Storesnis asfaltas, o kelias vis tiek duobėtas: kur dingsta pinigai ir kodėl papildomi centimetrai ne visada gelbsti

Papildomas asfalto centimetras kilometro ilgio kelyje gali reikšti daugiau kaip 13 tūkst. eurų vien medžiagoms. Tačiau storesnė danga savaime negarantuoja ilgesnio tarnavimo. Kelio patvarumą lemia visa konstrukcija: gruntas, pagrindai, vandens nuvedimas, mišinio savybės ir darbų kokybė.

Pamačius neseniai remontuotame kelyje atsivėrusias duobes, pirmiausia kyla įtarimas, kad pagailėta asfalto. Kartais nepakankamas storis iš tiesų gali būti problema. Tačiau papildomas sluoksnis neišspręs visko, jeigu po juo silpnas pagrindas arba kaupiasi vanduo.

Panašiai atsargiai reikėtų vertinti teiginį, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje asfaltas plonesnis, bet keliai geresni. Nėra pagrindo to laikyti bendra taisykle. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas lyginama: naujai tiesiamas kelias ar senojo paviršiaus atnaujinimas, viršutinis sluoksnis ar visas asfaltbetonio storis. Skirtumas tarp šių dalykų gali siekti dešimtis centimetrų.

Kodėl Prancūzijoje matomi keli centimetrai dar nepasako viso kelio storio?

Kelias sudarytas iš kelių skirtingas funkcijas atliekančių sluoksnių. Viršutinis tiesiogiai kontaktuoja su padangomis ir turi užtikrinti tinkamas paviršiaus savybes. Žemiau esantys asfalto sluoksniai ir pagrindai padeda konstrukcijai atlaikyti apkrovas. Todėl matyti, kiek paklojama naujo asfalto, dar nereiškia žinoti, kiek jo iš viso yra po ratais.

Prancūzijos infrastruktūros kompetencijų centro „Cerema“ techninėje medžiagoje pateikiamos labai plonos BBTM asfaltbetonio dangos, kurių storis – 2–3 centimetrai. Tačiau tai konkreti paviršiaus technologija, o ne visos kelio konstrukcijos storis. Tame pačiame dokumente aptariamos ir kitokio storio dangos.

Vokietija taip pat netiesia visų kelių iš plono asfalto. Federalinės kelių tyrimų institucijos BASt ataskaitoje nagrinėjama ir didelės apkrovos Bk100 klasės konstrukcija su 34 centimetrų bendru asfalto storiu. Tai konkretus analizuotas variantas, o ne visiems Vokietijos keliams taikomas skaičius, tačiau jis aiškiai parodo, kodėl pasakojimas apie visuotinai plonesnį asfaltą klaidina.

Taigi plonas, gerai tarnaujantis naujas paviršius gali būti paklotas ant išlikusios tvirtos konstrukcijos. Jo negalima tiesiogiai lyginti su nuo pagrindų rekonstruojamu Lietuvos keliu. Lygiai taip pat gera užsienio magistralė neatspindi visų tos šalies vietinių kelių būklės.

Ką papildomas storis pagerina, o ko nepataiso?

Tinkamai suprojektuotas didesnis asfalto storis padeda paskirstyti transporto apkrovas ir sumažinti konstrukcijos pažeidimo riziką. Tačiau reikalingas storis priklauso nuo sunkiojo transporto, pagrindo laikomosios gebos, klimato ir pasirinktų medžiagų. Per plonos vietos gali tapti ankstyvo irimo židiniais, todėl projekte numatyto storio laikymasis yra reikšmingas kokybės klausimas.

Vis dėlto storesnis asfaltas nėra silpno pagrindo pakaitalas. Jeigu apačioje esantys sluoksniai deformuojasi, judėjimas persiduoda ir dangai. JAV Federalinės greitkelių administracijos techninėje medžiagoje tarp ankstyvo kelių gedimo priežasčių įvardijami prastas drenažas, šalčio poveikis, grunto deformacijos ir pagrindo medžiagų problemos.

