Rudenį šie riešutai tampa tikru skanėstu: kaip iškepti valgomuosius kaštainius ir nesupainioti jų su nuodingais kaštonais?

Spalį Europos miestų gatvėse pasklinda ypatingas kvapas – ant karštų keptuvių ir specialiose krosnelėse skrunda valgomieji kaštainiai. Pietų Europoje tai vienas mėgstamiausių rudens skanėstų, kurį žmonės valgo tiesiog vaikščiodami po miestą. Lietuvoje šie riešutai taip pat vis dažniau pasirodo parduotuvėse, tačiau daugelis vis dar nežino, kaip juos tinkamai paruošti ir kuo jie skiriasi nuo įprastų kaštonų, kuriuos rudenį renkame parkuose.

Valgomieji kaštainiai turi švelnų, šiek tiek saldų skonį, primenantį keptas bulves ir riešutus. Juos galima skrudinti orkaitėje, virti, trinti į kreminę tyrę, dėti į sriubas ar net gaminti desertus. Tačiau prieš imantis receptų būtina žinoti vieną itin svarbų dalyką: Lietuvos parkuose augančių paprastųjų kaštonų sėklos nėra valgomos.

Ne visi kaštonai valgomi: skirtumas, kurį būtina žinoti

Lietuvoje įprasti paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum) ir valgomieji kaštainiai (Castanea sativa) yra du skirtingi augalai. Nors jų rudos, blizgios sėklos atrodo panašiai, botaniškai jie nėra artimi giminaičiai.

Paprastieji kaštonai auga mūsų miestų parkuose, prie mokyklų ir gatvių. Rudenį jų vaisiai iškrenta iš žalios, gana stambiais dygliais padengtos dėžutės. Tokias sėklas dažnai renka vaikai, tačiau valgyti jų negalima. Jose yra žmogaus organizmui kenksmingų junginių, galinčių sukelti apsinuodijimą.

Valgomųjų kaštainių vaisiai paprastai slepiasi labai tankiais, ilgais ir aštriais spygliais apaugusiame apvalkale. Patys riešutai dažnai būna šiek tiek suplokštėję, su smailėjančia viršūne. Būtent jie parduodami maistui ir naudojami įvairiuose receptuose.

Lietuvoje valgomasis kaštainis auginamas retai, todėl saugiausia rinktis parduotuvėse ar iš patikimų augintojų įsigytus, aiškiai maistui skirtus kaštainius. Jei nesate tikri, kokio medžio vaisius radote, jo neragaukite.

Kaip iškepti kaštainius orkaitėje, kad lukštas lengvai nusiluptų?

Vienas paprasčiausių ir skaniausių paruošimo būdų – skrudinimas orkaitėje. Kepdami kaštainiai tampa minkšti, šiek tiek miltingi, o jų natūralus saldumas išryškėja. Juos galima valgyti vienus arba patiekti kaip šiltą užkandį.

Reikės:

• 400–500 g valgomųjų kaštainių;
• vandens mirkymui;
• žiupsnelio druskos, jei norisi.

Pirmiausia kaštainius nuplaukite ir apžiūrėkite. Jei pastebėjote pelėsio, skylučių ar pažeistų vietų, tokius riešutus išmeskite.

Aštriu peiliu kiekvieno kaštainio išgaubtoje pusėje įpjaukite kryželį arba vieną pakankamai ilgą pjūvį per lukštą. Tai labai svarbu, nes kepant viduje kaupiasi garai, o neįpjauti kaštainiai gali trūkti ar net iššokti iš kepimo skardos.

Įpjautus riešutus galima maždaug 20–30 minučių pamirkyti vandenyje. Šis žingsnis nėra būtinas, tačiau kartais padeda lengviau pašalinti lukštą ir vidinę odelę.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Kaštainius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos įpjauta puse į viršų ir kepkite apie 20–30 minučių, priklausomai nuo jų dydžio. Kai lukštai prasivers, o vidus suminkštės, riešutai bus paruošti.

Ištrauktus kaštainius trumpam uždenkite virtuviniu rankšluosčiu. Po kelių minučių nulupkite kietą išorinį lukštą ir po juo esančią ploną rudą odelę. Geriausia lupti dar šiltus kaštainius – visiškai atvėsusių odelė dažnai laikosi tvirčiau.

Šviežiai iškepti kaštainiai skaniausi dar šilti. Juos galima lengvai pasūdyti arba tiesiog valgyti be jokių priedų.

