Europai gresia žiemos, kokių seniai nematėme: vandenyne vykstantys pokyčiai gali paliesti kiekvieną

Dar prieš kelis dešimtmečius lietuviška žiema daugeliui reiškė pusnis iki kelių, užšalusius ežerus ir savaitėmis besilaikantį šaltį. Dabar dažniau tenka žiūrėti į pilką dangų, lietaus balas ir termometrą, kuris net sausio viduryje rodo kelis laipsnius šilumos. Atrodytų, prie tokių žiemų jau pradedame priprasti. Tačiau mokslininkai perspėja apie procesą, kuris ateityje galėtų gerokai pakeisti Europos klimatą, o kartu ir tai, kokios žiemos laukia Lietuvos.

Nerimą kelia ne atmosferoje vykstantys pokyčiai, o milžiniška vandenyno cirkuliacijos sistema Atlante. Ji padeda pernešti šilumą iš tropinių platumų į šiaurę ir yra viena priežasčių, kodėl didelėje Europos dalyje klimatas gerokai švelnesnis, nei būtų galima tikėtis pagal geografinę padėtį. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad ši sistema gali silpnėti, o kai kurie mokslininkai neatmeta ir daug rimtesnio scenarijaus – jos persitvarkymo, kuris turėtų ilgalaikių pasekmių visam žemynui.

Jeigu toks scenarijus išsipildytų, Šiaurės ir Vakarų Europoje žiemos galėtų tapti gerokai šaltesnės. Klimato pokyčiai paveiktų ir Baltijos regioną, todėl Lietuvai tai nebūtų vien tolimų valstybių problema. Vis dėlto svarbu suprasti, kad mokslininkai kalba apie galimus ilgalaikius pokyčius, o ne apie šią ar kitą žiemą užklupsiantį staigų atšalimą.

Atlanto vandenynas Europą šildo labiau, nei daugelis įsivaizduoja

Kodėl Vakarų Europoje žiemos palyginti švelnios, nors panašiose geografinėse platumose Šiaurės Amerikoje gali spausti gerokai stipresnis šaltis? Viena priežasčių yra Atlanto vandenyno pernešama šiluma. Šiltesnis vanduo iš pietinių platumų keliauja šiaurės kryptimi, palaipsniui atiduoda šilumą atmosferai ir veikia virš vandenyno judančias oro mases.

Šis procesas susijęs su Atlanto meridionine apsivertimo cirkuliacija, trumpiau vadinama AMOC. Nors ji dažnai tapatinama su Golfo srove, tai nėra visiškai tas pats. Golfo srovė yra viena iš Atlanto paviršinių srovių, o AMOC apima gerokai didesnę vandens judėjimo sistemą, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ir giluminės srovės.

Šiltas, gana sūrus vanduo keliauja į šiaurę, ten vėsta, tampa tankesnis ir tam tikruose regionuose grimzta į gilesnius vandenyno sluoksnius. Gilumoje vanduo juda atgal į pietus. Šis milžiniškas cirkuliacijos mechanizmas padeda paskirstyti šilumą tarp skirtingų pasaulio regionų ir daro įtaką klimatui.

Tačiau dabar mokslininkams nerimą kelia tai, kad šį procesą gali trikdyti pasaulinis atšilimas. Kylant temperatūrai, tirpsta Grenlandijos ledynai, o į Šiaurės Atlantą patenka daugiau gėlo vandens. Jis sumažina paviršinio vandens druskingumą ir tankį, todėl gali apsunkinti jo grimzdimą. Jei šie procesai pakankamai sustiprėtų, galėtų silpnėti ir visa AMOC sistema.

Įdomu tai, kad į pietus nuo Grenlandijos jau seniai stebima vandenyno sritis, kurioje temperatūros pokyčiai skiriasi nuo bendro pasaulinio vandenynų šiltėjimo. Kai kurie tyrėjai šią vadinamąją šaltąją dėmę laiko vienu galimų silpnėjančios cirkuliacijos požymių. Tačiau vien jos nepakanka įrodyti, kad sistema artėja prie žlugimo.

Lietuvoje tai galėtų reikšti ne tik šaltesnes žiemas

Jeigu Atlanto cirkuliacija smarkiai susilpnėtų, pasekmės neapsiribotų vien tuo, kad žiemą tektų dažniau kasti sniegą. Klimato modeliai rodo, kad didžiausi temperatūros pokyčiai galėtų paliesti Šiaurės ir Vakarų Europą, tačiau poveikis būtų juntamas ir platesniame regione.

Lietuvai tai galėtų reikšti pasikeitusį žiemos orų pobūdį, kitokią atmosferos cirkuliaciją ir pakitusius kritulių režimus. Vis dėlto konkretaus temperatūros sumažėjimo mūsų šalyje patikimai įvardyti negalima, nes rezultatai priklauso nuo to, kiek susilpnėtų AMOC ir kiek tuo metu būtų pažengęs pasaulinis atšilimas.

Pagalvokime, ką reikštų ilgesni ir šaltesni žiemos laikotarpiai kasdieniame gyvenime. Padidėtų pastatų šildymo poreikis, daugiau išlaidų tektų kelių priežiūrai, o transportui ir energetikos sistemai galėtų kilti papildomų iššūkių. Žemės ūkiui svarbios būtų ne tik temperatūros, bet ir pasikeitę krituliai, augalų vegetacijos laikotarpis bei staigių šalnų tikimybė.

