Rytais šalantys pirštai ne visada kalba apie orą: kada verta pasitikrinti kraujotaką

Ar esate pabudę, užsidėję rankas ant antklodės ir pajutę, kad pirštai šalti tarsi būtumėte visą naktį miegoję prie praviro lango? Kambaryje šilta, kojinės storos, o rankų pirštų galai vis tiek atrodo sustingę. Dažnas numoja ranka: matyt, taip sureagavo į vėsesnį rytą.

Tačiau nemalonus jausmas kartais neišnyksta taip greitai. Kol užverda kava, pirštai gali dilgčioti, sunkiau suimti puodelį, o jų spalva atrodyti neįprastai pablyškusi ar net melsva. Tuomet šaltis tampa ne vien orų tema – jis gali būti ženklas, kad kūnas į rankų ir kojų galus kraują nukreipia ne taip sklandžiai, kaip įprasta.

Vien šalti pirštai dar nereiškia ligos. Kūnas nuolat prisitaiko prie temperatūros, nuovargio, streso ir net vakarykščio rūkymo ar išgertos kavos. Vis dėlto pasikartojančio simptomo nereikėtų nurašyti vien žiemai, ypač jei jis ima trukdyti kasdienybėje arba atsiranda kartu su kitais pojūčiais.

Kodėl rankos pirmos pajunta, kad kūnui vėsu

Kai organizmui šalta, jis saugo svarbiausius organus ir susiaurina smulkias kraujagysles rankose bei kojose. Todėl pirštų galus pasiekia mažiau šilto kraujo, jie atvėsta greičiau nei kūno vidurys. Ryte tai gali būti ryškiau, nes žmogus ilgai nejudėjo, ranka buvo prispausta po kūnu ar antklodės krašte, o kambario temperatūra per naktį nukrito.

Taip pat veikia ir įtampa. Skubėjimas į darbą, nerimas dėl dienos darbų ar staigus pabudimas gali paskatinti kraujagysles susitraukti. Žmogus tuomet pyksta ne tiek dėl šaltų pirštų, kiek dėl to, kad iš pat ryto jaučiasi lyg jo kūnas dar nebūtų „įsijungęs“.

Kai kuriems žmonėms pirštai šaltesni būna natūraliai: jie liesesni, mažiau juda, daug dirba sėdėdami arba tiesiog jautriau reaguoja į temperatūrų pokyčius. Tačiau jei anksčiau taip nebūdavo, o dabar rankas nuolat tenka šildyti prie radiatoriaus ar po šiltu vandeniu, verta stebėti ne vien termometrą, bet ir kitus kūno signalus.

Ne vien šaltis: ženklai, kurių geriau neignoruoti

Daugiausia pasako ne pats šalčio pojūtis, o jo aplinkybės. Dėmesio verta, jei pirštai nuolat šąla ir šiltoje patalpoje, jei viena ranka ar viena koja akivaizdžiai šaltesnė už kitą, o pojūtis nepraeina pajudėjus. Svarbus ir dažnumas: vienas vėsus rytas po prasto miego nėra tas pats, kas kasdien pasikartojanti būsena.

Pasitarti su gydytoju verta, jei kartu atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, skausmas, silpnumas, odos spalvos pokyčiai ar sunkiau gyjančios žaizdelės. Kai kuriems žmonėms šaltyje ar patiriant stresą pirštai gali staiga pabąlti, pamėlti, o vėliau parausti ir tvinksėti. Tokie pasikartojantys epizodai yra pakankama priežastis aptarti situaciją su šeimos gydytoju, o ne vien pirkti šiltesnes pirštines.

Ypač skubiai reikėtų reaguoti, jei galūnė staiga tampa labai šalta, blyški ar melsva, smarkiai skauda, susilpnėja jutimas ar judesiai. Tai nėra situacija, kurią reikėtų stebėti iki vakaro. Staigūs ir ryškūs pokyčiai reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Rytais šalantys pirštai ne visada kalba apie orą: kada verta pasitikrinti kraujotakąNuotrauka: Pexels / Sarah Chai

Tą patį rytą skirtingi žmonės jaučia nevienodai

Senjorui šalantys pirštai gali būti dar vienas kasdienis nepatogumas, kurį jis linkęs nutylėti, nes „tokio amžiaus jau visko būna“. Tačiau būtent vyresniame amžiuje dažniau susikerta keli veiksniai: mažesnis aktyvumas, vartojami vaistai, lėtinės ligos ir kraujagyslių pokyčiai. Artimiesiems kartais naudinga paklausti ne tik ar namuose šilta, bet ir ar nejuntamas skausmas, tirpimas, ar nepakito pirštų spalva.

Dirbantis žmogus dažnai problemą pastebi tik prie kompiuterio: rytą sunkiau spausdinti klavišus, pirštai gremėzdiški, o po ilgo sėdėjimo rankos ir kojos atšąla dar labiau. Tėvams su mažais vaikais savijautą gali sustiprinti nuolatinis miego trūkumas, skubėjimas ir nereguliarus valgymas. Kūnas tokiomis dienomis dažnai reaguoja jautriau, nors žmogus tam neturi nei laiko, nei kantrybės.

Kita vertus, ne kiekvienas šaltų rankų epizodas susijęs su rimta kraujotakos bėda. Gydytojui svarbu matyti visą vaizdą: žmogaus amžių, įpročius, vartojamus vaistus, kitus simptomus ir tai, kada tiksliai problema pasireiškia. Todėl naudinga kelias savaites pasižymėti, ar pirštai šąla tik rytais, po streso, išėjus į lauką, ar ir ramiai sėdint šilumoje.

Šildyti rankas galima, bet signalą verta išgirsti

Jei pirštai tiesiog atvėso po nakties, dažnai padeda paprasti dalykai: šilta arbata, kelių minučių judesys, rankų pamankštinimas, ne per karštas vanduo. Rytinė mankšta nebūtinai turi būti sportas – kartais užtenka pasivaikščioti po namus, pajudinti pečius, sugniaužti ir atpalaiduoti plaštakas. Svarbiausia nesistengti sustingusių rankų „atgaivinti“ labai karštu vandeniu, nes sumažėjęs jautrumas gali apgauti.

Jeigu rūkote, verta prisiminti, kad nikotinas gali siaurinti kraujagysles ir sustiprinti šalčio pojūtį. Reguliarus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas, visavertis maistas ir pertraukos nuo ilgo sėdėjimo nėra greitas triukas, tačiau jie padeda kūnui dirbti tolygiau. Žmogus negali pakeisti oro, bet gali pastebėti, kas jo kasdienybėje šį pojūtį sustiprina.

O kai simptomas kartojasi, gydytojo konsultacija nėra perdėtas atsargumas. Šeimos gydytojas gali įvertinti bendrą sveikatą, kraujospūdį, aptarti rizikos veiksnius ir nuspręsti, ar reikia tolesnių tyrimų. Kartais ramybę suteikia paprastas paaiškinimas, o kartais laiku pastebėtas pokytis leidžia nelaukti, kol kasdienis diskomfortas taps rimtesne problema.

Šalti pirštai ryte gali būti tik vėsi naktis ir nejudri ranka po pagalve. Tačiau kūnas retai kalba be priežasties: jei tas pats signalas grįžta vėl ir vėl, verta jo ne nutildyti pirštinėmis, o išgirsti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!