Žemei gresia tylus smūgis iš ledynų: mokslininkai įspėja, kas nutiktų ištirpus jų ledui

Žemė per savo istoriją matė ne vieną dramatišką klimato pokytį. Ledynai augo, traukėsi, vėl plėtėsi, o jūros lygis ne kartą keitė planetos krantus. Tačiau šį kartą mokslininkų dėmesys krypsta ne į tolimą praeitį, o į tai, kas gali vykti per artimiausius dešimtmečius.

Nauji skaičiavimai rodo, kad pasaulio ledynuose, neskaičiuojant Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangų, šiuo metu sukaupta apie 150 tūkst. kubinių kilometrų ledo. Jei visas šis ledas ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų daugiau nei 32 centimetrais.

Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius gali neatrodyti kaip katastrofa. Tačiau pakrančių miestams, žemai esančioms teritorijoms, saloms, uostams ir milijonams žmonių net keliolika centimetrų papildomo vandens gali reikšti dažnesnius potvynius, stipresnę audrų žalą ir brangiai kainuojančią kovą su jūra.

Ledynai tirpsta greičiau, nei spėja atsikurti

Didžiausia problema ta, kad daugelis kalnų ledynų jau dabar traukiasi labai sparčiai. Alpėse, Anduose ir Himalajuose ledas tirpsta greičiau, nei jį gali papildyti naujas sniegas. Tai reiškia, kad ledynas ne tiesiog keičia formą – jis po truputį praranda savo masę.

Vidutinių platumų ledynams pavojus ypač didelis. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie jų, įskaitant Alpių ledynus, gali išnykti per kelis artimiausius dešimtmečius. Tai būtų ne tik kraštovaizdžio praradimas. Ledynai yra svarbi vandens sistemos dalis, nuo kurios priklauso upės, žemės ūkis, hidroenergetika ir ištisi regionai.

Kai ledynai tirpsta vasarą, jie maitina upes tada, kai vandens labiausiai reikia. Jei ledyno nelieka, iš pradžių vandens gali padaugėti, bet vėliau prasideda priešingas procesas – šaltinis tiesiog išsenka.

Naujas modelis parodė, kiek ledo dar liko

Kad geriau suprastų pasaulio ledynų būklę, mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį „IceBoost v2.0“. Jis buvo apmokytas naudojant daugiau nei 7 milijonus ledynų storio matavimų iš skirtingų pasaulio vietų.

Į modelį įtraukti ne tik patys storio duomenys, bet ir 26 fiziniai bei geografiniai parametrai: topografija, temperatūra, ledo judėjimo greitis ir kiti veiksniai. Tai leido tiksliau įvertinti, koks yra atskirų ledynų storis ir bendras jų tūris.

Pasak tyrėjų, naujasis modelis maždaug 40 proc. tiksliau atitinka realius lauko matavimus nei ankstesni metodai. Tai svarbu, nes be tikslių duomenų neįmanoma suprasti, kiek laiko ledynai dar gali išsilaikyti ir kokį poveikį jų tirpimas turės jūros lygiui.

Ateityje tokie modeliai turėtų padėti prognozuoti ledynų pokyčius iki 2100 metų. Tačiau jau dabar aišku, kad laikas nėra mokslininkų pusėje.

32 centimetrai gali pakeisti milijonų žmonių gyvenimą

Jūros lygio pakilimas 32 centimetrais skamba kur kas mažiau grėsmingai nei filmai apie miestus po vandeniu. Tačiau realiame pasaulyje pakanka ir tiek, kad kai kurios teritorijos taptų daug labiau pažeidžiamos.

Pakrantėse svarbus ne tik vidutinis jūros lygis. Svarbios audros, potvyniai, stiprūs vėjai, bangos, upių žiotys, lietūs ir kanalizacijos sistemos. Jei jūra jau yra aukščiau, kiekviena audra turi didesnę galimybę įsiveržti giliau į sausumą.

Tai reiškia daugiau užliejamų kelių, pažeistų namų, brangesnę infrastruktūros apsaugą ir didesnį spaudimą miestams. Kai kuriose vietose gali tekti stiprinti krantines, kelti pastatus, keisti uostų sistemas ar net svarstyti gyventojų perkėlimą.

Ir tai – tik ledynai už Grenlandijos ir Antarktidos ribų. Šios dvi milžiniškos ledo dangos yra atskira, dar didesnė istorija.

Ledynų tirpimas smogs ir gėlo vandens atsargoms

Ledynai svarbūs ne tik todėl, kad jų tirpimas kelia jūros lygį. Jie yra ir milžiniški gėlo vandens rezervuarai. Daugelyje pasaulio regionų kalnų ledynai veikia kaip natūralios vandens saugyklos: žiemą kaupia sniegą ir ledą, o šiltuoju metų laiku pamažu atiduoda vandenį upėms.

Kai ledynai ima sparčiai nykti, sistema išsibalansuoja. Iš pradžių tirpstančio vandens gali būti daugiau, tačiau vėliau atsargos mažėja. Tai gali paveikti ne tik gamtą, bet ir žmonių kasdienybę: geriamojo vandens tiekimą, laukų drėkinimą, elektros gamybą, miestų aprūpinimą.

Ypač jautrūs regionai, kuriuose sausuoju sezonu ledynų vanduo yra viena svarbiausių atsargų. Ten ledyno praradimas gali reikšti daug daugiau nei pasikeitusį kraštovaizdį. Tai gali tapti socialine ir ekonomine problema.

Katastrofa neįvyks per vieną dieną, bet procesas jau vyksta

Svarbu suprasti: mokslininkai nekalba apie tai, kad visi ledynai ištirps rytoj. Tai nėra staigus pasaulio pabaigos scenarijus. Tačiau būtent lėtumas ir yra pavojingas, nes prie jo lengva priprasti.

Kasmet ledynai atsitraukia dar šiek tiek. Kasmet kalnų šlaituose lieka mažiau ledo. Kasmet jūros lygis pamažu kyla. Žmogui vienų metų pokytis gali atrodyti nedidelis, bet per kelis dešimtmečius jis tampa kraštovaizdžio, ekonomikos ir saugumo klausimu.

Mokslininkų perspėjimas paprastas: kuo ilgiau atidėliojama reakcija į klimato kaitą, tuo mažiau lieka galimybių išsaugoti ledynus. Kai kurie jų jau dabar gali būti arti ribos, po kurios net ir vėsesni metai nebepadės visiškai atsikurti.

Ledynai yra planetos atmintis – ir jos įspėjimas

Ledynuose užrakinta ne tik vandens masė. Jie saugo tūkstančių metų klimato istoriją, veikia upių sistemas, palaiko ekosistemas ir formuoja ištisų regionų gyvenimą. Kai jie tirpsta, nyksta ne tik ledas. Keičiasi vandens režimas, kalnų kraštovaizdis, pakrančių ateitis ir žmonių saugumas.

Todėl nauji skaičiavimai nėra vien sausas mokslinis faktas. Jie primena, kad klimato krizė matuojama ne tik temperatūros rekordais ar karščio bangomis. Ji matuojama ir tuo, kiek ledo kasmet nebegrįžta į kalnus.

Jei pasaulio ledynai, esantys už Grenlandijos ir Antarktidos ribų, visiškai ištirptų, jūros pakiltų daugiau nei 32 centimetrais. Tačiau tikroji žinia dar aiškesnė: ledynai jau dabar traukiasi, o jų praradimo kaina bus kur kas didesnė nei vien skaičius centimetrais.