Nustojau pirkti vandenį buteliuose – po mėnesio nustebino ne tik sutaupyta suma

„Vėl baigėsi vanduo“, – ši frazė namuose skambėdavo keistai dažnai. Ne todėl, kad iš čiaupo būtų tekėjęs smėlis ar kad parduotuvė būtų už kelių kilometrų. Tiesiog prie durų vis kaupėsi plastikiniai buteliai: keli automobilyje, keli virtuvėje, dar vienas rankinėje „dėl visa ko“. Atrodė, kad perku smulkmeną, kurios net neverta skaičiuoti.

Vieną dieną, nešantis iš parduotuvės dar vieną sunkią pakuotę, kilo paprasta mintis: o kas būtų, jei mėnesį vandens buteliuose tiesiog nepirkčiau? Ne iš didelio ekologinio pasiryžimo ir ne todėl, kad staiga panorau gyventi asketiškai. Greičiau iš nuovargio nuolat nešti, rūšiuoti ir prisiminti, kur padėtas paskutinis butelis.

Po mėnesio labiausiai nustebino ne vien tai, kad išlaidos sumažėjo. Pasikeitė ir keli kasdieniai įpročiai, kurių anksčiau net nepastebėdavau. Pasirodo, vanduo buteliuke dažnai būdavo ne troškulio sprendimas, o automatinis pirkinys – toks pats kaip saldainis prie kasos ar dar viena nuolaidinė prekė, kurios namuose jau ir taip pilna.

Pirkdavau ne vandenį, o patogumo jausmą

Buteliukas atrodo nekaltai: įsimeti į krepšį pakeliui į darbą, nusiperki degalinėje, pasiimi po sporto ar važiuodamas pas gimines. Vienas kainuoja nedaug, todėl galva jo nepriskiria prie rimtesnių išlaidų. Tačiau per mėnesį tie „tik vienas“ susideda į nemažą sumą, ypač jei namuose gyvena keli žmonės, o kartu perkamas ir gazuotas, ir negazuotas vanduo.

Pirmomis dienomis buvo net kiek nepatogu. Išeidamas iš namų turėjau prisiminti pripildyti gertuvę, o ne tik pagriebti piniginę ir pasikliauti artimiausia parduotuve. Automobilyje atsirado vienas tvirtesnis daugkartinis butelis, darbo krepšyje – kitas. Tai nėra didžiulis gyvenimo perversmas, bet būtent tokie maži pasiruošimai dažniausiai ir išgelbsti nuo spontaniško pirkinio.

Greitai paaiškėjo, kad didžiausia kliūtis buvo ne pats vanduo, o įprotis manyti, kad patogumas visada turi būti vienkartinis. Kai vanduo jau yra šalia, nebereikia sustoti degalinėje vien dėl buteliuko ir parsinešti namo dar vieno plastiko maišo. O jeigu norisi burbuliukų, kai kuriems namuose tinka gazuoto vandens aparatas ar tiesiog rečiau perkamas didesnės talpos butelis ypatingoms progoms.

Mėnesio pabaigoje keičiasi ne tik čekio suma

Sutaupytos sumos dydis kiekvienuose namuose bus kitoks. Jis priklauso nuo to, kiek vandens buvo perkama, kokios talpos ir kokioje vietoje: tas pats buteliukas prekybos centre bei kelionėje kainuoja visai kitaip. Tačiau verta bent mėnesį neišmesti čekių arba pasižymėti tokius pirkinius telefone – tada paaiškėja, kiek kainuoja ne vanduo, o skubėjimas ir įprotis.

Man labiau už skaičių patiko kitas vaizdas: gerokai rečiau pilnas plastiko konteineris. Nebeliko virtuvės kampe besivartančių tuščių butelių, nebereikėjo spausti jų kojomis, kad tilptų į šiukšlių maišą. Mažai buities pergalei nereikia fanfarų, bet ji tikrai juntama, ypač šeimoje, kur per savaitgalį tuščios pakuotės kartais užima daugiau vietos nei patys pirkiniai.

