ir sukūrė sąlygas milžiniškai ledo properšai.

Kodėl tai kelia nerimą?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viena ledo skylė pasaulio mastu nieko nekeičia. Tačiau Antarktidoje tokie reiškiniai yra svarbūs dėl kelių priežasčių.

Jūros ledas aplink Antarktidą veikia kaip apsauginis buferis. Jis padeda saugoti ledo šelfus ir žemyninę ledo dangą nuo tiesioginio šiltesnio vandenyno vandens poveikio. Kai jūros ledo mažiau arba jis formuojasi neįprastai, šiltesnis vanduo gali lengviau veikti didesnes ledo mases.

Tai svarbu ne tik pačiai Antarktidai. Dideli ledo masyvai yra tiesiogiai susiję su pasaulinio vandenyno lygiu. Jei šiltesnis vanduo dažniau pasieks jautrias ledo zonas, ilgainiui tai gali prisidėti prie spartesnio ledo nykimo.

Jūros ledas taip pat svarbus Antarktidos ekosistemoms. Nuo jo sezoninio susidarymo ir tirpimo priklauso Pietų vandenyno mitybos grandinės. Tai veikia mikroorganizmus, krilį, žuvis, paukščius ir kitus gyvūnus. Jei ledo ciklas keičiasi, tai gali paveikti visą ekosistemą.

Mokslininkai įspėja: tokių reiškinių gali daugėti

Tyrimo autoriai mano, kad ateityje tokios milžiniškos ledo properšos gali atsirasti dažniau. Priežasčių kelios: atmosferos upės gali tapti intensyvesnės, karščio bangos atmosferoje ir vandenyne – dažnesnės bei ilgesnės, o Pietų vandenyno viršutiniai sluoksniai toliau šyla.

Tai nereiškia, kad kiekvieną žiemą Antarktidoje atsivers Portugalijos dydžio skylės. Tačiau šis atvejis parodė, kaip greitai gali pasikeisti net tokia, atrodytų, stabili aplinka kaip Antarktidos žiemos jūros ledas.

Svarbiausia žinia ta, kad poliariniai regionai reaguoja ne tik į vieną veiksnį. Ten susipina atmosfera, vėjai, vandenyno srovės, šilumos bangos ir sezoniniai ledo procesai. Kai keli tokie reiškiniai sutampa vienu metu, rezultatas gali būti stulbinantis net mokslininkams.

Milžiniška skylė Antarktidos lede tapo būtent tokiu signalu: tai ne tik įspūdingas vaizdas iš palydovo, bet ir priminimas, kad planetos klimato sistema keičiasi sudėtingiau, nei kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!