Per kaimynų susirinkimą balsavome dėl laiptinės remonto: 84 eurai butui, o trys žmonės nenori mokėti

Mūsų laiptinę remontuoti reikėjo jau seniai. Prie pašto dėžučių dažai nusilupę, ties posūkiu į antrą aukštą sienoje žiojėjo išdauža, o apačioje likusios senos drėgmės dėmės. Kaskart vesdamasis svečius pagalvodavau, kad butus susitvarkėme, o bendras duris uždarę elgiamės taip, lyg laiptinė mums nebepriklausytų.

Todėl išgirdęs apie susirinkimą apsidžiaugiau. Namas nedidelis, mūsų laiptinėje dvylika butų, atrodė, susitarsime nesunkiai. Buvo pateiktas pasiūlymas užtaisyti pažeistas vietas ir perdažyti sienas. Bendra suma – 1 008 eurai. Padalijus po lygiai, išeitų po 84 eurus butui. Tokią sumą ir aptarinėjome, nors, kaip vėliau paaiškėjo, dar nebuvome išsiaiškinę visų mokėjimo detalių.

Rankas pakėlėme, tačiau susitarimo nebuvo

Susirinkome prie laiptinės durų. Vieni atėjo su striukėmis, kiti su šlepetėmis, nes tikėjosi užtrukti dešimt minučių. Iš pradžių kalbėjome apie spalvą. Viena kaimynė norėjo šviesesnės, kitas žmogus iškart perspėjo, kad šviesi apačia po metų vėl bus purvina. Net nusijuokėme: dar nepradėjome, o jau rūpinamės kitu remontu.

Kai paklausėme, kas pritaria pasiūlymui, dauguma pakėlė rankas. Aš irgi. Tačiau pradėjus kalbėti apie pinigų surinkimą paaiškėjo, kad trys kaimynai mokėti neketina. Vienas pareiškė laiptinėje beveik nebūnantis. Kitas sakė, kad sienos dar pakankamai geros. Trečia kaimynė tylėjo, kol jos tiesiai paklausė, ar prisidės.

„Šiuo metu nemokėsiu“, – atsakė ji.

Kažkas iškart numojo ranka: jeigu lauksime, kol visi norės, nesusitvarkysime niekada. Netrukus jau kalbėjome vieni per kitus, nors prieš kelias minutes ramiai rinkomės sienų atspalvį.

Trūkstamus 252 eurus pasiūlė padalyti likusiems

Grįžęs namo perskaičiavau. Jeigu devyni butai sumokėtų po 84 eurus, surinktume 756 eurus. Iki numatytos sumos trūktų 252 eurų. Vakare kaimynų pokalbių grupėje jau buvo pasiūlymas: gal likusieji galėtų pridėti po 28 eurus ir pagaliau baigtume ginčą?

Tuomet ir man dingo noras skubėti. Buvau pasiruošęs mokėti 84 eurus, tačiau dabar iš manęs tikėtasi 112. Suma dar nebūtų sugriovusi biudžeto, bet pats principas erzino. Kodėl žmogaus atsisakymas turėtų automatiškai tapti papildoma kito žmogaus išlaida?

Parašiau, kad daugiau pinigų kol kas nepervesiu. Pirmiausia turime aiškiai žinoti, kokį sprendimą priėmėme, kaip turi būti paskirstomos išlaidos ir kas apskritai organizuoja darbus. Įvyko nemalonus dalykas: pritarę remontui pradėjome pykti vieni ant kitų, nes tie trys į pokalbį beveik nebesikišo.

Už vieno atsisakymo slėpėsi visai kita priežastis

Po kelių dienų sutikau tylėjusią kaimynę. Ji pati sustabdė mane prie pašto dėžučių ir pasakė, kad nėra prieš remontą. Tiesiog tą mėnesį visos laisvos lėšos jau buvo paskirstytos, o susirinkime prisipažinti prie visų jai buvo nejauku.

„Kai pasakė, kad čia tik 84 eurai, nebenorėjau nieko aiškinti“, – pasakė ji.

Man pasidarė gėda, nors tų žodžių nebuvau ištaręs. Grupėje jos atsisakymą jau buvome sudėję į vieną krūvą su kaimyno aiškinimu, kad jis laiptine beveik nesinaudoja. O priežastys buvo skirtingos.

Paklausiau, ar jai būtų lengviau mokėti dalimis. Ji atsakė, kad taip, jeigu toks būdas būtų suderintas. Pažadėti nieko negalėjau, bet supratau, kad bent dėl vieno buto mes ginčijomės net nežinodami tikrosios situacijos.

Remontą atidėjome, kad nereikėtų aiškintis jau išleidus pinigus

Galiausiai kreipėmės į namo administratorių. Paprašėme patikslinti sąmatą, išlaidų paskirstymą, sprendimo priėmimo ir mokėjimo tvarką. Taip pat paklausėme apie galimybę atsiskaityti dalimis ir turimas namo lėšas. Iki tol darbų neužsakėme. Nenorėjome, kad vienas kaimynas savo vardu susitartų su meistrais, o paskui vaikščiotų paskui kitus prašydamas pinigų.

Laiptinė kol kas tokia pati. Tai nėra graži istorijos pabaiga, bet bent nebeieškome, kuris iš devynių sumokės už likusius. Aš vis dar noriu remonto ir savo dalį mokėsiu. Tik dabar noriu aiškaus susitarimo, o ne pažado, kad kažkaip surinksime.

Jeigu jūsų name kyla panašus ginčas, prieš renkant pinigus verta raštu išsiaiškinti darbų apimtį, bendrą kainą, išlaidų paskirstymą ir mokėjimo terminus. Su nepritariančiais žmonėmis pasikalbėkite atskirai: vienas ginčija kainą, kitam trūksta informacijos, o trečias galbūt tiesiog negali sumokėti iš karto. Tai sužinojus lengviau ieškoti sprendimo, nei pradėjus nuo priekaištų visos laiptinės akivaizdoje.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt