Ekonomistai įspėja: degalų kainos pasieks 2,50 €/l jau labai greitai. Nuo spalio pinigines „patuštinsime” dar labiau

Šviesoforas užsidega žaliai, o vairuotojas dar kelias sekundes nenuleidžia akių nuo kolonėlės ekrano. Skaičiai kyla greičiau, nei norėtųsi, nors bake – tik dalis degalų. Prie kasos išgirstas prašymas „pilną baką“ daugeliui jau seniai nebeskamba kaip paprastas sakinys: jis reiškia, kad savaitės biudžete vėl teks kažko atsisakyti.

Kalbos apie 2,50 euro už litrą ribą vairuotojams kelia ne vien susierzinimą. Tokia kaina nėra tik dar vienas skaičius švieslentėje prie degalinės – ji paliečia kelią į darbą, vaikų vežiojimą į būrelius, išvykas pas tėvus kitame mieste ir smulkų verslą, kuriam automobilis yra darbo įrankis. Jei ekonomistų įspėjimai apie spartų brangimą pasitvirtins, nuo spalio degalų eilutė šeimos išlaidose taps dar ryškesnė.

Labiausiai erzina tai, kad važiuoti dažnai nėra iš ko rinktis. Mieste galima persėsti į viešąjį transportą ar trumpesnį maršrutą įveikti pėsčiomis, tačiau gyvenant užmiestyje automobilis nėra prabanga. Tai tas pats kaip šaldytuvas virtuvėje ar batai rudenį – gali pabandyti apsieiti, bet kasdienybė greitai primena, kodėl jis reikalingas.

Vienas litras atrodo menkniekis, kol nepradedi skaičiuoti mėnesio

Žmogus paprastai pyksta ne dėl kelių centų prie vieno litro. Jis pyksta tada, kai tie centai susideda į pilną baką, o paskui – į keturis ar penkis sustojimus degalinėje per mėnesį. Kuo daugiau kilometrų tenka nuvažiuoti dėl darbo ir šeimos reikalų, tuo mažiau tokį pabrangimą galima nurašyti kaip nemalonią, bet pakeliamą smulkmeną.

2,50 euro už litrą riba psichologiškai taip pat skamba kitaip nei ankstesni kainų pokyčiai. Degalinėje retas kas skaičiuoja vien litrus – dažniau matoma galutinė suma ekrane. Ir kai ji priartėja prie sumos, už kurią dar neseniai buvo galima nupirkti visą savaitės maisto krepšelio dalį, kelionė automobiliu ima atrodyti gerokai brangesnė nei buvo planuota.

Nuo spalio tai ypač juntama todėl, kad ruduo ir taip atsineša daugiau išlaidų. Prasideda intensyvesnis mokyklų ir būrelių ritmas, trumpėja dienos, daugiau važinėjama tamsoje ir per lietų, namų ūkiams atsiranda sezoninių sąskaitų. Degalų brangimas tokiu metu tampa ne pavieniu rūpesčiu, o dar vienu spaudimu jau įtemptame mėnesio biudžete.

Vienam tai kelionė į darbą, kitam – visa darbo diena ant ratų

Didmiestyje gyvenantis vairuotojas gali pasakyti, kad į darbą bandys važiuoti autobusu, paspirtuku ar dalytis automobiliu su kolega. Tačiau mažesniame mieste ar kaime šis patarimas ne visada veikia. Kai autobusas važiuoja kelis kartus per dieną, o darbovietė yra keliolika ar keliasdešimt kilometrų nuo namų, automobilio rakteliai nėra pasirinkimo simbolis.

Ypač jautriai kainą pajunta šeimos su vaikais. Vienas maršrutas veda į darželį, kitas – į mokyklą, vakare reikia suspėti į treniruotę ar pas gydytoją. Iš šalies tokios kelionės gali atrodyti trumpos, bet per savaitę jos virsta nemenku atstumu, o degalų bakas tuštėja su tuo pačiu užsispyrimu, kaip vaiko kuprinė prisipildo nereikalingų lapelių.