Ne mažiau svarbus sutankinimas. Nepakankamai sutankintas tankios struktūros asfalto mišinys tampa pralaidesnis orui ir vandeniui, gali greičiau senti, trupėti ir trūkinėti. Tačiau principas „kuo tankiau, tuo geriau“ irgi netinka: mišinio sudėtis ir numatytas oro tuštymių kiekis turi būti suderinti. Šiuos procesus išsamiai aprašo asfalto klojimo technologijų vadovas.

Todėl du vienodo storio keliai gali tarnauti skirtingai. Viename gali būti tinkamai paruošti pagrindai, parinktas mišinys ir laikytasi technologijos, kitame – likti silpnų vietų. Centimetrai yra būtinas projekto parametras, tačiau jie neatstoja kitų kokybės rodiklių.

Plonas asfalto sluoksnisNuotrauka: OpenAI

Skaičiuojame: kiek kainuoja vienas papildomas centimetras?

Palyginimui pasirinkime 1 kilometro ilgio ir 7 metrų pločio važiuojamąją dalį. Jos plotas – 7 000 kvadratinių metrų. Skaičiavime naudokime 2,4 tonos kubiniame metre sutankinto mišinio tankį ir sąlyginę 80 eurų už toną kainą be PVM. Tai skaidriai pasirinktos skaičiavimo prielaidos, o ne konkretaus rangovo pasiūlymas ar patvirtintas rinkos kainų vidurkis.

Vienam papildomam centimetrui reikėtų:

1 000 × 7 × 0,01 = 70 m³ mišinio.

Taikant pasirinktą tankį, gauname 168 tonas, o jas padauginę iš 80 eurų – 13 440 eurų be PVM.

Ši lentelė parodo kiekio ir kainos santykį. Ji nėra rekomendacija kilometrą kelio įrengti iš vieno pasirinkto storio sluoksnio. Skirtingiems sluoksniams naudojami skirtingi mišiniai, o tinkamą konstrukciją nustato projektas.

Į sumas neįtraukti pagrindai, frezavimas, transportas, klojimas, tankinimas, vandens nuvedimas, eismo organizavimas ir kiti darbai. Todėl visos kelio kainos iš šių skaičių nustatyti negalima.

Vis dėlto mastas aiškus: skirtumas tarp 4 ir 6 centimetrų šiame pavyzdyje sudaro 26 880 eurų vien medžiagoms. Tai paaiškina, kodėl storis turi būti pagrįstas skaičiavimais: be reikalo didinti jį brangu, o sumažinti žemiau reikalingo dydžio gali būti dar brangiau.

Ko Lietuvoje reikėtų klausti prieš priimant naują kelią?

Klausimą „kiek centimetrų paklojote?“ verta papildyti kitais: ar patikrinta pagrindų laikomoji geba, ar užtikrintas vandens nutekėjimas, kokie mišinio ir įrengtos dangos bandymų rezultatai, ar faktinis storis atitinka projektą? Lietuvos valstybinių kelių darbams skirtos taisyklės „ĮT ASFALTAS 26“ numato techninius reikalavimus, darbų kontrolės ir priėmimo tvarką. Vien dokumentų egzistavimas, žinoma, dar neparodo konkretaus objekto kokybės – svarbūs atlikti patikrinimai ir jų rezultatai.

Norint sąžiningai paaiškinti skirtumą tarp Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos kelių, reikėtų lyginti panašaus eismo, amžiaus ir konstrukcijos ruožus, jų priežiūrą bei išmatuotą būklę. Be tokių duomenų kaltinti vien asfalto storį būtų spėjimas.

Pinigai keliui išleidžiami prasmingai tada, kai kiekvienas sluoksnis atlieka savo darbą. Papildomi centimetrai reikalingi ten, kur juos pagrindžia apkrovos ir konstrukcijos skaičiavimai. Ten, kur problema slypi vandenyje ar silpname pagrinde, vien naujas juodas paviršius gali tik trumpam paslėpti būsimą remontą.