Tas pats šampūnas prekybos centre ir vaistinėje kainavo beveik dvigubai skirtingai: pradėjau lyginti ir kitas prekes

Vaistinėje laukiau eilėje ir prisiminiau, kad namuose baigiasi šampūnas. Lentynoje pamačiau įprastą 400 ml buteliuką, kurį mūsų šeima perka jau kurį laiką. Kaina buvo 8,49 euro. Pagalvojau, kad daugoka, tačiau paėmiau: vis tiek reikės, o važiuoti vien dėl šampūno į kitą parduotuvę nesinorėjo.

Po pusvalandžio prekybos centre rinkau pieną, duoną ir vakarienei reikalingus produktus. Eidamas pro higienos prekes pamačiau tokį patį šampūną už 4,49 euro. Sustojau, išsitraukiau iš krepšio ką tik pirktą buteliuką ir palyginau: tas pats pavadinimas, ta pati paskirtis, tie patys 400 ml. Keturi eurai skirtumo už daiktą, kurį nusipirkau tiesiog todėl, kad jis buvo po ranka.

Pirmiausia tikrinau, ar tikrai lyginu tą patį

Pirmoji mintis buvo paprasta: turbūt vienas buteliukas mažesnis arba vienas šampūnas kitoks. Pakuotės kartais atrodo beveik vienodai, nors vienoje parašyta „kasdieniam naudojimui“, o kitoje – „du viename“. Šįkart sutapo ir produkto variantas, ir tūris, ir brūkšninis kodas.

Tada pažiūrėjau į kainų etiketes. Prekybos centre buvo akcija, o vaistinėje buvau sumokėjęs lentynoje nurodytą kainą. Tai paaiškino dalį skirtumo, tačiau mano piniginei rezultatas nesikeitė: tą dieną už tą patį buteliuką galėjau sumokėti keturiais eurais mažiau.

Grįžęs namo padėjau čekį ant virtuvės stalo ir paskaičiavau. Jeigu per metus sunaudotume šešis tokius buteliukus ir kaskart pasitaikytų toks pats kainų skirtumas, susidarytų 24 eurai. Žinoma, akcija nelauks manęs kiekvieną kartą, todėl šios sumos nelaikiau garantuotu sutaupymu.

Labiau už tuos keturis eurus užkliuvo mano paties įprotis. Maisto kainas dar pasižiūrėdavau, o šampūną, dantų pastą ar dezodorantą imdavau beveik automatiškai. Atrodė, kad tokios smulkios prekės bendroje sąskaitoje nelabai ką keičia.

Su dantų pasta vos nepadariau kitos klaidos

Kitą kartą prieš eidamas apsipirkti užsirašiau keturias prekes, kurių iš tikrųjų reikėjo: šampūną, dantų pastą, dezodorantą ir skystą rankų muilą. Nenorėjau tikrinti visos parduotuvės. Užteko palyginti tai, ką perkame nuolat.

Su dantų pasta iš pradžių atrodė, kad radau gerą pasiūlymą. Viena tūbelė kainavo 2,99 euro, kita – 3,49 euro, todėl ranka jau tiesėsi prie pigesnės. Tik paskui pastebėjau, kad pirmoje buvo 75 ml, o antroje – 100 ml.

Perskaičiavus paaiškėjo, kad mažesnės tūbelės 100 ml kainuotų beveik 3,99 euro. Vadinasi, didesnė už 3,49 euro buvo pigesnė pagal kiekį, nors jos kaina etiketėje atrodė aukštesnė. Pirmą kartą taip aiškiai supratau, kam lentynose rašoma kaina už litrą ar kitą kiekio vienetą.

Su dezodorantu reikėjo dar daugiau atidumo. Vienoje vietoje žiūrėjau į purškiamą, kitoje – į rutulinį, o pavadinimai buvo labai panašūs. Tokį palyginimą iškart atmečiau: jei skiriasi pats produktas, vien kainų skirtumas man nieko nepasako.

Telefono užrašuose prie kiekvienos prekės pasižymėjau tikslų variantą, pakuotės dydį ir kainą, už kurią ją pirkau. Po kelių apsipirkimų jau turėjau savo orientyrą. Nebereikėjo spėlioti, ar didelis užrašas apie nuolaidą reiškia gerą pasiūlymą.

Nuolaida kartais prašo nupirkti daugiau, negu reikia

Lygindamas pasiūlymus pradėjau skaityti ir mažesnes raides. Vienur patraukli kaina galiojo su lojalumo kortele, kitur reikėjo pirkti dvi prekes. Dar pasitaikydavo, kad internete matyta kaina fizinėje parduotuvėje buvo kitokia.

Kartą susidomėjau pasiūlymu pirkti du buteliukus, nors namuose dar turėjome pradėtą atsargą. Vieneto kaina buvo mažesnė, tačiau prie kasos būčiau palikęs daugiau pinigų, negu planavau. Tąkart nepirkau, nes bandyti kitą šampūną vien dėl akcijos nenorėjau.

Su internetu irgi teko skaičiuoti iki galo. Jeigu prekė kainuoja dviem eurais mažiau, bet pristatymas kainuotų tris eurus, vieno buteliuko užsakymas man neapsimokėtų. Ieškoti dar kelių nereikalingų prekių, kad pasiekčiau nemokamo pristatymo sumą, būtų dar keisčiau.

Nusprendžiau ir nevažinėti per miestą dėl kiekvienos nuolaidos. Jei pigesnė parduotuvė pakeliui, užsuku. Jei dėl vieno pirkinio reikėtų daryti atskirą išvyką, įvertinu ir laiką, ir važiavimo išlaidas.

Dabar užtenka minutės prie lentynos

Po šio palyginimo nepradėjau vengti vaistinių ar visko pirkti viename prekybos centre. Vieną savaitę patrauklesnį pasiūlymą randu vienur, kitą – kitur. Tiesiog nebesprendžiu iš parduotuvės pavadinimo, kiek turėtų kainuoti prekė.

Dabar prieš dėdamas į krepšį įprastą higienos priemonę patikrinu tris dalykus: ar tai tikrai tas variantas, kurį naudojame, kiek jo yra pakuotėje ir kokiomis sąlygomis galioja kaina. Tam dažniausiai užtenka minutės.

Namie laikau vieną atsarginį buteliuką, todėl šampūno nebereikia pirkti skubiai tą vakarą, kai iš senojo jau niekas neišbėga. O telefone likusi 4,49 euro kainos nuotrauka man primena paprastą dalyką: prieš mokėdamas 8,49 euro bent pasižiūriu, ar turiu kitą pasirinkimą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!