Kitaip į kainų šuolį žiūri tie, kurie vairuoja dirbdami: vežėjai, kurjeriai, meistrai, individualiai dirbantys žmonės. Jiems brangesni degalai reiškia ne tik mažiau laisvų pinigų namuose, bet ir sudėtingesnį sprendimą, ar kelti paslaugos kainą klientui. O klientas, savo ruožtu, taip pat jau moka daugiau už kasdienius dalykus – todėl ši grandinė greitai tampa jautri visiems.

Ekonomistai įspėja: degalų kainos pasieks 2,50 €/l jau labai greitai. Nuo spalio pinigines "patuštinsime" dar labiauNuotrauka: Unsplash / engin akyurt

Degalinės kainos neatsiranda iš oro, bet vairuotojui nuo to ne lengviau

Vairuotojui, stovinčiam prie pistoleto, retai rūpi sudėtinga kainos sandara. Jam svarbiausia, kiek kainuos pripildyti baką šiandien ir ar rytoj nereikės mokėti dar daugiau. Vis dėlto galutinę kainą lemia ne vien degalinės sprendimas: ją veikia žaliavų rinka, mokesčiai, transportavimo bei veiklos sąnaudos, valiutų svyravimai ir bendra ekonominė situacija.

Todėl pyktis dažnai nukreipiamas į tą vietą, kurią žmogus mato – švieslentę prie kelio ar kasą degalinėje. Tačiau darbuotojas už prekystalio kainos nenustato, o verslas taip pat susiduria su brangstančia logistika, elektra ir kitomis sąnaudomis. Tai nereiškia, kad vairuotojo nepasitenkinimas nepagrįstas; veikiau paaiškina, kodėl vien pažadas „nekelti kainų“ retai išsprendžia platesnę problemą.

Skaudžiausia, kai žmogus jaučiasi neturintis jokios įtakos. Jis negali pasirinkti, ar važiuoti į pamainą, negali nukelti vizito pas gydytoją ir negali palikti vaikų be kelionės namo. Būtent šis bejėgiškumo jausmas, o ne vien skaičius 2,50 euro, ir paverčia degalų kainą tokia jautria tema.

Rudenį verta taupyti ne kilometrus, o bereikalingus įpročius

Stebuklingo būdo važinėti nieko nekainuojant nėra, tačiau keli kasdieniai sprendimai gali sumažinti nemalonų skirtumą. Prieš išvykstant verta sujungti kelis reikalus į vieną maršrutą, o ne tą pačią dieną kelis kartus važiuoti per miestą pirmyn ir atgal. Ilgesnėse kelionėse naudinga iš anksto numatyti, kur piltis degalus, o ne sustoti pirmoje pasitaikiusioje vietoje, kai bake jau dega įspėjamoji lemputė.

Nemažai lemia ir automobilio būklė. Per mažas padangų slėgis, nereikalingas svoris bagažinėje, atidėliojama techninė priežiūra ar įprotis staigiai spausti akceleratorių atrodo kaip smulkmenos, bet jos neišnyksta – jos keliauja kartu su kiekvienu kilometru. Tai nėra kvietimas vairuoti taip lėtai, kad aplinkiniai pradėtų nervintis, tačiau ramus ir tolygus važiavimas dažnai kainuoja mažiau.

Šeimoms gali padėti paprastas susitarimas dėl kelionių: kas kurią dieną veža vaikus, ar galima dalį maršruto derinti su kaimynais, ar tikrai kiekviena išvyka automobiliu būtina. O verslui ir paslaugų teikėjams verta aiškiai kalbėti su klientais apie priežastis, kodėl keičiasi įkainiai. Žmonės ne visuomet džiaugsis didesne sąskaita, bet daug sunkiau priima kainą, kuri atsiranda tyliai ir be jokio paaiškinimo.

Degalų kainos vairuotojus paliečia ne todėl, kad visi mėgsta skųstis prie kolonėlės. Jos primena labai paprastą dalyką: daugeliui žmonių kelias į darbą, mokyklą ar namus nėra pasirinkimas, kurį galima lengvai išbraukti iš biudžeto. Jei 2,50 euro už litrą taps kasdienybe, taupymas prasidės ne degalinėje – jis prasidės nuo klausimo, kiek dar gali kainuoti įprastas gyvenimas ant ratų.