Indaplovės nepaleidžiu pusiau tuščios: laukiu pilnos ir renkuosi „Eco“ programą – ji ilgesnė, bet naudoja mažiau elektros

Anksčiau indaplovę įjungdavau beveik nesusimąstydamas. Po vakarienės sudėdavau kelias lėkštes, puodelius, puodą ir paspausdavau įprastą programą. Kartais viduje likdavo beveik pusė laisvos vietos, bet nenorėdavau, kad nešvarūs indai stovėtų iki kitos dienos. Tik vėliau pradėjau galvoti, kiek tokių plovimų susidaro per mėnesį ir ar tikrai verta kiekvieną kartą eikvoti vandenį bei elektrą dėl kelių lėkščių.

Dabar mano įprotis pasikeitęs. Stengiuosi indaplovę pripildyti tinkamai, tačiau neperkrauti, o kasdieniams indams dažniausiai renkuosi „Eco“ programą. Nors ji trunka gerokai ilgiau už įprastą plovimą, elektros ir vandens sąnaudos dažnai būna mažesnės. Iš pradžių tai atrodė nelogiška: kaip prietaisas, dirbantis tris ar keturias valandas, gali būti taupesnis už tą, kuris indus išplauna per valandą?

Pasirodo, svarbiausia ne programos trukmė, o tai, kiek energijos sunaudojama vandeniui šildyti ir pačiam plovimui. Supratus šį skirtumą, indaplovės naudojimas tampa gerokai paprastesnis.

Kodėl tris valandas trunkanti programa gali būti ekonomiškesnė už valandos plovimą?

Ilgą laiką buvau įsitikinęs, kad trumpesnė programa automatiškai reiškia mažesnes elektros sąnaudas. Juk jeigu indaplovė veikia trumpiau, turėtų sunaudoti mažiau energijos. Tačiau šiuolaikinių indaplovių veikimo principas nėra toks paprastas.

Didelė dalis elektros energijos sunaudojama vandeniui pašildyti. „Eco“ programa dažniausiai naudoja žemesnės temperatūros vandenį, o plovimo procesą pailgina, kad plovikliai ir vandens srovės turėtų daugiau laiko pašalinti nešvarumus.

Greitosios programos neretai vandenį šildo intensyviau, todėl nors indai išplaunami greičiau, energijos sąnaudos gali būti didesnės. Žinoma, viskas priklauso nuo konkretaus indaplovės modelio ir pasirinktos programos. Kai kurios trumpos programos sunaudoja mažai energijos, tačiau jos gali būti skirtos tik lengvai suteptiems indams.

Mano indaplovėje „Eco“ programa trunka ilgiau nei tris valandas. Iš pradžių tai erzino, bet paskui supratau, kad man visiškai nesvarbu, kiek laiko ji plauna, jeigu indų tuo metu nereikia. Dažniausiai ją paleidžiu vakare, kai jau baigiu tvarkytis virtuvėje.

Norint sužinoti tikrąjį skirtumą, verta atsiversti savo indaplovės instrukciją. Joje paprastai nurodomos atskirų programų vandens ir elektros sąnaudos. Taip galima palyginti ne reklamuojamus pažadus, o konkretaus prietaiso duomenis.

Pilna indaplovė nereiškia, kad indus reikia sugrūsti vieną ant kito

Kai nusprendžiau indaplovę jungti tik tinkamai pripildytą, iš pradžių padariau kitą klaidą. Norėdamas sutalpinti kuo daugiau indų, juos sustatydavau labai arti vienas kito. Kartais net bandydavau įsprausti papildomą lėkštę tarp dviejų dubenėlių.

Rezultatas ne visada džiugindavo. Viena stiklinė likdavo su apnašomis, ant lėkštės kartais rasdavau pridžiūvusių maisto likučių, o puodo dugnas būdavo išplautas tik iš dalies. Tada supratau, kad svarbu ne maksimaliai užpildyti kiekvieną tarpą, o palikti pakankamai vietos vandeniui pasiekti visus paviršius.

Dabar didesnes lėkštes statau apatiniame krepšyje, puodelius ir stiklines – viršutiniame, o puodus išdėlioju taip, kad jie neužstotų vandens srovės kitiems indams. Prieš įjungdamas dar patikrinu, ar purškimo svirtys gali laisvai suktis.

Pastebėjau, kad taip indai išsiplauna geriau ir rečiau tenka ką nors plauti antrą kartą. O juk pakartotinis plovimas panaikintų nemažą dalį sutaupymo.

Dar vienas dalykas – nepalieku nešvarių indų stovėti indaplovėje ištisas dienas vien todėl, kad ji dar nepripildyta. Jeigu gyvenu įprastu ritmu ir indų susikaupia per dieną, problemos nėra. Tačiau jei tenka laukti ilgiau, maisto likučiai gali pradėti skleisti nemalonų kvapą.

Todėl prieš sudėdamas indus pašalinu stambius maisto likučius, tačiau jų be reikalo neskalauju po tekančiu vandeniu. Šiuolaikinės indaplovės ir tinkami plovikliai paprastai susitvarko su kasdieniais nešvarumais be išankstinio rankinio plovimo.

Ko geriau neplauti indaplovėje?

Dar viena taupymo klaida – visada rinktis pačią žemiausią temperatūrą

Nors „Eco“ programą naudoju dažniausiai, tai nereiškia, kad ji tinka kiekvienai situacijai. Jeigu indaplovėje atsiranda labai riebaluotų puodų, prikepusių kepimo indų ar stipriai suteptų lėkščių, kartais renkuosi intensyvesnį plovimą.

Priežastis paprasta: geriau vieną kartą tinkamai išplauti stipriai suteptus indus, negu po silpnesnės programos juos plauti dar kartą.

Taip pat nepamirštu pačios indaplovės priežiūros. Jei nuolat naudočiau tik žemesnės temperatūros programas ir niekada nevalyčiau filtro, ilgainiui prietaiso viduje galėtų kauptis riebalai bei maisto likučiai.

Todėl periodiškai išimu ir išplaunu filtrą pagal gamintojo instrukciją, apžiūriu purškimo svirtis ir prireikus paleidžiu specialią indaplovės valymo programą. Tokiam valymui renkuosi gamintojo rekomenduojamas priemones ir temperatūrą.

Dar patikrinu druskos bei skalavimo priemonės indikatorius. Lietuvoje daug kur vanduo yra kietas, todėl tinkamai sureguliuotas vandens minkštinimas gali padėti išvengti kalkių nuosėdų. Jeigu vanduo labai kietas, vien geros tabletės ne visada pakanka.

Taupymas neturėtų reikšti, kad indaplovė naudojama netinkamai. Mano tikslas – sumažinti nereikalingų plovimų skaičių, bet ne aukoti indų švarą ar prietaiso būklę.

Kiek iš tikrųjų galima sutaupyti per metus?

Čia viskas priklauso nuo to, kokią indaplovę naudojate, kaip dažnai ją įjungiate ir kokias programas renkatės. Todėl pažadai, kad pakeitus vieną nustatymą sąskaita už elektrą sumažės perpus, man atrodo gerokai perdėti.

Tačiau skirtumą galima nesunkiai apskaičiuoti. Tarkime, mano indaplovės įprasta programa sunaudotų 1,2 kWh elektros, o „Eco“ – 0,75 kWh. Tokiu atveju vieno plovimo skirtumas būtų 0,45 kWh. Jeigu per metus indaplovę įjungčiau 250 kartų, susidarytų 112,5 kWh sutaupymas.

Esant 0,25 euro už kilovatvalandę kainai, tai būtų maždaug 28 eurai per metus. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne pažadas, kad kiekviena indaplovė sutaupys tokią sumą. Tikrieji rezultatai priklausys nuo prietaiso techninių duomenų ir elektros tarifo.

Be to, yra ir vandens sąnaudos. Tinkamai pripildžius indaplovę, tam pačiam indų kiekiui išplauti dažnai prireikia mažiau ciklų, vadinasi, sunaudojama mažiau vandens ir elektros. Tačiau jeigu šeimoje indų mažai, nebūtina jų kaupti kelias dienas bet kokia kaina. Kai kurie modeliai turi pusinės įkrovos režimą, kuris tokiais atvejais gali būti naudingas, nors vandens ir elektros sąnaudos nebūtinai sumažėja perpus.

Dabar į indaplovę žiūriu šiek tiek kitaip. Nebeskubu jos paleisti vos po vienos vakarienės, tačiau ir nelaukiu tol, kol virtuvėje nebelieka švarių lėkščių. Indus sudedu tvarkingai, parenku tinkamą programą ir leidžiu prietaisui atlikti savo darbą.

Man labiausiai pasiteisino paprastas derinys: tinkamai pripildyta indaplovė, „Eco“ programa kasdieniams indams ir reguliari prietaiso priežiūra. Tai nereikalauja papildomų išlaidų ar sudėtingų gudrybių. Tik šiek tiek kitokio įpročio, kuris per metus gali padėti sutaupyti ir elektros, ir vandens.

O svarbiausia – indai lieka švarūs. Nes taupymas, po kurio vis tiek tenka stovėti prie kriauklės ir plauti lėkštes rankomis, man jau nebėra tikras taupymas.