Dar viena netikėta nauda – pradedi gerti sąmoningiau. Kai gertuvė stovi ant darbo stalo ar automobilyje, lengviau prisiminti atsigaivinti ir nereikia laukti, kol troškulys privers ieškoti parduotuvės. Tėvams tai gali reikšti mažiau paskutinės minutės prašymų nusipirkti gėrimo pakeliui į būrelį, o dirbančiam žmogui – mažiau smulkių išėjimų, kurie suvalgo laiką ir pinigus.

Nustojau pirkti vandenį buteliuose – po mėnesio nustebino ne tik sutaupyta sumaNuotrauka: Pexels / Polina Tankilevitch

Vis dėlto ne kiekviename čiaupe vanduo vienodas

Šis sprendimas nereiškia, kad vanduo buteliuose yra blogis ar kad visiems tinka vienas receptas. Vienur žmonės nepasitiki savo būsto vandens skoniu, kitur gyvena su senesniais vidaus vamzdynais, o dalis renkasi buteliuotą vandenį kelionėse, sodybose ar ten, kur saugaus geriamojo vandens prieinamumas nėra aiškus. Tokiose situacijose svarbiausia ne aklai taupyti, o pasirūpinti, kad vanduo būtų tinkamas gerti.

Jeigu nemalonus tik kvapas, skonis ar kalkių pojūtis, pirmas žingsnis gali būti ne dėžė plastikinių butelių, o informacija apie vietos vandens kokybę ir tinkamai prižiūrimas filtras. Filtras nėra stebuklinga lazdelė: jį reikia pasirinkti pagal poreikį ir laiku keisti. Tačiau daugeliui jis tampa kompromisu tarp noro gerti malonesnio skonio vandenį ir nenoro kas savaitę pirkti naujų pakuočių.

Senjorui svarbi gali būti gertuvė, kurią lengva atsukti ir pripildyti, šeimai – keli aiškiai atskirti buteliai vaikams bei suaugusiesiems, o vairuotojui – sandariai uždaromas indas, neapsiverčiantis posūkyje. Verslui ir darbovietėms čia taip pat yra apie ką pagalvoti: kai darbuotojams prieinamas geriamasis vanduo ir švarūs indai, mažėja poreikis kiekvienam bėgti pirkti vienkartinio buteliuko.

Mažas bandymas geriau veikia nei griežtas pažadas

Pradėti paprasčiausia ne nuo iškilmingo pažado „daugiau niekada“, o nuo vienos savaitės. Pripildykite gertuvę vakare arba ryte, vieną laikykite ten, kur dažniausiai išeinate iš namų, o kitą – darbe ar automobilyje. Jei nuolat pamirštate, problema greičiausiai ne valioje, o tame, kad gertuvė gyvena per giliai spintelėje.

Taip pat nereikia apsimesti, kad kiekviena situacija tobula. Karštą dieną, ilgoje kelionėje ar renginyje vandens butelis gali būti tiesiog praktiškiausias pasirinkimas. Skirtumas atsiranda tuomet, kai jis tampa išimtimi, o ne kasdieniu automatiniu veiksmu, net ir tada, kai namuose ar darbe vandens yra už kelių žingsnių.

Po mėnesio galima ramiai pasižiūrėti, kas pasikeitė: kiek rečiau pirkote, kiek mažiau pakuočių išmetėte, ar patogiai veikia pasirinkta gertuvė. Tokia peržiūra dažnai pasako daugiau nei gražūs pažadai apie taupymą. Juk įpročiai laikosi ne todėl, kad jie kilnūs, o todėl, kad juos įmanoma pakartoti ir pirmadienį, ir lietingą vakarą, kai visai nesinori galvoti.

Vandens buteliuose atsisakymas nepadaro žmogaus nei pavyzdingu taupuoliu, nei tobulu aplinkosaugininku. Tačiau jis primena vieną labai žemišką dalyką: daug pinigų iškeliauja ne per didelius sprendimus, o per mažus pirkinius, kurių nė nelaikome sprendimais. Kartais užtenka pripildytos gertuvės prie durų, kad mėnesio gale būtų lengvesnis ir krepšys, ir šiukšlių dėžė, ir sąskaita.