Kaštainiai

Ne tik užkandis: iš kaštainių galima pagaminti sriubą, garnyrą ir desertą

Valgomieji kaštainiai pasižymi tuo, kad tinka ir sūriems, ir saldiems patiekalams. Jie ypač dera su grybais, moliūgais, paukštiena, obuoliais, cinamonu ir grietinėle.

Kreminė kaštainių sriuba. Jai prireiks maždaug 250 g išvirtų ir nuluptų kaštainių, vieno svogūno, 500 ml daržovių sultinio, 100 ml grietinėlės ir šaukšto sviesto. Puode ištirpinkite sviestą, pakepinkite smulkintą svogūną, sudėkite kaštainius ir supilkite sultinį. Pavirkite apie 10–15 minučių, kol viskas suminkštės. Tuomet sutrinkite elektriniu trintuvu, įpilkite grietinėlės, pagardinkite druska ir pipirais. Gaunama tiršta, švelnaus skonio sriuba, puikiai tinkanti vėsiam rudens vakarui.

Kaštainių tyrė prie mėsos. Maždaug 300 g virtų kaštainių trumpai pašildykite keptuvėje su 20 g sviesto. Įpilkite apie 100 ml pieno arba sultinio ir sutrinkite iki norimos konsistencijos. Pagardinkite druska, pipirais ir žiupsneliu muskato riešuto. Toks garnyras ypač dera prie keptos anties, vištienos ar žvėrienos. Jei norisi saldžiau, galima įdėti nedidelį kiekį cukraus, tačiau jis nėra būtinas.

Saldus kaštainių kremas. Išvirkite 250 g nuluptų kaštainių su 200 ml pieno, 2–3 šaukštais cukraus ir trupučiu vanilės. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol kaštainiai taps labai minkšti ir lengvai susitrins. Masę sutrinkite iki vientisos konsistencijos, atvėsinkite ir pagal skonį įmaišykite plaktos grietinėlės. Desertą galima patiekti su tarkuotu šokoladu, cinamonu ar šviežiomis uogomis.

Jeigu nenorite ilgai lupti kaštainių, sriuboms ir desertams galima naudoti jau išvirtus, vakuuminėje pakuotėje parduodamus valgomuosius kaštainius. Tai patogus pasirinkimas, kai norisi išbandyti receptą be ilgesnio pasiruošimo.

Kaip išsirinkti šviežius kaštainius ir kiek laiko juos laikyti?

Perkant šviežius valgomuosius kaštainius pirmiausia verta apžiūrėti jų lukštą. Jis turėtų būti tvirtas, lygus, be pelėsio, didelių įtrūkimų ar kenkėjų paliktų skylučių. Geras riešutas pagal dydį paprastai atrodo gana sunkus, o labai lengvas gali būti išdžiūvęs.

Kartais patariama kaštainius panardinti į vandenį ir stebėti, ar jie skęsta. Plūduriuojantys riešutai gali būti išdžiūvę arba pažeisti, tačiau toks bandymas nėra visiškai patikimas šviežumo įrodymas. Net ir nuskendusius kaštainius prieš ruošiant būtina apžiūrėti.

Skirtingai nei daugelis džiovintų riešutų, švieži kaštainiai turi gana daug drėgmės, todėl kambario temperatūroje gali greitai sugesti. Juos geriausia laikyti šaldytuve, orui laidžiame maišelyje ar inde, neleidžiant kauptis kondensatui. Patartina suvartoti per vieną ar dvi savaites, o ilgesniam laikymui rinktis šaldymą arba pramoniniu būdu paruoštus produktus.

Iškeptus ar išvirtus kaštainius laikykite šaldytuve ir suvartokite per kelias dienas. Jei atsiranda pelėsio, nemalonus kvapas ar neįprasta tekstūra, jų valgyti nebereikėtų.

Valgomieji kaštainiai vertinami ir dėl maistinės sudėties. Juose yra skaidulų, kalio ir angliavandenių, todėl jie gana sotūs. Palyginti su daugeliu kitų riešutų, kaštainiuose mažiau riebalų. Be to, jie natūraliai neturi glitimo, todėl gryni kaštainiai gali tikti jo nevartojantiems žmonėms.

Ruduo – geriausias metas susipažinti su šiuo neįprastu skanėstu. Jei dar niekada neragavote valgomųjų kaštainių, pradėkite nuo paprasčiausio būdo – iškepkite juos orkaitėje. Galbūt nustebsite, kad iš pažiūros įprastas rudas riešutas gali priminti ir bulvę, ir saldų rudens desertą. Tik nepamirškite, kad kepimui tinka valgomieji kaštainiai, o ne tie kaštonai, kuriuos kasmet renkame Lietuvos parkuose.