Degalinėje už vandens butelį sumokėjau 2,20 euro, o parduotuvėje už kampo jis kainavo 0,59

Tai piktina ir erzina todėl, kad žmogus perka ne prabangą, ne desertą, ne kavą su plakta grietinėle, o paprastą vandenį. Butelis rankoje tas pats, troškulys tas pats, tik vieta kita. Degalinėje už jį sumoki 2,20 euro, o už kelių šimtų metrų esančioje parduotuvėje toks pats ar labai panašus vanduo gali kainuoti 0,59 euro.

Skirtumas – 1,61 euro už vieną butelį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedidelė suma, bet būtent tokios smulkmenos labiausiai ir erzina, nes žmogus jaučiasi pagautas situacijoje: nori gerti dabar, vaikas prašo dabar, sustojai pakeliui dabar. Ir už tą „dabar“ tenka mokėti kelis kartus brangiau.

Ne vanduo brangus, o vieta, kur jį perkame

Degalinėje vanduo dažnai kainuoja ne kaip vanduo, o kaip patogumas. Ten mokame už tai, kad nereikia ieškoti parduotuvės, stovėjimo vietos, eiti per visą prekybos salę, laukti eilėje prie savitarnos kasos. Įvažiavai, paėmei, sumokėjai, išvažiavai. Prekybininkui tai labai aiški logika: žmogus degalinėje dažnai perka ne planuotai, o iš reikalo.

Būtent todėl degalinėse brangesni ne tik vanduo, bet ir šokoladukai, sumuštiniai, traškučiai, energiniai gėrimai, kava. Tai prekės, kurias žmogus dažnai perka pakeliui, kai nėra laiko galvoti. Kitaip tariant, pirkėjas ten ateina ne apsipirkti savaitei, o greitai išspręsti mažą problemą.

Tačiau pirkėjui nuo to ne lengviau. Kai šalia parduotuvėje už 0,59 euro gali nusipirkti tą patį kiekį vandens, 2,20 euro degalinėje atrodo ne kaip patogumo mokestis, o kaip pasinaudojimas situacija. Ypač vasarą, kelionėje ar važiuojant su vaikais, kai vanduo nėra kaprizas, o būtinas daiktas.

Skaičiai parodo, kodėl tai taip erzina

Palyginkime paprastai. Jei degalinėje vandens butelis kainuoja 2,20 euro, o parduotuvėje – 0,59 euro, skirtumas yra 1,61 euro. Tai reiškia, kad degalinėje už vieną butelį sumokate beveik 3,7 karto daugiau.

Jei žmogus tokį butelį degalinėje nusiperka kartą per savaitę, per mėnesį permoka apie 6,44 euro. Per metus – 83,72 euro. O jei šeima kelionėje perka keturis butelius, vienas sustojimas kainuoja ne 2,36 euro, kaip būtų parduotuvėje, o 8,80 euro. Skirtumas – 6,44 euro už vieną kartą.

Dar skaudžiau tai atrodo ilgesnėse kelionėse. Tarkime, šeima vasarą važiuoja prie jūros, sustoja degalinėje pirmyn ir atgal, kiekvieną kartą nuperka po keturis butelius vandens. Vien vandeniui degalinėje išleidžia 17,60 euro. Parduotuvėje toks kiekis būtų kainavęs 4,72 euro. Skirtumas – 12,88 euro. Už tiek jau galima nupirkti ne tik vandens, bet ir užkandžių vaikams.

Kodėl tokia kaina nėra netikėtumas, bet vis tiek erzina

Degalinės turi kitokias sąnaudas nei dideli prekybos centrai. Jos dirba patogiose vietose, dažnai ilgiau, kai kurios – visą parą. Mažesnės lentynos, mažesnė apyvarta, brangesnis patogumas, impulsyvūs pirkimai. Visa tai įskaičiuojama į kainą. Verslo požiūriu tokia kaina gali būti paaiškinama.

Bet žmogus kainą vertina ne per verslo modelį. Jis žiūri paprastai: butelis tas pats, vanduo tas pats, o suma beveik keturis kartus didesnė. Todėl ir kyla pyktis. Ne todėl, kad 1,61 euro sugriauna šeimos biudžetą, o todėl, kad jautiesi sumokėjęs per daug už daiktą, kuris turėtų būti vienas pigiausių.

Čia veikia ir psichologija. Už kavą degalinėje 2 eurus sumokėti lengviau, nes ji bent pagaminta vietoje, karšta, su puodeliu, dangteliu. Už paprastą vandens butelį ta pati suma atrodo kaip bauda už tai, kad nepasiruošei iš anksto.

Kaip paprastai išvengti tokios permokos

Geriausias būdas – laikyti automobilio bagažinėje ar salone kelis vandens butelius, tik nepalikti jų ilgam karštyje. Rudenį ir žiemą tai paprasta: galima nusipirkti 6 butelių pakuotę prekybos centre ir turėti atsargą kelionėms, darbui ar vaikų būreliams. Vasarą geriau naudoti gertuvę ir pripildyti ją namuose, nes plastikiniai buteliai įkaitusiame automobilyje nėra geriausias sprendimas.

Dar vienas praktiškas įprotis – prieš ilgesnį važiavimą vandens nusipirkti ten, kur perkate maistą. Jei vis tiek užsukate į parduotuvę duonos, pieno ar vaisių, įmeskite ir kelis butelius vandens. Tada degalinėje liks tik kuras, tualetas ir, jei norisi, kava.

Tai nereiškia, kad niekada negalima pirkti vandens degalinėje. Kartais tiesiog nėra pasirinkimo. Bet jei tai tampa įpročiu, per metus už paprastą vandenį sumokama tiek, kiek kainuotų keli pilni prekybos centro maišeliai.

Maža kaina, didelis principas

Labiausiai erzina ne pats vandens butelis, o jausmas, kad už neatidumą ar skubėjimą sumokėjai per brangiai. 2,20 euro už vandenį degalinėje nėra katastrofa, bet kai žinai, kad už kampo jis kainuoja 0,59 euro, nuotaika sugenda greitai.

Todėl čia veikia paprasta taisyklė: degalinėje verta pirkti tai, ko tikrai reikia čia ir dabar. O vanduo, servetėlės, užkandžiai ir kitos smulkmenos pigiausiai kainuoja tada, kai jomis pasirūpiname dar prieš sustodami prie kolonėlės.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!