Pajūryje gyvenantiems žmonėms galėtų būti aktualūs ir pakitę vėjai, audrų pobūdis bei Baltijos jūros sąlygos. Tačiau būtų neteisinga tvirtinti, kad susilpnėjus Atlanto cirkuliacijai Klaipėdoje automatiškai prasidėtų itin šaltos žiemos arba Baltijos jūra kasmet užšaltų. Klimato sistema pernelyg sudėtinga tokioms tiesioginėms išvadoms.

Dar vienas paradoksas – visa tai galėtų vykti pasauliui toliau šylant. Kitaip tariant, kylanti vidutinė planetos temperatūra neatmeta galimybės, kad kai kuriuose regionuose dėl pasikeitusio šilumos pernešimo tam tikrais metų laikais būtų gerokai šalčiau.

Daugiau metras sniegoNuotrauka: OpenAI

Mokslininkai nesutaria dėl vieno klausimo: kiek dar turime laiko?

Didžiausios diskusijos šiandien vyksta ne dėl to, ar AMOC svarbi Europos klimatui, o dėl jos ateities. Klimato modeliai numato, kad stiprėjant pasauliniam atšilimui Atlanto cirkuliacija gali silpnėti. Tačiau kiek stipriai, kaip greitai ir ar sistema galėtų pasiekti vadinamąjį lūžio tašką, vis dar nėra aišku.

Lūžio taškas reikštų ribą, kurią peržengus sistema galėtų pereiti į kitokią, gerokai silpnesnę būseną. Tokiu atveju pokyčiai galėtų tęstis labai ilgai ir jų nebūtų paprasta sustabdyti net pasikeitus aplinkos sąlygoms.

Kai kurie moksliniai tyrimai kelia prielaidą, kad toks scenarijus galimas dar šiame amžiuje. Kiti tyrėjai vertina, kad AMOC silpnėjimas yra labiau tikėtinas nei visiškas jos žlugimas, o pavojingo lūžio tikimybė ir laikas išlieka labai neapibrėžti.

Šį neapibrėžtumą iš dalies lemia duomenų trūkumas. Nuolatiniai tiesioginiai AMOC matavimai vykdomi tik apie du dešimtmečius. Norėdami suprasti, kaip sistema veikė anksčiau, mokslininkai tiria vandenyno nuosėdas, temperatūros pokyčius ir kitus netiesioginius klimato duomenis.

Būtent dėl to skirtingi tyrimai kartais pateikia nevienodas išvadas. Tai nereiškia, kad mokslininkai nesupranta vykstančių procesų. Tiesiog prognozuoti sudėtingos vandenynų sistemos elgesį po kelių dešimtmečių ar šimtmečio yra gerokai sunkiau nei apskaičiuoti artimiausios savaitės orus.

Ar turėtume ruoštis naujam ledynmečiui? Atsakymas gali nustebinti

Internete pasirodžius pranešimams apie Golfo srovės silpnėjimą, neretai pradedama kalbėti apie naują ledynmetį Europoje. Vaizduojami sniegu užversti miestai, užšalusios upės ir temperatūros, primenančios atšiauriausius Sibiro regionus. Tačiau toks vaizdas gerokai prasilenkia su tuo, ką iš tiesų nagrinėja klimato mokslininkai.

Net ir labai smarkus AMOC susilpnėjimas nereikštų, kad visa Europa staiga pavirstų ledo dykuma. Visų pirma, pokyčiai vyktų ne per vieną naktį, o per ilgą laikotarpį. Be to, tuo pat metu planetos klimatą toliau veiktų didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

Todėl galutinis temperatūros pokytis priklausytų nuo daugelio vienu metu veikiančių procesų. Kai kuriose Europos vietose AMOC susilpnėjimas galėtų reikšmingai atsverti pasaulinio atšilimo poveikį, tačiau tai nėra tas pats, kas prasidedantis naujas ledynmetis.

Lietuvos gyventojams taip pat nereikėtų šių tyrimų painioti su artėjančios 2026–2027 metų žiemos prognozėmis. Net jeigu šiemet sulauktume labai stiprių šalčių ar gausaus sniego, vien tai nebūtų įrodymas, kad Atlanto cirkuliacija artėja prie žlugimo. Lygiai taip pat dar viena neįprastai šilta žiema neparodytų, kad tokio pavojaus nėra.

Vis dėlto mokslininkų perspėjimai turi rimtą pagrindą. Europa ilgą laiką naudojosi palankiu Atlanto vandenyno poveikiu klimatui, o galimi šios sistemos pokyčiai ateityje galėtų paliesti milijonų žmonių gyvenimą. Šildymas, maisto gamyba, vandens ištekliai, transportas ir pajūrio regionų saugumas – visa tai vienaip ar kitaip priklauso nuo klimato sąlygų.

Kol kas nėra pagrindo skelbti, kad Europai neišvengiamai artėja ledinės žiemos. Tačiau yra pakankamai priežasčių atidžiai stebėti, kas vyksta Atlante. Mat jeigu ši didžiulė gamtinė šilumos pernešimo sistema iš tiesų pasiektų pavojingą ribą, pasekmes pajustų ne tik tolimos Šiaurės Atlanto pakrantės, bet ir žmonės, gyvenantys čia, Lietuvoje.